- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-2070-450/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07304-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- K. Š.
- Ieškovas
- O. J.
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui K. Š., institucija, teikianti išvadą, Vilniaus m. savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvo valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė O. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. Š., prašydama apriboti atsakovo K. Š. valdžią sūnaus M. J. atžvilgiu, uždraudžiant atsakovui [tėvui] bendrauti ir matytis su M. J. iki šiam sueis treji metai ir palikti esamą vaiko gyvenamą vietą su motina O. J..
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui K. Š. bendrauti ir matytis su sūnumi M. J. iki sprendimo įsiteisėjimo byloje. Nurodo, kad atsakovo bendravimo su vaiku metu ieškovė nuolat patiria psichologinį, o kartais ir fizinį smurtą, kas įtakoja vaiko auginimui neigiamą aplinką, be to, agresyvus atsakovo elgesys pasireiškia ir mažamečio jų sūnaus atžvilgiu, dėl ko iškyla tiesioginė grėsmė jo gyvybei ir sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino ieškovės O. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - uždraudė atsakovui K. Š. iki teismo sprendimo priėmimo matytis, bendrauti su sūnumi M. J. ar lankytis tose vietose, kur jis galėtų susitikti su vaiku (jo gyvenamojoje vietoje, ikimokyklinėje įstaigoje, ligoninėje, kur vaikas gydomas ir kt.). Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų [liudijimų] matyti, kad atsakovas viešoje vietoje, bendraudamas su savo mažamečiu vaiku ir jo motina, panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę, be to, savo veiksmais galimai kėlė grėsmę mažamečio sūnaus sveikatai ir gyvybei, todėl manytina, kad atsakovo bendravimas su vaiku gali būti žalingas šio sveikatai (tiek fizinei, tiek psichinei). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas, siekiant apsaugoti vaiko interesus, kurių nesiėmus gali kilti reali grėsmė vaiko interesams, taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės O. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones lėmė L. S. ir R. I. liudijimai. Teismas nepagrįstai vadovavosi šių liudytojų rašytiniais parodymais, kurie nelaikytini nei objektyviais, nei patikimais šios civilinės bylos duomenimis. Pirma, L. S. liudijimas surašytas 2010 m. balandžio 29 d., o R. I. - 2010 m. gegužės 2 d., t.y. beveik metai iki šiuose liudijimuose nurodomo 2011 m. kovo mėn. įvykio, o tai reiškia, kad liudijama apie įvykį, kuris liudijimų surašymo metu net nebuvo įvykęs. Antra, liudijimai surašyti ieškovės atstovo advokato A.Kremenso. Trečia, liudijimų turinys yra iš esmės tapatus: vartojami tie patys sakiniai, žodžiai, nors kiekvienas žmogus savo mintis visada reiškia savaip.
2. Priešingai nei nurodo ieškovė, visi pasimatymai su sūnumi M., vykę dalyvaujant ieškovei, virsdavo ieškovės psichologiniu smurtu atsakovo atžvilgiu, nesibaigiančiais priekaištais, pinigų reikalavimu, tyčiojimusi, keikimu necenzūriniais žodžiais, atsakovo stumdymu nuo vežimėlio, grasinimais, kad vaiko atsakovas daugiau nematys. Teikiama tokių šalių susitikimų garso įrašų stenograma objektyviai įrodo, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės visiškai neatitinka tikrovės, o pateikti R. I. ir L. S. liudijimai yra melagingi.
3. Atsakovas nekelia jokios grėsmės savo mažamečio sūnaus Mykolo sveikatai ir gyvybei. Šias aplinkybes patvirtina ir Sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo CM skyriuje panaikinimo pasekmių, teismo patvirtintos tik prieš 7 mėnesius, sąlygos, kad vaikui esant nuo 2 iki 3 metų amžiaus atsakovas turės teisę bendrauti su vaiku motinai nedalyvaujant, bei tas faktas, jog septynis sekmadienius iš eilės nuo 2010-11-21 iki 2011-01-02 ieškovė paliko atsakovą pasivaikščioti vieną su vaiku ir šių pasivaikščiojimų metu nekilo jokios grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei.
4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į mažamečio vaiko interesus bei jo teisę žinoti savo tėvą, bendrauti su juo, todėl neteisingai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šios bylos nagrinėjimas, esant sudėtingai bylai, gali užsitęsti, todėl ilgalaikis bendravimo su tokiu mažu vaiku nutrūkimas gali turėti itin neigiamų pasekmių - sūnus nepažins savo tėvo. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo ir jo vaiko tarpusavio santykiams padarys nepataisomą žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė O. J. prašė atmesti atskirąjį skundą, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad L. S. bei R. I. liudijimuose yra neteisingai nurodyti metai - vietoje 2011 m. nurodyti 2010 m., o tai yra techninė rašymo klaida. Faktas, kad liudijimai surašyti ieškovės advokato, yra pakankamai aiškiai atskleistas ir teismas šį faktą gali atitinkamai vertinti. Liudijimų turinys nėra tapatus, bet yra panašus, kadangi liudijamos tos pačios aplinkybės. Tam tikrais atvejais skiriasi liudijamų faktų seka, tačiau toks nesutapimas yra būdingas ir visiškai natūralus, nes skirtingi asmenys gali skirtingai prisiminti tą pačią situaciją juo labiau stresinę. Pažymėjo, kad advokatas niekaip neįtakojo liudijimų turinio, tuo tarpu atsakovo teikiamas 8 lapų tekstas, pavadintas stenograma, yra niekinis, nes tekstas be pavadinimo, datos, niekieno nepasirašytas, todėl prašė nepriimti šio teksto ir nevertinti arba išreikalauti iš atsakovo garso įrašą, kurio pagrindu galimai yra surašytas šis tekstas, bei perduoti jį visiems proceso dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju apeliantas K. Š. atskiruoju skundu kelia klausimą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui matytis su savo sūnumi iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo - teisėtumo ir pagrįstumo.
LR CK 3.65 str. 1 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, jog yra pagrindas uždrausti atsakovui K. Š. iki teismo sprendimo priėmimo matytis, bendrauti su sūnumi M. J. ar lankytis tose vietose, kur jis galėtų susitikti su vaiku (jo gyvenamojoje vietoje, ikimokyklinėje įstaigoje, ligoninėje, kur vaikas gydomas ir kt.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino bylos šalių K. Š. ir O. J. santuokos, sudarytos 2009-09-06 Bernardinų bažnyčioje, apskaitos įrašą, patvirtinant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo CM skyriuje panaikinimo pasekmių. Patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo CM skyriuje panaikinimo pasekmių buvo numatyta, kad iki vaikui M. J. sukaks 2 m. amžiaus, tėvas K. Š. turi teisę bendrauti su vaiku dalyvaujant motinai kiekvieną sekmadienį nuo 13:00 iki 15:00 val. Vaikui esant nuo 2 iki 3 metų amžiaus, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kiekvieną sekmadienį nuo 13:00 iki 15:00 val. motinai nedalyvaujant. Skyrium gyvenančio tėvo ir motinos teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant numatyta LR CK 3.170 str. 1 d., tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ja tėvai gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia vaiko interesų (CK 3.161 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantas K. Š. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria uždrausta atsakovui, kaip tėvui, bendrauti su savo sūnumi M. J., nurodydamas, kad jis nekelia jokios grėsmės savo mažamečio sūnaus Mykolo sveikatai ir gyvybei, tačiau su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai sutikti. Abejonių dėl vaiko M. J. interesų apsaugos bendraujant su atsakovu kelia byloje esanti 2010-04-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1183/10 (01), kurioje nurodoma apie ieškovei O. Š. [dabartinė pavardė J.] padarytą nežymų sveikatos sužalojimą [b.l. 17-18]. Visapusiškai vertinant visų byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, imant duomėn ir L. S. bei R. I. pateiktus liudijimus, kurių tikrumas šioje byloje nėra nuginčytas, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, yra akivaizdu, jog tarp bylos šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl jie gali būti žalingi mažamečio vaiko psichinei sveikatai. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog šioje byloje yra tikslingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Kita vertus, vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, abu tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime [LR CK 3.161 str. 3 p.; 3.165 str. 1 d.]. Teismo nuomone, nėra pagrindo visiškai uždrausti atsakovui matytis su savo sūnumi, nes byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas K. Š. yra sukėlęs realią grėsmę savo sūnaus M. J. sveikatai ar gyvybei. Kaip nurodyta aukščiau, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas bendravimo tvarką būtų pažeidęs. Iš atsakovo darboviečių pateiktos charakteristikose atsakovas apibūdinamas kaip gero elgesio ir kultūringo bendravimo pavyzdys, puikiai sutariantis su įvairaus charakterio žmonėmis, mokantis lanksčiai bendrauti, yra diplomatiškas ir draugiškas [b.l. 29- 31; 36; 36]. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau šiuo metu pirmosios instancijos teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria uždrausta atsakovui matytis ir bendrauti su savo sūnumi, galioja daugiau nei pusę metų. Sutiktina ir su tuo atskirojo skundo argumentu, kad nors draudimas matytis su vaiku yra laikinoji apsaugos priemonė, galiojanti iki teismo sprendimo byloje priėmimo, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, tuo labiau, kad pagal teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad pastaroji byla dar yra parengiamojoje stadijoje [parengiamasis posėdis paskirtas 2011 m. lapkričio 22 d.]. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ilgalaikėje perspektyvoje gali sukelti neigiamų pasekmių tarpusavio vaiko ir tėvo santykiams [ryšiui]. Atsižvelgiant į visų aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad, pirmiausia siekiant užtikrinti visapusišką M. J. interesų apsaugą [LR CK 3.3 str. 1 d.], jo saugumą, yra tikslinga numatyti tėvo ir sūnaus bendravimą, tačiau dalyvaujant motinai ir vaiko teisių apsaugos specialistui.
Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu atsakovas taip pat pateikė įvardijamą garso įrašo stenogramą, tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieškovės atstovas, pats tektas be jokių rekvizitų [pavadinimo, datos, nepasirašytas], todėl jis nevertintinas kaip rašytinis įrodymas [LR CPK 197 str.].
Remiantis tuo, kad išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria uždrausta atsakovui matytis su sūnumi, keistina, kadangi visiškas draudimas atsakovui, kaip tėvui, matytis su sūnumi, yra neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė, nesant byloje konkrečių duomenų bei įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį sūnaus M. J. atžvilgiu, numatant atsakovo bendravimą su vaiku, dalyvaujant vaiko motinai ir vaiko teisių apsaugos specialistui [LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį pakeisti ir nutarties rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai „ ieškovės O. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, leisti atsakovui K. Š. bendrauti su sūnumi M. J. [a.k(duomenys neskelbtini) dalyvaujant motinai O. J. [a.k. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui kiekvienos savaitės penktadienį nuo 12 iki 13 val. iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje“.