Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-04-26 · Civilinė byla Nr. e2S-611-459/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-26
Bylos Nr.
e2S-611-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00020-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Andrulienė
Skolininkas
UAB „Vakarų komunikacijos“
Kreditorius
UAB „Paltela“
Civilinė byla Nr. e2S-611-459/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00020-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1; 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.2.1; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės UAB „Vakarų komunikacijos“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Paltela“ pareiškimą skolininkei UAB „Vakarų komunikacijos“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš skolininkės 13 258,00 Eur skolos, 1 281,83 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 83,00 Eur žyminio mokesčio. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkei priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, jo nesant – piniginių lėšų areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-03 priėmė teismo įsakymą nurodytai skolai išieškoti. Teismas tos pačios dienos nutartimi tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreditorės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo skolininkės UAB „Vakarų komunikacijos“ turtą, neviršijant 14 539,83 Eur sumos.Teismas nurodė, jog skolininkė vengia įvykdyti prievolę, skolos suma pripažintina pakankamai didele, kreipimosi į teismą dieną nėra žinoma skolininkės turtinė padėtis, jos pozicija, įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad gali atsirasti didesnė teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizika, todėl yra pagrindas manyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-03 nutartį ir kreditorės prašymą atmesti.Skolininkė nurodo, jog jos turtinė padėtis gera: 2016 metais turto vertė nuo 199 547,00 Eur padidėjo iki 575 592,00 Eur. Taip pat kreditorė nepagrįstai nurodė neva skolininkė piktybiškai vengia vykdyti savo įsipareigojimus kreditorei. Kreditorė nuslepia nuo teismo tikrąsias ginčo aplinkybes. Tarp šalių kilo ginčas dėl įsipareigojimų vykdymo terminų. Pagal šalių pasirašytos 2016-06-10 rangos sutarties Nr.16-3 2.2 punktą skolininkė buvo įsipareigojusi kreditorei sumokėti už atliktus darbus per 45 kalen­dorines dienas nuo darbų pridavimo. Tačiau pati kreditorė šios sutarties pagrindu išrašytose sąskaitose - faktūrose nurodydavo sąskaitas apmokėti per 60 dienų. Dėl šių sąskaitų mokėjimo terminų ir netesybų kilo ginčas. Skolininkė nesiekia išvengti įmokų kreditorei, tačiau kreditorė reikalavo vykdyti prievoles, kurioms nebuvo suėję terminai. Taigi kreditorė kreipėsi į teismą akivaizdžiai nepagrįstai.Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra įpareigotas preliminariai įvertinti reikalavimų pagrįstumą ir tik padarius išvadą, kad rei­kalavimų tenkinimas yra tikėtinas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teismas šiuo atveju turėjo atmesti prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo.Nors skolininkės turtinė padėtis yra gera, tačiau skundžiamos nutarties vykdymo metu buvo areštuotos skoli­ninkės piniginės lėšos, kurios yra būtinos kasdienėje skolininkės veikloje. Skolininkė yra sudariusi septynias finansinio lizingo/nuomos sutartis su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu ir UAB „Nordea Finance Lithuania“. Todėl pritaikius piniginių lėšų areštą, kyla pavojus, kad skolininkė nebegalės tinkamai vykdyti šių įsipareigojimų. Tai blogina įmonės turtinę padėtį ir ilgainiui gali sukelti nemokumą. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatlieka šiam institutui keliamų tikslų, yra neproporcingos ir su­varžančios skolininkės teises labiau, nei jomis pasiekiama nauda.Kreditorė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti.Kreditorė nurodo, jog skolininkės nurodytos aplinkybės dėl kreditorės prašymo priteisti skolą nepagrįstumo neatitinka faktinių aplinkybių. Skolininkės pateiktas balansas tik patvirtina, kad jos finansinė padėtis nėra gera, finansiniai įsipareigojimai yra didelės apimties – viršija 500 000 Eur, visas turtas suvaržytas hipoteka, o įsipareigojimai kredito įstaigai reikalauja didelių periodinių įmokų. Antstolis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones jau modifikavo, dėl to skolininkė nepatiria jokių nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-01-03 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą. Iš esmės visi šalių argumentai, kuriais grindžiamas tiek atskirasis skundas, tiek atsiliepimas į jį, yra susiję su skolininkės turtine padėtimi: skolininkė laikosi pozicijos, jog jos turtinė padėtis pakankamai gera, tad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, kreditorė teigia, jog skolininkės pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jos turtinės padėties.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai turi būti minimalūs, taip pat turi būti nepažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t. t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Šiuo atveju skolininkė pateikė tokius duomenis, susijusius su jos turtine padėtimi: balansą už 2016 metų pirmus tris ketvirčius ir finansinio lizingo sutartis su prie jų pridėtais periodinių įmokų mokėjimo terminais. ViVisų pirma, pažymėtina, jog skolininkė pateikė duomenis apie savo finansinę būklę 2016-09-30 momentui, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas 2017 metų sausio mėnesį. Taigi šie duomenys yra pakankamai aktualūs ir tinkami konstatuoti skolininkės turtinę padėtį.Skolininkė teigia, jog jos turtinė padėtis gera: iš balanso matosi padėties gerėjimo tendencija. Nesutiktina su šiuo skolininkės argumentu ir jis atmestinas kaip nepagrįstas. Iš pateikto balanso matyti, jog įmonės turto vertė už pirmuosius tris 2016 metų ketvirčius sudarė 575 592 Eur, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų – 236 895 Eur, taigi sudarė 41 proc. į balansą įrašyto turto vertės, 2015 metais įmonės turto vertė sudarė 199 547 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 50 818 Eur, taigi sudarė 25 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Akivaizdu, jog stebima skolininkės įsipareigojimų didėjimo tendencija, todėl negalima vertinti realios turtinės padėties vien pagal į balansą įrašyto turto vertę ir abstrahuotai teigti, jog tai, kad padidėjo turto vertė, rodo ir turtinės padėties pagerėjimą. Nustatyta, jog vien įmonės finansinių skolų suma, lyginant su 2015 metais, padidėjo nuo 0 iki 59 871 Eur, be to, smarkiai išaugo skolos tiekėjams – nuo 20 460 iki 114 150 Eur. Bene labiausiai įmonės turto vertę, lyginant su 2015 metais, pakėlė įrangos, prietaisų, įrenginių vertė – ji kilo nuo 10 998 iki 199 643 Eur. Tačiau pati skolininkė nurodo, jog yra sudariusi septynias finansinio lizingo/nuomos sutartis su SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialu ir UAB „Nordea Finance Lithuania“, pagal kurias skolininkė išsiperka įvairią techniką, transporto priemones. Taigi skolininkė pati pripažįsta turinti didelių finansinių įsipareigojimų, kuriuos kas mėnesį vykdo iš apyvartinių lėšų. Be to, iš balanso duomenų matyti, jog nepaskirstytasis ataskaitinių metų pelnas tesudarė 19 Eur. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė nepateikė pelno (nuostolių) ataskaitos, iš kurios būtų galima spręsti apie jos veiklos pastovumą ir pelningumą.Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog skolininkė nepaneigė prezumpcijos, kad reikalavimo suma, įvertinus skolininkės turtinę padėtį, laikytina pakankamai didele ir keliančia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Skolininkė taip pat kvestionuoja paties kreditorės reikalavimo pagrįstumą: teigia, jog jis akivaizdžiai nepagrįstas, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra nusistovėjusi nuostata, kad preliminarus (prima facie) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, jog teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Skolininkė teigia, jog kreditorė pareiškė reikalavimą dėl įmokų, kurių mokėjimo terminai nėra suėję. Šiuo teiginiu ji iš esmės kvestionuoja pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tačiau spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio iš esmės, t. y. nekvestionuoja reikalavimo pagrįstumo, netiria jį pagrindžiančių įrodymų bei nevertina teisėtumo. Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo priimtas, teismo įsakymas išduotas, vadinasi, teismas nustatė pareiškimą atitinkant CPK nustatytiems turinio ir formos reikalavimams. Taigi teismas nusprendė kreditorės reikalavimą esant tikėtinai pagrįstą, o tai yra vienas iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Dėl skolininkės argumento, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neekonomiškos, nes dėl piniginių lėšų arešto yra apribojamos jos ūkinės – komercinės veiklos galimybės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pirma eile areštavo skolininkės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik šio nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas. Be to, iš areštuotų piniginių lėšų skolininkei leista atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymu su kreditore. Manytina, jog šiuo aspektu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones visiškai atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Kita vertus, iš antstolio, įvykdžiusio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog vykdant nutartį buvo aprašytas skolininkei priklausantis kilnojamasis turtas: transporto priemonės ir kitas turtas. Taigi skolininkės argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neekonomiškumo nepagrįstas. Akivaizdu, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones šalis patiria tam tikrų turtinio pobūdžio suvaržymų: toks yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas ir pasekmė. Be to, pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. Taigi skolininkė disponuoja įvairiomis galimybėmis modifikuoti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir vien tai, kad ji patiria neigiamų turtinių ribojimų, nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nustačius esant visas būtinąsias sąlygas joms taikyti.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti skolininkės turtą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Raimonda Andrulienė