Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.2.10.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

2017 m. gegužės 16 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2017 m. kovo 12 d. apie 18 val., K. B. atidarius lauko duris, neteisėtai, nustūmęs ją ranka nuo įėjimo į butą, įsibrovė į gyvenamąjį butą, esantį Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), prieš K. B. ir K. B. valią bei panaudojo fizinį smurtą K. B. atžvilgiu;

be to, tuo pačiu metu ir vietoje, įsibrovęs į gyvenamąjį butą, esantį Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs rankomis už kaklo, smaugė brolį K. B. bei pastūmė jį į sieną, tuo padarydamas sprando ir nugaros viršutinės dalies priestuburinių raiščių bei raumenų trauminį patempimą su išreikštu skausminiu ir disfunkciniu sindromu, ir tokiais veiksmais sukėlė savo artimam giminaičiui K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą;

be to, tuo pačiu metu ir vietoje, Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), bute ir kieme, po panaudoto smurto K. B. atžvilgiu, grasino žodžiu jį nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis M. B. iš dalies prisipažino padaręs vieną nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017-03-12 nuvyko į (duomenys neskelbtini). Apie 18 val. ėjo į K. B. ir K. B. namus. Pastarųjų buto durys buvo pradarytos, jie patys tiesiog dirbo namo ūkio darbus savo koridoriuje, todėl jis be jokio skambinimo įėjo į jų butą, pradėjo su ten buvusiu K. B. pakeltais tonais šnekėtis. Netrukus įvyko tarpusavio susistumdymas, apsižodžiavimas. K. B. tuo metu stovėjo toliau už brolio. Kaltinamasis, kad nepadaryt žalos namams, sugriebęs K. B. už krūtinės, ragino eit pasišnekėti į lauką. Išėję į lauką, kartu su broliu vaikščiojo po brolio kiemelį, buvo išėję į gatvę, šnekėjosi. Pašnekesio lauke metu vienas kitam ištarė garsių frazių, bet vienas ant kito nešaukė, nerėkė, buvo vienas nuo kito 1 m atstumu. Abiems grįžtant iš gatvės į brolio kiemą, atvažiavo policija. Nurodo susistumdymo metu brolio nesmaugęs, bet gali būti, kad buvo padaryti nežymūs sumušimai, menki sužalojimai, nes yra medicininė išvada, kad broliui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pripažįsta, kad stumdantis jis K. B. pastūmė, pastarasis buvo atsitrenkęs į sieną, nes stumdymosi metu ir kaltinamasis buvo atsitrenkęs į sieną. K. B. nesakė, kad jį nužudys, galbūt brolis neteisingai suprato kaltinamojo išsireiškimą, kad „pastatys jį į vietą“. Kai brolis įsikėlė į minėtą butą, jų santykiai jau buvo nutolę, jie broliškai nebendravo. Kovo 12 d. atvyko pas brolį, nes jam pasidarė labai pikta, kad brolis eilinį kartą šmeižia bendriems draugams, pažįstamiems kaltinamąjį, jo šeimą, verslą. Prieš užeinant pas brolį, automobilyje išgėrė turėto gal 100 g viskio. Išgėrė, kad nusiramintų, kad būtų drąsiau, lengviau, nes važiuodamas iki brolio visą kelią buvo įtūžęs, susinervavęs. Nuo išgerto alkoholio visiškai girtas nebuvo, kad nesuprastų, ką darantis, nemano, kad jei būtų buvęs neišgėręs, tuo metu būtų elgęsis kitaip. Įeinant pro duris, jo užeiti į vidų nepakvietė. Brolis su žmona jį iš savo namų varė lauk. Tuo metu piktas buvo tiek kaltinamasis, tiek K. B.. Užėjus į vidų, nukentėjusieji klausė, ką jis čia veikia, reikalavo iš jų buto dingti. Pats kaltinamasis nurodo užėjęs ramios būsenos, siekdamas išsiaiškinti. Pagarsinus įtariamojo apklausos protokole (b. l. 94) užfiksuotus M. B. parodymus, kuriuose jis nurodė, jog neatsimena, kad būtų sakęs broliui jį nužudysiąs ar padėsiąs į vietą, be to, neatsimena kokius žadžius, apimtas pykčio, bardamasis pasakė, kaltinamasis teigė, kad jo apklausos metu jam buvo pasidarę labai prastai su sveikata, nematė ką skaitantis, pasirašė protokolo neskaitęs, apklausoje gynėja nedalyvavo. Šiuo metu neatsimena, kokius žodžius pasakė barnio metu, bet neturėjo tikslo sakyti, kad K. B. nužudys, mano, kad žodžio „nužudys“ nesakė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nemano, kad jam yra kažkoks pagrindas, mano, kad ieškiniu bandoma panaikinti brolio įmonės skolą kaltinamojo įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. B. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis K. B. parodė, kad 2017-03-12 su savo žmona virtuvėje gaminantis vakarienę, buvo pradėta labai smarkiai ir pastoviai skambinti į buto duris, jos buvo spardomos, daužomos ranka. Išėjęs pažiūrėti į koridorių, pamatė, kad už durų stovi brolis M. B.. K. B. apsivilko striukę, galvodamas išeiti į lauką, kad nereikėtų namie aiškintis, nes matė, kad brolis buvo agresyviai nusiteikęs. Žmonai atrakinus duris, M. B., iš karto griebęs už durų, jas išplėšė į lauko pusę, nustūmė nuo prie durų stovėjusią žmoną ir pribėgęs puolė K. B. smaugti. Tada buvo išsakomi grasinimai, kad M. B. K. B. nužudys. Martynas B. K. B. smaugė, stūmė, laikė, už drabužių iš priekio traukė į lauką. Nukentėjusysis nuo tokių brolio veiksmų stengėsi apsiginti, vyko grumtynės. Vienu metu M. B. nukentėjusįjį taip stūmė į sieną, kad pastarasis gana stipriai atsitrenkė į sieną su nugara ir su galvos dalimi. Mano, kad šis atsitrenkimas buvo jo sužalojimų pagrindas. Kai trenkėsi į sieną, juto skausmą. Žmonai pradėjus filmuoti, M. B. apsiramino. Prašomas išeiti iš namų, atsisakė tai padaryti, sakė, kad be policijos niekur neis. Vėliau šiek tiek apsiramino, išėjo į lauką. Žmona tuo metu jau buvo iškvietusi policiją. Nukentėjusiajam pamanius, kad į lauką yra išbėgęs vienas iš jų turimų šuniukų, išėjo į lauką ieškoti šuns. Tada M. B. vėl pradėjo jam bėgdamas iš paskos rėkt, kartodamas tuos pačius žodžius, teigdamas, kad nukentėjusiajam kažkas bus, jį nužudys. Nukentėjusysis tuo metu realiai išsigando, kad brolis gali pradėti muštis ar dar kažką padaryti, nes vienu metu M. B. buvo priėjęs prie pat nukentėjusiojo. Nukentėjusysis suprato, kad tiek jam, tiek jo šeimai gali kilti pavojus. Tuo metu grįžtant namo atvažiavo policija. Nurodo, kad tai, kas įvyko, net baisu prisiminti. Policijai atvažiavus, M. B. savo automobilį perstatė į kitą vietą. Prieš nukentėjusiajam išeinant į lauką, M. B. buvo įsėdęs į savo automobilį. Nukentėjusiajam išėjus, brolis pradėjo atbulomis važiuoti link nukentėjusiojo, tada sustojo vidury kiemo, prie išvažiavimo. Mano, kad brolis kažko buvo vartojęs, nes nuo brolio sklido alkoholio kvapas, akys buvo stiklinės, vyzdžiai išsiplėtę, atrodė baisiai agresyviai. Su broliu apie 5 m. artimai nebendrauja, broliški santykiai jų nesieja. Dėl įvykio patyrė moralinę žalą, kadangi juto stiprius skausmus, apie savaitę laiko naktį buvo sunku miegoti, kankino įvairios mintys, darbe buvo sunku dirbti, bendrauti su bendradarbiais, klientais, nes pastoviai vargino mintys apie įvykį, teko atšaukti kelis susitikimus su klientais. Kam nors paskambinus į buto duris, išsigąsdavo, kad vėl atvažiavo brolis. Susitikus brolį gatvėje, vėl apima baimės, nemalonumo jausmas. Tokiu elgesiu brolis sumenkino nukentėjusiojo reputaciją, nes viską sužinojo ir jų tėvai, jam prieš tėvus gėda. Sunkiai sekėsi miegoti ir žmonai. Į medikus nesikreipė, gydėsi namie pats.

Nukentėjusioji K. B. parodė, kad 2017-03-12, sekmadienį, apie 17 val. 50 min., su vyru svetainėje ruošiantis vakarieniauti, kažkas pradėjo ištisai skambinti į buto duris, jas daužyti. Išėjęs į koridorių, jos vyras K. B. pamatė, kad už durų į duris skambina ir jas stipriai ir agresyviai tranko vyro brolis M. B.. Buto durys buvo užrakintos. Kadangi skambinimas ir durų trankymas nenustojo, K. B. apsirengė striukę, kad išeit pasikalbėt. Taip pat ji mąstė, kad, atidariusi duris, ji pasakys, kad Karolio nėra. Matėsi, kad brolis atvažiavo nusiteikęs ne taikiai. Tik atrakinus duris, M. B. išlupo iš K. B. rankų duris, atsidarė į save, stūmė ją nuo durų į šoną ir tiesiai puolė prie Karolio. M. K. smaugė, tąsė už rūbų atlapų, įvyko grumtynės, susistumdymas, jo metu M. stūmė K. į koridoriaus sieną ir Karolis pakaušiu trenkėsi į sieną. Atsitokėjęs Karolis pradėjo filmuoti. Tuo metu nukentėjusioji buvo labai dideliame strese, verkė, prašė M. B., kad jis nustotų taip daryti, nes buvo labai baisu matyti, kaip jos vyrą stumdo, tranko ir daužo. Iš miegamojo pasiėmė telefoną. Visą tą laiką, kol M. B. neišėjo iš jų namų, ji labai daug kartų prašė, kad jis išeitų iš jos namų, tačiau jos prašymus M. B. ignoravo. Apie 18 val., paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, ji iškvietė policiją. M. B. dar apie 10 min. buvo jų namuose ir sakė, kad be policijos jis neišeis. Tuo metu dingo vienas jų šuo. Kadangi incidento metu durys nuolat darinėjosi, galvojo, kad šuo pabėgo į lauką, todėl K. B. išėjo į lauką ieškoti šuns. Po to K. B. ir M. B. abu buvo lauke. Nuo M. B. jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo labai agresyviai nusiteikęs. M. B. tik įlėkus pro duris prie Karolio, buvo grasinimas, taip pat buvo sakoma, kad K. jis „padės į vietą“. Šiuos išsireiškimus ji suprato, kaip M. B. grasinimą K. B. kažką padaryti – sutrikdyti jo sveikatą, sužaloti. Kadangi M. buvo labai agresyviai nusiteikęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, K. B. labai išsigando ir pagalvojo, kad gali kažkas atsitikti ir daugiau. Tarp jų su kaltinamuoju jokių santykių nėra, ryšių nepalaiko, M. B. į svečius neatvažiuoja. Ji įvykio ir šiuo metu tebesijaučia labai blogai, išgyvena dėl viso to, kas įvyko. Įvykio metu jautėsi nesaugi, išsigandusi, verkė, jai toks išgėrusio žmogaus elgesys yra nepriimtinas. Ir šiuo metu savo namuose jaučiasi nesaugi, kad į juos galima taip paprastai įsibrauti, panaudojus žmogus fizinę jėgą. Dėl įvykio metu patirtų išgyvenimų pastaruoju metu dėl išsiblaškymo, nesusikoncentravimo padaugėjo jos klaidų darbe.

Specialisto išvadoje Nr. G672/2017(02) užfiksuota, kad K. B. konstatuota sprando ir nugaros viršutinės dalies priestuburinių raiščių bei raumenų trauminis patempimas su išreikštu skausminiu ir disfunkciniu sindromu. Trauma galėjo įvykti pasitempiant sprandą smaugimo veiksmu ir/ar trenkiantis pakaušio apatine dalimi į vertikalią plokštumą griūvant su pagreičiu (pastumtam) aukštielninkam. Klinikinis vaizdas neprieštarauja užduotyje nurodytam (t. y. 2017-03-12 apie 18 val.) traumos laikui ir aplinkybėms. Trauma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32).

2017-01-29 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), taip pat užfiksuoti liudytojo K. B. parodymai apie jo atžvilgiu M. B. atliktus neteisėtus veiksmus (b. l. 1-4).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4918 nurodyta, kad 2017-03-12 18.52 val. M. B. nustatytas 1,19 promilių girtumas (b. l. 50).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. B. pateikė CD su vaizdo ir garso įrašu (b. l. 25).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota CD su vaizdo ir garso įrašu apžiūra, fiksuoti CD požymiai (b. l. 27-28). CD disko peržiūros metu atidarius CD, atsiranda failų katalogai, pavadinti: iš Karolinos telefono 2017-03-20 05:46 File folder, iš Karolio telefono 2017-03-20 05:47 File folder. Atidarius failų katalogą, pavadinimu „iš Karolinos telefono 2017-03-20“, matyti failai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. Atidarius duomenų failą Nr. 3, filmuotoje medžiagoje matyti du rankomis vienas į kitą susikibę vyrai. Girdisi moteriškas balsas, pakeltu tonu intensyviai kartojantis reikalaujant Martyną eiti lauk, traukt rankas, žadant iškviesti policiją. Atidarius duomenų failą Nr. 4, filmuotoje medžiagoje matyti sienų vaizdai, girdisi moteriškas balsas, sakantis, kad ji per ten esantį asmenį turėjo streso, kad minėtas asmuo viską išlaužė. Atidarius duomenų failą Nr. 5, filmuotoje medžiagoje matyti patalpa, kurioje vaikšto du vyrai. Girdisi moteriškas balsas pakeltu tonu sakantis kažkam, kad jis jau pakankamai daug padarė, reikalaujantis išeiti iš jos namų, klausiantis, ar leido jam užeiti. Moteriškas balsas viso įrašo metu ištisai varo išeiti lauk. Matyti, kaip vyras atidaro lauko duris ir pro jas į lauką išbėga šuo. Matyti, kaip du vyrai vaikšto po patalpą, mosuoja rankomis, kalbasi, girdisi pavieniai žodžiai. Girdėti vyrišką balsą sakant, kad jis durų nelaužė, jis paskambino į duris ir tas duris jam atidarė, į tai moteriškas balsas atsako, kad ji jam užeiti neleido, kad jis iš karto užėjo. Girdisi vyriški balsai dėl reikalavimo nefilmuot ir liepimo filmuot. Atidarius duomenų failą Nr. 6, filmuotoje medžiagoje matyti patalpos sienos, grindys, lubos, daiktai, iš kairio įrašo krašto matyti dviejų vyrų judantys siluetai, kūnų kraštai, kad vienas vyras stumia kitą vyrą lauk pro duris, tas priešinasi mosuodamas rankomis ir jėga nesileidžiantis išstumiamas. Moteriškas balsas pakeltu tonu ištisai varo išeiti lauk. Atidarius failų katalogą, pavadinimu “iš K.telefono 2017-03-20“, matyti failai Nr. 1 ir Nr. 2. Atidarius duomenų failą Nr. 1, filmuotoje medžiagoje girdisi skambutis, girdisi vyriškas balsas, kartojantis, ką jis (kažkoks asmuo) daro, taip pat moteriškas balsas, kartojantis, ką (kažkas) daro, reikalauja eit lauk. Matyti, kaip prie durų stovinčio vyro prieina antras vyras, abu susikimba, stumdosi. Girdisi skambutis, įrašo pabaigoje pasigirsta bildesys, bumbtelėjimas. Duomenų faile Nr. 2 filmuotoje medžiagoje matyti susikibę rankomis vienas į kitą du vyrai, jie stumdosi, grumiasi, barasi, aiškinasi. Matyti, kaip vyrai išsiskiria, vaikšto patalpoje, vienas vyras atidaro duris ir pro praviras duris išjungia iki tol skambėjusį galimai durų skambutį, uždaro duris. Abu vyrai vaikšto mosuodami rankomis, kažką sako vienas kitam, rišlaus teksto nesigirdi, nes intensyviai pakeltu tonu moteriškas balsas varo išeiti lauk Martyną , sako, kad jis jos namuose, ko jis atvažiavo, niekas jo nekvietė, liepia jam išeiti.

Nors kaltinamasis M. B. teigė prisipažįstantis iš dalies, tačiau iš esmės jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Tačiau teismas, nustatydamas kaltinamojo M. B. veiksmus, remiasi ne vien kaltinamojo parodymais, o ir nukentėjusiųjų K. B. ir K. B. parodymais. Tiek K. B., tiek ir K. B. parodė ir patvirtino, kad prieš M. B. patenkant į jų butą, buto durys buvo užrakintos, ir K. B. atrakino duris tik todėl, kad M. B. ištisai, nepertraukiamai skambino durų skambučiu bei trankė ranka duris. Taip pat parodė, kad tik atrakinus duris, M. B. pats atplėšė į save duris, prasibrovė pro K. B. į butą, jėga ją pastumdamas į šoną, iš karto puolė prie K. B., puolė jį smaugti, grasino nužudyti, laikydamas už drabužių iš priekio traukė į lauką, tarp jų vyko grumtynės, jų metu M. B. nukentėjusįjį taip stūmė į sieną, kad pastarasis gana stipriai trenkėsi į ją nugara ir galva, vėliau, išėjus į lauką, M. B. persekiojo šuns ieškantį nukentėjusįjį K. B., toliau be perstojo jam grasindamas nužudymu, susidorojimu.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir netikėti nukentėjusiųjų K. B. ir K. B. parodymais, kurie yra vienodi tiek ikiteisminio bylos tyrimo, tiek teisminio jos nagrinėjimo metu, jie, vienas kitą papildydami, nėra skirtingi ir tarpusavyje. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo visiškai tikėti kaltinamojo parodymais, kurie yra skirtingi: bylos nagrinėjimo metu M. B. tvirtai teigė nesakęs tokių žodžių, kaip „nužudysiu“, tuo tarpu iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis neatsiminė, kokius žodžius, apimtas pykčio, bardamasis pasakė. Be to, kaltinamasis neigė, kad atvykus pas brolį, jo buto durys buvo praviros, todėl jis nebeldęs ir įėjo vidun, tuo tarpu filmuotoje medžiagoje viename iš įrašų girdėti kaltinamąjį sakant, kad jis paskambino į duris ir tas duris jam atidarė. Todėl kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, be to, teismas mano, kad kaltinamasis, nors ir nurodė nebuvęs girtas, vis tik prieš einant aiškintis santykių pas brolį buvo įsiaudrinęs, susinervavęs, įtūžęs, todėl, kas būtų tikėtina ir neprieštarautų kaltinamojo parodymams, bardamasis, apimtas pykčio, įsiūčio, jis galėjo vartoti visokius išsireiškimus, nerinkdamas tam žodžių, dėl ko vėliau, jau suveikus alkoholiui, jis galėjo ir neatsiminti, ką anksčiau buvo pasakęs. Teismas nemano, kad nukentėjusieji, nors jų santykiai su kaltinamuoju ir nėra draugiški, galėtų apkalbėti kaltinamąjį, kadangi jų parodymai ne tik vienodi, tačiau ir logiški, nuoseklūs, įtikinami. Tuo labiau, kad nukentėjusiųjų parodymus atitinka bei papildo ir CD esanti filmuota medžiaga, kurioje yra užfiksuotos nukentėjusiųjų nurodomos aplinkybės, tai yra, kad du vyriškiai, grumiasi, stumdosi, kad reikalaujama, jog M. B. išeitų iš buto, veikiantis durų skambutis, pokalbis, kurio metu vyriškas balsas sako, kad jis į duris paskambino ir tas duris jam atidarė, o moteriškas balsas atsako, kad ji jam užeiti neleido, kad jis iš karto užėjo.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. B., būdamas brolio namuose, konflikto su broliu bei jo sutuoktine metu, tyčia savo šeimos nario atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – tyčia smaugė K. B. bei pastūmė jį į sieną, dėl ko pastarajam buvo sukelti tam tikri sveikatos sužalojimai, įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be to, minėtos konfliktinės situacijos metu kaltinamasis M. B., būdamas įsiaudrinęs, kalbėdamas pakeltu tonu, tai yra elgdamasis agresyviai, nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu naudodamas fizinės prievartos veiksmus, teigdamas, kad nukentėjusįjį K. B. nužudys, kažką jam padarys, leido nukentėjusiesiems K. B. ir K. B. suprasti, kad savo grasinimus jis gali imtis įgyvendinti. Teismas laiko, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė nusikaltimą, kvalifikuotiną pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis pažymi, kad žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka (). Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ir norą taip veikti. Veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nukentėjusiųjų Karolio ir K. B. buto durys buvo užrakintos, kaltinamasis, norėdamas patekti į butą, skambino skambučiu bei daužė duris, dėl ko neapsikentusi nukentėjusioji K. B. duris atidarė. Tuomet, nelaukęs ir negavęs kvietimo užeiti, jėga pastumdamas nukentėjusiąją K. B. į šoną, buto gyventojams nekviečiant ir neleidžiant kaltinamajam užeiti, žinodamas, kad jau senokai konfliktuoja su broliu K. B., todėl neturėdamas buto savininkų ir gyventojų leidimo bet kada panorėjus įeiti į butą, savavališkai, tyčia, jėga šalindamas kliūtį, prieš teisėtų buto gyventojų (Karolio ir K. B., iš kurių K. B. yra buto savininkė) valią pateko į gyvenamosios patalpos vidų, taigi įsibrovė į nukentėjusiųjų Karolio ir K. B. butą. Tai, kad nukentėjusiųjų bute kaltinamasis pateko ir toliau jame buvo neteisėtai, be nukentėjusiųjų parodymų patvirtina ir CD įrašuose pastoviai girdimas reikalavimas, kad M. B. išeitų iš buto, taip pat barnio metu konstatuojamas faktas, kad kaltinamajam nebuvo leista užeiti, kad jis pats (negavęs leidimo) užėjo. Tokiais veiksmais kaltinamasis M. B. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimų M. B. šalintinos aplinkybės, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš nustatytų bylos aplinkybių, kaltinamasis jau važiuodamas pas nukentėjusiuosius buvo įsiaudrinęs, įpykęs, kas rodo, kad tarpusavio santykių aiškinimasis negalėjo praeiti ramiai, be to, alkoholis buvo vartotas iškart prieš prasidedant konfliktinei situacijai, taigi jo poveikis dar nelabai galėjo būti juntamas, pats kaltinamasis paaiškino, kad išgertas alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo, tuo labiau, kad jis buvo geriamas kaip tik stresinės būsenos apmalšinimui, todėl teismas laiko, kad nebuvo nustatyta, jog būtent pavartotas alkoholi turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis M. B. padarė tris nesunkius nusikaltimą, du nusikaltimus padarė esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, neteistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, dirba, charakterizuojamas tik teigiamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kadangi kaltinamasis M. B. padarė tris nesunkius nusikaltimus, iš kurių du nusikaltimai padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, yra neteistas, dirba, todėl kaltinamajam skirtina straipsnių sankcijose numatytos švelnesnių bausmių rūšys – viešieji darbai ir bauda, nustatant jų dydžius, atsižvelgus į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad padarė nesunkius nusikaltimus, kad dėl nusikaltimų kažkokių sunkių nepataisomų pasekmių neatsirado, kad kaltinamasis neteistas, mažesnius, nei numatyti viešųjų darbų ir baudų, skiriamų už nusikaltimus, vidurkiai.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-03-12 18.20 val. iki 2017-03-13 16.20 val. (viena para) (b. l. 73, 74).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji K. B. ir K. B. byloje pateikė civilinį ieškinį 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 113-114).

Nukentėjusieji ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad dėl nusikalstamų M. B. veiksmų jie patyrė fizinį bei didelį vidinį skausmą, stresą, emocinę įtampą, iki šiol negali normaliai gyventi, negali ramiai atidaryti buto lauko durų, išgirdę buto durų skambutį kaskart patiria nervinį šoką, būdami namuose, kaskart turi dairytis pro langą, ar šeimai negresia pavojus – prarado saugaus gyvenimo jausmą, buvo pažeminti, psichologiškai sutrypti, dėl patirto streso, pasireiškė išsiblaškymas, nesusikoncentravimas darbe, buvo sunku bendrauti su darbuotojais, klientais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius.

Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam K. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinius skausmus, abu nukentėjusieji – K. B. ir K. B. patyrė stresą, emocinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, po įvykio prarado saugaus gyvenimo jausmą, kas turėjo įtakos nukentėjusiųjų darbinei veiklai, normaliam gyvenimo ritmui. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių sukrėtimų, išgyvenimų nukentėjusiųjų K. B. ir K. B. jaučiama padidėjusi įtampa, bloga savijauta, psichinė būsena tęsėsi ilgą laiką, kad fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiųjų pilnaverčiui gyvenimui, be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti Lietuvos Respublikos teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiųjų nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir neturtinės žalos dydis nustatytinas 500 Eur (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.). Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems K. B. ir K. B. atmestina.

Daiktinis įrodymas – CD su vaizdo ir garso įrašais, esantis byloje (b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusysis K. B. pateikė į bylą duomenis – 2017-04-05 pinigų priėmimo kvitą, serija LAT Nr. 781987, kuriame nurodyta, kad jis turėjo 740 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje (b. l. 118). Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, taip pat atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą: atstovauta tik teisme, atstovavimas nepasižymėjo didele apimtimi, atstovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurią sudarė tik 105 lapų vienas bylos tomas, buvo surašytas vienas nedidelės apimties bei turiniu ne itin sudėtingas procesinis dokumentas – civilinis ieškinys, dalyvauta trejuose teismo posėdžiuose, iš kurių vienas neįvyko dėl neatvykusių nukentėjusiųjų. Taip pat teismas atsižvelgia ir į nusistovėjusius teisinių paslaugų įkainius ir sprendžia, kad nukentėjusiesiems priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 500 Eur sumos. Tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos suteiktai teisinei pagalbai, korektiškos, atitinkančios ekonomiškumo bei protingumo principus, tokiu būdu nukentėjusiųjų prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui,

- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 MGL (301,28 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintą bausmę ir bausmę, paskirtą pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir subendrintą bausmę paskirti 14 MGL (527,24 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-03-12 iki 2017-03-13 (vieną parą) ir nustatyti, kad galutinė bausmė yra 12 MGL (451,92 Eur) bauda. .

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktinį įrodymą – CD su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Nukentėjusiųjų K. B. ir K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš M. B. 500 (penkis šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiųjų K. B. ir K. B. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems K. B. ir K. B. atmesti.

Priteisti iš M. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiųjų K. B. ir K. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.