Telšių apylinkės teismo nutarimas

Bylos Nr.A2.6.-897-875/2010m.(Proceso Nr.4-12-3-00833-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.

2010 m. gruodžio 7 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Albertui Krūminui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį traukiama J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas Viktoras Tkačukas 2010-11-28 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad J. J. 2010-11-28 apie 19.47 val. Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo M. J. priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai alkotesteriu nustatytas vidutinis 2,42 promilių girtumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 18 punktus, todėl buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.

Teismo posėdyje J. J. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Šventė vaiko gimtadienį, buvo išgėrusi alkoholio, tačiau girta nesijautė. Automobilį vairavo, nes norėjo jį pastatyti arčiau sesers namų. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes ši teisė būtina darbui A. M. įmonėje. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Išklausius teismo posėdyje J. J. paaiškinimą ir ištyrus byloje esančią rašytinę medžiagą – administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato patrulio Viktoro Tkačuko 2010-11-28 tarnybinį pranešimą; 2010-11-28 pranešimą dėl J. J. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo; J. J. patikrinimo alkotesteriu „Lion alcolmeter“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) testo Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, kuriame 2010-11-28 užfiksuotas vidutinio laipsnio 2,55 promilių girtumas (2,55‰ - 5% ? 2,42‰) – darytina išvada, kad J. J. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai ir nurodyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

Vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. J. nuoširdžiai gailisi.

ATPK 32 straipsnyje numatytų administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcija suformuluota kaip alternatyvi. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau tais atvejais, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, parinktina toji, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kadangi ATPK 29 straipsnyje numatyta, kad areštas skiriamas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjant šią bylą jokių išimtinių aplinkybių nenustatyta, darytina išvada, kad ATPK 20 straipsnyje administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti J. J. taikant švelnesniąją ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo prašymas netaikyti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netenkintinas atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas padarytas vairuojant transporto priemonę girtumo būklėje, parodo asmens neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Pažymėtina, kad transporto priemonė sąmoningai buvo vairuojama neblaiviame stovyje, nes 2.42 promilių girtumo būsenoje asmeniui objektyviai nelieka abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti, tačiau kartu ji nėra tokia, kad asmuo apskritai nebesuvoktų situacijos. Vairuodama tokios būklės J. J. kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, rizikavo ne vien savo, bet ir jų sveikata bei gyvybe, savo ir kitų eismo dalyvių šeimų gerove. Teismo vertinimu, dėl pasekmių, kurias galėjo sukelti padarytas pažeidimas, jo pavojingumo nesumažina nei ta aplinkybė, kad teisė vairuoti būtina darbinei veiklai, nei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neigiamai įtakos J. J. šeimos, kurioje auga vaikas, interesus. Asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas būtinumą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo motyvuoja iš esmės tuo, kad šios nuobaudos paskyrimas ypatingai neigiamai paveiktų J. J. galimybę dirbti A. M. įmonėje, o tuo pačiu ir jos šeimos gerovę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t.y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės užsiimti tam tikra darbine veikla, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens užsiėmimas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).

Dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios kitos neigiamos pasekmės – materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne įvykdžiusio teisės pažeidimą asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi J. J. darbas A. M. įmonėje, šeimoje augantis mažametis vaikas, sutuoktinio darbo neturėjimas ir sunki tėvų sveikatos būklė laikytina kasdienine ir įprasta, o ne ypatinga ar išimtine gyvenimo situacija, kuriai esant būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Manant priešingai, konkrečiu atveju tektų pripažinti, kad visi Lietuvos piliečiai, kurių darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, o šios teisės atėmimas gali sukels neigiamas pasekmes jų šeimos gerovei, gali vairuoti neblaivūs, nerizikuodami prarasti šią specialiąją teisę.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis ATPK 30 straipsniu bei 30² straipsnio 1 dalimi J. J. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

Pripažinti J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti jai administracinę nuobaudą – 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą bei atimti teisę vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.

Išaiškinti J. J., kad baudą privalo sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos ir pateikti teismui tai įrodantį mokėjimo nurodymą, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti J. J. ir Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Akmenės rajono apylinkės teismą.