Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr.1A-392-493-2014;

Teisėja: Danutė Giačaitė Proceso Nr. 1-65-1-01677-2012-9;

2014 m. gegužės 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. yra nuteistas už tai, jog 2012-11-20 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), D. J. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojant fizinį smurtą – tyčia ne mažiau šešis kartus kumščiu sudavęs A. M. į veidą, padaręs jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, pereinančias į skruostus, nosies sumušimą, odos nubrozdinimus dešinio antakio srityje, smakro srityje, tuo nežymiai sutrikdęs nukentėjusiojo A. M. sveikatą, pagrobė nukentėjusiojo A. M. juodos spalvos piniginę, 70 Lt vertės, kurioje buvo 500 Lt, nukentėjusiojo vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 30 Lt vertės, vairuotojo pažymėjimas, ekskavatoriaus - traktoristo pažymėjimas, bankų „SEB“, „Hansa“ mokėjimo kortelės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 100 Lt vertės, sidabrinę vyrišką grandinėlę (sutrūkusią) su kryžiumi 1000 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. M. 1700 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo A. J. gynėjas advokatas Vytautas Gineika prašė nuteistojo skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo A. J. skundas nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 320 straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tas faktines aplinkybes, dėl kurių yra paduotas apeliacinis skundas.

Nuteistasis A. J. savo kaltės padarius veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., neginčija, tačiau nesutinka su BK 64¹ str. nuostatų netaikymu.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę BK 64¹ str. reikalavimų nepažeidė.

A. J. nuteistas už tai, jog pavartodamas fizinį smurtą, užvaldė nukentėjusiajam priklausantį turtą, tai yra už veikos, priskirtos apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą (LR BK 11 str. 4 d.).

BK papildytas 64¹ str. 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-499, įsigaliojusiu 2013 m. lie­pos 13 d. Šiame straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus su­trum­pintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Baudžiamoji byla, kurioje A. J. yra nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d., yra išnagrinėta ne pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo atliktas su­trum­pintas įrodymų tyrimas, ji nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikyti A. J. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nebuvo teisinio pagrindo. Vien tai, jog A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, nesudaro sąlygų BK 64¹ str. taikymui.

Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas (t. 2, b. l. 40-41), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas iki 2014 m. balandžio 17 d. sudaro 20 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.