- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-108-368/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- M. K., V. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. K. ir V. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3009-715/2014, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai M. K. ir V. K. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydami nutraukti bendru sutikimu jų santuoką ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodė, kad pareiškėjas neatvyko į 2014-09-30, 2014-10-03, 2014-10-07 teismo posėdžius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas atsisako vykti į teismo posėdžius ir pareiškėjui jo nurodytu adresu šaukimas buvo neįteiktas, sprendė, kad pareiškėjas nebepageidauja nutraukti santuokos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdami Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį, apeliantai (pareiškėjai) M. K. ir V. K. prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti jų prašymą. Atskirajame skunde pažymi, kad nesutinka su teismo išvadomis, jog pareiškėjas nepageidauja nutraukti santuokos.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantų (pareiškėjų) M. K. ir V. K. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 443 straipsnyje įtvirtintos ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybės. Pagal minėto straipsnio 5 dalį tokios bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodyta kitaip. Kadangi bylose dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti Civilinio kodekso 3.54 straipsnyje nustatyta tvarka, įprastai tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 540 str. 1 ir 3 d). Tačiau, paskyrus žodinį teismo posėdį, pareiškėjų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 str. 5 d).
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje paskyrė žodinį bylos nagrinėjimą, o skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie teismo posėdžių vietą ir laiką.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje yra du pareiškėjai, pareiškėja buvo aktyvi ir atvyko į teismo posėdį, sprendžia, jog siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, ir išnaudoti galimybes sutuoktinius sutaikyti, pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti privalomą pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje.
Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neketina nutraukti santuokos, kadangi šios išvados nepagrįstos objektyviais duomenimis. Šias aplinkybes skunde patvirtina ir pats apeliantas, todėl, pareiškėjui tinkamai nepranešus apie teismo posėdžius, negalima spręsti, jog pareiškėjas sąmoningai neatvykdavo į teismo posėdžius be svarbių priežasčių.
Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), sprendžia, kad pernelyg formalu versti pareiškėjus iš naujo kreiptis į teismą, ir, teismo vertinimu, negalima pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, todėl ginčijama nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.