- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-172-359/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00074-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Atsakovas
- V. S., Nacionalinei žemės tarnybai
- Ieškovas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo bankrutavusios V. S. įmonės atstovo bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui Gediminui Staugui, UAB „Audata“ atstovui A.Gončiarovui,
atsakovams V. S., jo atstovei adv. Vytautei Ladigaitei-Balčiūnienei, Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Ernestai Mockutei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. įmonės administratoriaus UAB „Audata“ pareikštą patikslintą ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam asmeniui D. S. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas – bankrutavusios V. S. įmonės atstovas bankroto administratorius UAB „Audata“ patikslintu netiesioginiu ieškiniu prašo pripažinti 24,12 ha ploto žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovo V. S. ir Lietuvos Respublikos sudaryta ir įpareigoti atsakovus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas A.Gončiarovas nurodė, kad 2002 m. liepos 24 d. Kauno apygardos eismas nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovo individualiai įmonei. 2005 m. balandžio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi V. S. IĮ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, ta pačia nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Audata“, bankroto administratoriaus įgaliotu asmeniu paskirtas Gediminas Staugas. UAB „Audata“, atstovaudama bankroto byloje V. S. IĮ, atliekant turto perdavimui reikalingus veiksmus, nustatė, kad 1990 m. rugpjūčio 3 d. Kaišiadorių rajono Taryba priėmė sprendimą Nr. 38, pagal kurį V. S. buvo išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 32, jis patvirtino V. S. teisę įsigyti žemės sklypą nuosavybės teise. 1995 m. birželio 6 d. ir 1995 m. birželio 30 d. V. S. pervedė iš Taupomojo banko nebalansinės sąskaitos Nr. 34 į Žemės reformos fondo sąskaitą LR Žemės ūkio banko Kaišiadorių skyriuje investicines lėšas pagal pavedimus, pavedimų suma – 43424 Lt. 1998 m. gruodžio 10 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė sprendimą leisti parduoti atsakovui žemės sklypą. V. S. faktiškai yra įvykdęs visus būtinus ir privalomus atlikti privatizavimo veiksmus siekiant asmeninės nuosavybės įsigyti sklypą, teises į kurį jis įgijo pagal 1990 m. spalio 26 d. valstybinį žemės nuosavybės aktą. Tačiau atsakovas vengia įforminti sutarties sudarymą, nes remiantis LR CK 2.50 str. 4 d. atsakovas yra subsidiariai atsakingas už ieškovo prievoles tretiesiems asmenims, jis vengia ir sąmoningai neužbaigia žemės nuosavybę įteisinančios procedūros ir iki šiol nėra pasirašęs žemės pirkimo-pardavimo sutarties. Ši sutartis iš esmės buvo sudaryta, nes atsakovas sumokėjo už žemės sklypą ir ėmė juo naudotis bei naudojasi iki šiol, sklype yra pastatyti atsakovui nuosavybės teise priklausantys žemės ūkio pastatai bei gyvenamasis namas, ketino pasirašyti sutartį, perdavimo-priėmimo aktą. Remiantis LR CK 6.305 str. 1d., atsakovas įvykdė iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančias pareigas: sumokėjo už sklypą pastarojo kainą ir ėmė juo naudotis bei naudojasi iki šiol, o tuo tarpu valstybė yra priėmusi įmokėtus pinigus už sklypą ir perdavusi sklypą atsakovui, leisdama juo naudotis ir neperimdama jo savo reikmėms arba nesuteikdama teisių į jį tretiesiems asmenims. Nors faktiškai sklypo pirkimo-pardavimo santykiai tarp Lietuvos Respublikos yra susiklostę seniai, tačiau dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų vengiant užbaigti sklypo privatizavimo veiksmus, t.y. sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su Lietuvos valstybe, ieškovą atstovaujantis bankroto administratorius neturi galimybės sklypo savininku įregistruoti atsakovą ir realizuoti sklypo ir jame esančių pastatų varžytinėse siekiant už turto realizavimą gautas pinigines lėšas panaudoti ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui. Tokia situacija pažeidžia ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus sukuriant sąlygas, kurių pagrindu ieškovo kreditoriai gali prarasti galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Kadangi bankroto bylų ir su jomis susijusių bylų nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs ir su viešojo intereso gynimu, mano, kad bankroto administratorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį vadovaudamasis LR bankroto įstatymo 11 str. 3d. 9 p. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu baigiamose kalbose prašė ieškinį tenkinti ir pripažinti 24,12 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tarp V. S. ir Lietuvos Respublikos sudaryta nuo 2004 m. gruodžio 8 d. ir įpareigoti atsakovus atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo bankrutavusios V. S. įmonės bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotas asmuo Gediminas Staugas nurodė, jog ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas kyla iš bankroto bylos ir kreditorių interesų, todėl bankroto administratorius turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį. Palaiko visus atstovo išsakytus argumentus ir motyvus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog bankroto procedūra vyksta ne nuo 2002m., o nuo 1997 metų. Penkis metus buvo bandoma išvaržyti įmonės bei jo asmeninį turtą, o 2002 m. buvo iškelta papildomai dar bankroto byla. Ginčo žemę gavo pagal valstiečių ūkio steigimo įstatymą 1992 m. ūkininkavimui. Žemė gauta be teisės parduoti. Žemės sklypo iš valstybės nusipirkti nevengė, dar 1995 m. birželio mėn. už ją buvo sumokėta investiciniais čekiais. Leidimas įsigyti žemės sklypą 1998 m. ar vėliau, jam nebuvo išduotas. Kai buvo pasiūlyta ginčo žemę įsigyti nuosavybėn ir susitvarkyti dokumentus, jau žinojo, kad ta žemė areštuota, galbūt nuo 1997 m. ar nuo 1998 m. Iš karto nežinojo, kad žemė, nors ir ne jo, yra areštuota. Šiuo metu ginčo sklypu naudojasi, moka valstybei nuomą už šį žemės sklypą, bet šis sklypas jam yra suteiktas pagal valstiečių ūkio įstatymą. Sudaryti žemės pirkimo pardavimo sutartį jis nevengė, tik jam ilgą laiką pirkti šio žemės sklypo nesuteikė galimybių. Su atsakove D. S. gyvena santuokoje, santuoka nėra nutraukta.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė taip pat su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti. Ji nurodė, kad ieškovas negali šiuo atveju atsakovams V. S. ir Lietuvos valstybei reikšti netiesioginio ieškinio, nes šioje byloje ieškovas – bankroto administratorius iš esmės negina viešo intereso, o siekiant tenkinti privataus kreditoriaus interesus išieškoti skolą. Tam pasirinko valstybės turtą – žemės sklypą, kad šis būtų įformintas skolininko vardu ir vėliau šio turto pagrindu būtų tenkinami privataus kreditoriaus interesai. Dėl to ieškovas ilgai negalėjo suformuluoti ieškinio materialinio pagrindo, ilgai jį tikslino ir tinkamai nesuformulavo. Neaišku kokią prievolę ieškovo teigimu turi vykdyti atsakovas V. S., kokią sutartį ir kodėl jis privalėjo sudaryti, nuo kada, kokios sutarties sąlygos ir kita. Atsakovo atstovo advokato V.Ladygaitės-Balčiūnienės nuomone ieškovas šioje byloje neturi nei galiojančios nei vykdytinos reikalavimo teisės. Be to, pats netiesioginio ieškinio reikalavimas negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse nustatytiems sutarčių sudarymo laisvės principui. Šiuo atveju ieškovas iš esmės reikalauja teismo prievarta patvirtinti ar sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. To nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, net ir toliau tikslinant ieškinio reikalavimus nėra galimybės pataisyti tokio ieškinio ir pagrįstai reikalauti atsakovą V. S. prievarta padaryti žemės savininku. Dėl to atsakovo atstovė – advokatė taip pat prašo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės sklypas 24,12 ha ploto valstiečių ūkiams steigti atsakovui buvo suteiktas LR Kaišiadorių rajono tarybos 1990 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 38. 1990 m. spalio 26 d. išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 32, pagal kurį ši žemė negalėjo būti perkama, parduodama, išnuomojama ar keičiama. Tai įtvirtinta ir tuo metu galiojusio LR valstiečio ūkio įstatymo 5 str. 3 d. Nuosavybės aktas Nr. 32 nereiškė, kad atsakovas tapo žemės savininku. Nuosavybės aktas buvo sąlyga skirtą žemę įsiteisinti. Tuo tikslu LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“, pagal kurį žemės privatizavimas bus vykdomas pagal įsigaliosiantį LR žemės reformos įstatymą ir bus stabdomas žemės skyrimas pagal Valstiečio ūkio įstatymą. 1991 m. rugpjūčio 31 d. įsigaliojus LR žemės reformos įstatymui, žemės pardavimas Lietuvos piliečiams vykdomas vadovaujantis šiuo įstatymu bei vėlesniais LR Vyriausybės nutarimais. Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės pirkimą-pardavimą reglamentuoja LR Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuris priimtas 2004-12-02. Šiuo nutarimu buvo patvirtintos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklės. Dėl to turtinė teisė atsakovui sudaryti sandorį dėl minėto žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn atsirado tik 2004 m. gruodžio mėn., kuomet žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Registrų centre pagal šiuo vyriausybės nutarimu nustatytas taisykles. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad šiuo metu ginčo žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika. Sudarius žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nuosavybės teisė į žemės sklypą pirkėjui pereina nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Mano, kad yra įvykdytas visos teisės aktų nustatytos sąlygos sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turi būti atsakovo noras. Atsakovas V. S. prašymą parduoti ginčo žemę žemėtvarkos tarnybai parašė tik 2004-06-17. Todėl ieškovo prašymo pripažinti 24,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovo ir valstybės sudaryta, palieka spręsti teismo nuožiūra. Nesutinka su ieškovo reikalavimais įpareigoti Žemės tarnybą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kadangi jokiame teisės akte Žemės tarnybai nenumatyta teisė ar pareiga sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartis, nesant kitos šalies laisvos valios ir iniciatyvos. Atsakovo V. S. IĮ bankrotas bei iš to kilę teisiniai padariniai, atsirado ne dėl Žemės tarnybos veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas įpareigoti tarnybą atlyginti bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas.
Tretysis asmuo atsakovo pusėje D. S. į teismo posėdį neatvyko, savo nuomonės nepareiškė. Apie teismo posėdžio datą jai pranešta tinkamai dėl to byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Netiesioginis ieškinys tenkintinas.
Civilinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu ieškovas grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Tai privalo ieškinyje suformuluoti ieškovas (Lietuvos Respublikos CPK 135 str. 1d. 2p.). Šioje civilinėje byloje ieškovas bankrutavusios V. S. įmonės bankroto administratorius UAB „Audata“ ieškinyje nurodė materialųjį teisinį reikalavimą – pripažinti 24,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp atsakovo V. S. ir Lietuvos valstybės sudaryta. Be to, ieškovas nurodė ir teisinį ieškinio pagrindą – CK 6.68 str. bei 6.305 str. 1 d. pagal kurį, kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai padaryti ir dėl to pažeidžia kreditorių teises. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovo ieškininis reikalavimas yra pakankamai aiškus ir nagrinėtinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovu yra bankrutavusi įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. 2010-12-06 Kauno apygardos teismo nutartyje šioje byloje yra konstatuota, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką specifinė bankrutuojančios įmonės padėtis lemia viešo intereso bylose, kuriose dalyvauja šį teisinį statusą turintys ieškovai, buvimą. Šioje byloje ieškovas yra bankrutavusi V. S. įmonė atstovaujama bankroto administratoriaus, kuri atstovauja kreditorių interesus. Dėl to akivaizdu, kad šioje byloje neabejotinai egzistuoja viešasis interesas.
Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono taryba 1990 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 32 „Dėl žemės paėmimo į fondą valstiečių ūkiams steigti (t.1, b.l. 30) nusprendė paimti 25 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), į fondą valstiečių ūkiams steigti ir skirti V. S., kadangi jis yra pilnai pasirengęs savarankiškai ūkininkauti.
Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono taryba 1990 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 38 „Dėl žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti“ (b.l. 16-20) nusprendė: 1) suteikti piliečių nuosavybėn žemę valstiečių ūkiams steigti – S. V., Juozo, gim. 1955 m., 24,12 ha sklypą (Nr. 32), iš jų: ariamos žemės – 22,59 ha, sodų – 0,10 ha, ganyklų -0,09 ha, kitos žemės – 1,34 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (3.10p.); 2) įpareigoti V. S., naudojant jam suteiktą žemę, laikytis šių sąlygų: 23,29 ha plote drenažu nusausintų žemių ir griovių priežiūrą vykdyti pagal šių objektų eksploatacijos ir priežiūros taisykles, laikytis griovių pakrantės apsauginės juostos priežiūros reikalavimų, užtikrinti privažiavimą prie greta suteikiamo sklypo esančių plotų, leisti Gilučių kolūkiui nusiimti 1990 m. žemės ūkio kultūrų derlių ir apmokėti už suteikiamuose sklypuose paimtas daugiametes žoles, laikytis elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių (4.1-4.2p., 4.9p., 5p.); 3) žemės sklypą suteikti per mėnesį ir V. S., Juozo, išduoti valstybinį žemės nuosavybės aktą Nr. 32 (7p., 8.10 p.).
Šiuo sprendimu buvo patvirtintas ir (duomenys neskelbtini), planas (b.l. 33-34, t.1)
Iš 1990 m. spalio 26 d. išduoto valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 32 (t.1, b.l. 21-24) matyti, kad Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono taryba pagal 1990 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 38 suteikė 24 hektarus 12 arų žemės S. V., Juozo, valstiečių ūkiui steigti (duomenys neskelbtini). Žemė valstiečio ūkiui steigti S. V., s.Juozo, suteikta jo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise, ji negali būti perkama, parduodama, išnuomojama, įkeičiama; valstiečio ūkiui žemė suteikta žemės ūkio produktų ir žaliavų gamybai, ūkininkas negali žemės naudoti ne žemės ūkio produkcijos gamybai. Šis valstybinis žemės nuosavybės aktas įteiktas S. V., s. Juozo ir įregistruotas Kaišiadorių rajono valdybos Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje (registracijos NR. 232).
Iš Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 04-7341 „Dėl žemės, suteiktos pagal Valstiečio ūkio įstatymą, pardavimo (Kaišiadorių r.) (t. 1, b.l. 7-8) matyti, kad Kauno apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojas J.Yla, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ ir atsižvelgdamas į Kauno apskrities viršininko 1998 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 04-2601 „Dėl valstiečių ūkių patvirtinimo Kaišiadorių rajone“ įsakė leisti parduoti sklypus, suteiktus pagal Valstiečio ūkio įstatymą piliečiams pagal sąrašą „Asmenų, kuriems suteikti žemės (miško) sklypai pagal Valstiečio ūkio įstatymą ir parduodami jiems tame tarpe – V. S., žemės sklypo vieta – (duomenys neskelbtini), plotas – 24,12 ha, kaina 33928 Lt, paskirtis – žemės ūkio paskirtis.
Iš 1995 m. Taupomojo banko pavedimų nurašymui iš nebalansinės sąskaitos (b.l. 31-32, t.1) matyti, kad V. S. 1995 m. birželio 26 d. už žemę į Žemės reformos fondo sąskaitą pervedė 4067 Lt ir 1995 m. birželio 30 d. už žemę į Žemės reformos sąskaitą pervedė 1357 Lt.
Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. birželio 7 d. rašte V. S. įmonės administratoriui (t.1, b.l. 25) nurodyta, kad nuo 1990 m. V. S. naudojasi minėtu žemės sklypu, jį kasmet nuomodamas iš valstybės. Jokių nuosavybės dokumentų į minėtą žemės sklypą V. S. neturi. Už minėtą žemės sklypą yra įmokėjęs valstybės vienkartinėmis įmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta.
Iš civilinėje byloje esančio atsakovo V. S. prašymo kopijos matyti, kad V. S. 2004-06-17 Kaišiadorių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą pirkti 24,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jam suteiktas pagal valstiečių ūkio įstatymą. Už žemę sumokėta investiciniais čekiais 1995 m. birželio mėn. (t.2, b.l. 100).
Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 02-04-5737 „Dėl valstybinės žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo (Kaišiadorių r.)“ (b.l. 145-148, t.1) buvo nustatyti valstybinės žemės sklypo – 24,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įvertinto 54285 Lt kadastro duomenys. 2004 m. lapkričio 25 d. šio žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje (b.l. 9, t.1).
Iš 2008 m. sausio 23 d. VĮ „Registrų centras“ pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.1, b.l. 35-36) matyti, kad nuosavybės teisės į 24,12 ha ploto žemės ūkio paskirties sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu 2004 m. birželio 30 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-04-5737 pagrindu. Patikėjimo teise šį žemės sklypą valdo Kauno apskrities viršininko administracija pagal apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-04-5737.
Iš Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 24 d. nutarties (t.1, b.l. 10-11) matyti, kad V. S. įmonei (į.k. 5889341, Žaslių geležinkelio stoties k., Žaslių sen., Kaišiadorių r.) iškelta bankroto byla ir įmonės administratoriumi paskirtas Gediminas Staugas. Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-190-527/2005 (b.l. 12-13, t.1) V. S. įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto bei iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusios įmonės turtą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 33-35 str. nustatyta tvarka, patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
Teismas įvertinęs aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus bei teismo posėdžio metu duotus ieškovo – bankrutavusios V. S. įmonės atstovo bankroto administratoriaus įgaliotų asmenų G.Staugo ir A.Gončiarovo, atsakovo V. S. ir jo atstovės advokatės V.Ladygaitės-Balčiūnienės, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovės E.Mockutės paaiškinimus, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono taryba 1990 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu „Dėl žemės suteikimo valstiečių ūkiams steigti“ suteikė atsakovui V. S. 24,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) valstiečio ūkiui steigti. 1990 m. spalio 26 d. atsakovui buvo išduotas valstybinis žemės nuosavybės aktas Nr. 32, kuriuo atsakovo nuosavybėn ir nemokamai, su paveldėjimo teise, buvo suteiktas žemės sklypas, be teisės jį pirkti, parduoti, išnuomoti ir įkeisti. Šis valstybinis žemės nuosavybės aktas buvo įregistruotas Kaišiadorių rajono valdybos Valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje (registracijos Nr. 232). Lietuvos Respublikos Kauno apskrities viršininko administracijos 1998 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 04-7341 „Dėl žemės, suteiktos pagal Valstiečio ūkio įstatymą, pardavimo (Kaišiadorių r.)“ buvo leista 24,12 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., parduoti V. S.. Nustatyta, kad atsakovas V. S. už šį žemės sklypą dar 1995 m. birželio mėnesį sumokėjo investiciniais čekiais. Šį žemės sklypą nusipirkti nuosavybėn V. S. galimybė atsirado tik 2004 m. gruodžio mėn. kai Lietuvos Respublikos vyriausybė 2004-12-02 nutarimu Nr. 1538 patvirtino valstybinės žemės ūkio sklypų pardavimo taisykles ir minėtas sklypas šių taisyklių pagrindu buvo tinkamai suformuotas ir įregistruotas Registrų centre. Atsakovas V. S. yra pareiškęs savo valią raštu įsigyti nuosavybėn dar 2004-06-17 (b.l. 100, t.2). Visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai V. S. ir Lietuvos Valstybė įvykdė visas sąlygas minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti. Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė patvirtino, kad ir šiuo metu atsakovas V. S. gali šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn, tik būtina atlikti techninius veiksmus – pasirašyti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir žemės priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas V. S. neatvyksta to atlikti, motyvų nenurodo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad atsakovas V. S., kuris yra faktinis ieškovo kreditorių skolininkas, neįgyvendina savo teisės sudaryti nuomojamo 24,12 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, nors faktiškai toks sandoris įvertinus faktinius šalių veiksmus yra įvykęs: atsakovui V. S. 24,12 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). suteiktas nustatyta tvarka dar 1990 m., šia žeme jis naudojasi iki šiol, abi šalys pripažino, kad už šį žemės sklypą V. S. yra sumokėjęs 1995 m. birželio mėn. ir 2004 m. birželio mėn. raštu išreiškė valią šį žemės sklypą įsigyti nuosavybėn, o atsakovas Lietuvos Valstybė šį žemės sklypą suformavo, atliko jo kadastrinius matavimus, įregistravo Registrų centre bei sutinka sklypą parduoti. Tačiau atsakovas V. S. nesudaro ir nepasirašo pirkimo-pardavimo dokumento. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas V. S. neįgyvendina šios savo teisės besitęsiant jo buvusios individualios įmonės bankroto ir likvidavimo procedūroms, laiko jog atsakovas V. S. nesudarydamas naudojamo turto – žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn (pirkimo-pardavimo) sutarties sandorio siekdamas išvengti kreditorinių įsiskolinimų išieškojimų nukreipimų į šį turtą. Tokie atsakovo V. S. kaip buvusio individualios įmonės savininko veiksmai, nes toks savininkas pagal įmonės prievoles atsako visu asmeniniu turtu, aiškiai pažeidžia kreditorių interesus. Kreditorius šiuo atveju atstovauja ieškovo atstovas – bankroto administratorius UAB „Audata“ .
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, jog bankrutavusios V. S. įmonės bankroto administratorius UAB „Audata“, vykdydamas 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme Nr. IX-216 numatytas bankrutavusios įmonės administratoriaus pareigas, siekia ginti visų kreditorių interesus, pripažintina, kad kitos galimybės šiems tikslams pasiekti nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas – bankroto administratorius, neturi. Dėl to įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, tikslui – ginti visų įmonės kreditorių interesus – gali inicijuoti teisminį ginčą ir nors įmonės administratorius civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį, nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir ieškinio patenkinimas tiesioginių materialinių teisinių padarinių jam nesukelia, tačiau teismui patenkinus jo reikalavimą, skolininko materialinė padėtis pakistų, jo mokumas padidėtų. Tai ir yra šioje byloje ieškovo pareikšto atsakovui V. S. netiesioginio ieškinio esmė. Todėl teismas konstatuoja, kad vadovaujantis aukščiau nurodytais nustatytais faktais bei motyvais pripažintina, kad 24,12 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo V. S. ir Lietuvos Respublikos yra sudaryta, t.y. nuosavybės teisė įgyta pagal sandorį (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str.1p.). Tokio sandorio pripažinimas, teismo nuomone, nepažeidžia civilinių santykių sutarties laisvės principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 1.2 str. 1d., nes išnagrinėjus byloje nustatytus faktus abi sandorio šalys iš esmės pareiškė valią sandoriui sudaryti ir atliko tam būtinus veiksmus. Šiuo atveju šio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio data laikytina šio teismo sprendimo įsiteisėjimo data, o ne faktiškai atliktų sandorio šalių veiksmų atlikimo momentas kaip prašo ieškovas. Dėl to, ieškovo ieškinys tenkintinas.
Ieškovas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš abiejų atsakovų: V. S. ir Lietuvos Respubliką atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, taip pat šios taisyklės taikomos žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 93 str. 1 ir 3 d.d.).
Ieškovo ieškinys tenkinamas pilnai, dėl to išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu bei išlaidos žyminiam mokesčiui valstybei sumokėti, nuo kurio ieškovas yra atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1d. 8p.) priteistinos iš vieno iš atsakovų – V. S.. Išlaidas sudaro: 50 Lt 40 ct pašto išlaidų bei 707 litai ir 73 ct žyminio mokesčio valstybei (nuosavybės įgijimas pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimu yra turtinis ginčas ir žyminio mokesčio dydis apskaičiuotas nuo ginčijamo žemės sklypo įregistruoto viešame registre nurodytos rinkos vertės) Dėl atsakovo V. S. nepagrįsto neveikimo buvo inicijuotas šis ieškinys ir ieškovas buvo priverstas bylinėtis. Antrasis atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba į bylą buvo įtraukta iš esmės teismo iniciatyva, kaip procesinė šalis. Be to šis atsakovas atliko visus būtinus veiksmus ginčo žemės sklypui parduoti ir ne dėl jo veiksmų buvo pareikštas ieškinys. Dėl to iš kito atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Atsakovo V. S. atstovė advokatė V.Ladygaitė-Balčiūnienė buvo pateikusi byloje išlaidų advokato pagalbai apmokėti kvitus: 1120 Lt ir 1500 Lt sumoms. Šios turėtos išlaidos atsakovui V. S. nepriteistinos, nes ieškovo ieškinys patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265-270 str.str.
nusprendė:
Ieškovo bankrutavusios V. S. įmonės atstovo bankroto administratoriaus UAB „Audata“ ieškinį patenkinti.
Pripažinti 24,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį tarp pirkėjo V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir pardavėjo Lietuvos Respublikos sudaryta.
Priteisti iš atsakovo V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 50 Lt 40 ct pašto išlaidų ir 707 litus ir 73 ct žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.