Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1450-1189/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-07-17Kauno apylinkės teismas
  2. T-2212-548/2023Nutartis · 2023-09-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
1-1450-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00025-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1450-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00025-2023-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.11.; 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,sekretoriaujant E. J.,

dalyvaujant prokurorei L. B.

kaltinamajam A. A., gynėjui advokatui R. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, našlys, atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, paskirta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 14 d. apie 10.30 val., būdamas prie (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą, tyčia, vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. M. į veidą, po to, rankomis sugriebęs už dėvimos striukės gobtuvo, užmovė gobtuvą jam ant galvos, laikydamas su viena ranka palenkė nukentėjusįjį bei su kita ranka sudavė jam nemažiau kaip penkis kartus į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. M. muštinę žaizdą dešinio skruosto srityje ir apatinės lūpos sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jo su nukentėjusiuoju M. santykiai buvo konfliktiški, kadangi nukentėjusysis jį nuolat puldavo dėl televizoriaus, tačiau šiaip iš esmės nebendravo. Įkalinimo įstaigoje, kur atlieka bausmę, tokių dalykų, santykių aiškinimųsi, nėra buvę. 2023 m. sausio 14 d. 10.30 val. vidiniame kieme, nukentėjusysis atsistojęs tarpduryje su dviem ramentais rūkė. Tuo metu jis su kitais nuteistaisiais iš savo būrio ėjo apsipirkti, jis ėjo pirmas, tuomet pasakė ,,praleisk M. greičiau“, jis nusitraukė vieną lazdą pametė ant žemės ir su kita lazda trenkė jam į petį ir iš rankos daužė į galvą. Jis tada nutvėręs nukentėjusįjį už krūtinės davė į galvą, įdaužė kažkur po akim, kai sudavė smūgį nukentėjusiajam, nesimatė jokių sužalojimų, nukentėjusysis tik pradėjo rėkti ,,vyrai padėkit“. Tada M. nuėjo į medicinos dalį, pasiskųsti, o jie išėjo į parduotuvę, po to kai grįžo iš parduotuvės, matė, kad M. buvo užsiklijavęs vieną akį, bet kas nukentėjusiajam prakirto lūpą jis nežino. Kaltinime nurodytų T. K. ir E. S. N., nepažįsta nei vieno, B., G., P., B. – visi iš jo kambario, jie matė įvykį, kartu ėjo į parduotuvę, jie matė kaip jam nukentėjęs sudavė smūgį. Jis vieną kartą į galvą sudavė nukentėjusiajam. Buvo sugriebęs M. už striukės, o ne gobtuvo, pasitraukė ir įdaužė į galvą, jis nukrito nuo jo suduoto smūgio, nematė, kai atsistojo. Nebuvo nuvykęs nusistatyti jam padarytus sužalojimus, kai parėjo iš parduotuvės su G., kur dirba tvarkiniu, nuėjo pas gydytoją, jo sužalojimai buvo tik įdaužimas, apskritai pas gydytoją eina išsirašyti vaistus. M. trenkė į galvą, kad nepraleido į parduotuvę, nes jis su savo geležiais (ramentais) stovėjo, trenkė M., nes jam neleido praeiti. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis jam pirmas trenkė, jis gynėsi, kai pasakė M., kad praleisk eiti į parduotuvę, ar eini, ar ne, M. stovėjo išsižergęs su ramentais tarpduryje, tada jis nukentėjusįjį patraukė už rankos, M. vieną ramentą numetė, o su kitu jam trenkė. Nukentėjęs jam su ramentu trenkė ir dar su kumščiu įdaužė, jis nukentėjusįjį nutvėręs už bliuzono ant savęs pasitraukė ir įdaužė į galvą. Nukentėjęs ėjo į parduotuvę, bet naglai sustojo, jis atėjo nukentėjusiajam iš nugaros, kai ramentą pametė, atsistojo į šoną ir kitu ramentu trenkė, pametė ramentą, nes su abiem neįdaužti negalėjo. Niekaip negalėjo praeiti, nes jis su ramentais stovėjo išsižergęs. Kai nukentėjusysis pasisuko į šoną, tada jį nutvėrė. Pirmą smūgį su ramentais gavo į galvą – skuostą, žymių nieko nebuvo, nes buvo su kapišonu, antrą smūgį gavo su ramentu į šoną, dėl striukės žymių neliko. Konflikto galėjo išvengti, jei būtų ėjęs vėliau, o dabar M. ten stovėjo, M. pradėjo konfliktą, jis pasakė – M. praleisk į parduotuvę, M. jam pasakė – aš tave užmušiu. Jis nepadarė sužalojimų M., jokio kieto daikto neturėjau, taip pat jam nėra žinoma apie byloje esantį vaizdo įrašą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 17 d. teisme buvo gauti duomenys apie tai, jog nukentėjusysis V. M. 2023 m. balandžio 17 d. mirė (t. 2 b. l. 22), teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Nukentėjusysis V. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje. Kartu su juo jam priskirtoje gyvenamojoje patalpoje bausmę atlieka 19 nuteistųjų. Su jam priskirtos gyvenamosios patalpos nuteistaisiais jis sutaria gerai, jokių konfliktų nėra buvę. 2023 m. sausio 14 d. apie 10.30 val. jis išėjo iš jam priskirto būrio ir priešais išėjimo į lauką stovėjo prie durų. Jam stovint prie išėjimo durų, pajuto, kad jį kažkas pastūmė į nugarą, jis pamatė, kad jį pastūmė nuteistasis A. A., kuris bausmę atlieka kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje. Jis A. pasakė: ,,ką tu čia mane stumdai“, tačiau jis į klausimą nieko neatsakė. Jis dar kartą garsiai jam pasakė: ,,pritildyk savo televizorių“. Tiksliai dabar pasakyti negali, tačiau A. nieko neatsakęs vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veidą, po ko jam truputį apsvaigo galva ir jis pajuto fizinį skausmą veido srityje. Taip pat iš karto po to jis jam rankomis sugriebė už jo dėvimos striukės gobtuvo, užmovė ant galvos, laikydamas jį su viena ranka palenkė ir su kita ranka sudavė jam nemažiau kaip 5 kartus į veidą. Kadangi pats yra su ramentais ir jam yra sunku judėti, jis apsiginti negalėjo. Viskas įvyko labai staiga, tačiau jis matė, kad tuo metu netoli jų buvo nuteistasis E. S., kuris pribėgo ir A. nuo jo atitraukė. Iš karto po to jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) medikų apžiūrai, nes juto, kad bėga kraujas iš apatinės lūpos ir iš dešiniojo skruosto, nes buvo prakirsta. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam sukelto fizinio skausmo (t. 1 b. l. 53, 54). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad savo ankščiau duotus parodymus tvirtina ir parodo, kad dėl konflikto, kilusio 2023 m. sausio 14 d. apie 10:30 val., jis jokių pretenzijų A. A. neturi, nes jie abu yra tremtiniai, todėl dėl savo išgyvenimų abu yra karšto būdo ir abu pasikarščiavo, tačiau po įvykusio konflikto jie susitaikė. Įvykio aplinkybes jis nurodė pirminės apklausos metu, tačiau gali papildyti, kad konfliktas įvyko ir dėl jo kaltės, nes A. A. jį nuolat erzindavo garsiai paleisdamas televizorių, dėl ko nuolat tarp jų kildavo žodiniai konfliktai. 2023 m. sausio 14 d. apie 10.30 val., kai jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą, A. A. jį pastūmė nuo įėjimo, todėl jis supykęs, galbūt rankoje laikydamas ramentą, jį pastūmė ir taip jie abu susistumdė, po ko A. jam ir sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veidą, užmovęs jo dėvimos striukės gobtuvą, viena ranka jį laikė, palenkė ir su kita ranka jam dar sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į veidą, tačiau jis pripažįsta, kad konfliktas kilo dėl jų abiejų kaltės, nes ir jis pats, rankoje laikydamas ramentą, jį pastūmė. Atsimena, kad prie (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą buvo ir daugiau nuteistųjų, tačiau jis jų neįsidėmėjo, tik atsimena, kad įvykį matė E. S., kuris juos ir išskyrė. Po to įvykio jie su A. nebekonfliktuoja ir kartu atlieka bausmę toje pačioje (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje (t. 1 b. l. 57, 58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. parodė, kad buvo davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, ką 2023 m. sausio 14 d. buvo matęs, tą dieną jis dirbo lauke. Matė, kad A. A. su V. M. stumdėsi savo „gardelyje“, savo būryje. Konfliktas vyko lauko „garde“, prieangyje įeiti į būrį. Matė, kad apsistumdė A. su M. ir paskui M. nuėjo pas medikus. Smūgių nematė, tik girdėjo garsus, sužalojimų ant M. nematė.

Kadangi liudytojas nepilnai atsiminė įvykio aplinkybes vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad jis atsimena, jog 2023 m. sausio 14 d. ryto metu, tai galėjo būti apie 10-11 val., tačiau tikslaus laiko nurodyti negali, nes neatsimena, jis buvo išėjęs į tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būrių esantį vidinį kiemą, kur stovėjo netoli ties (duomenys neskelbtini) būrio išėjimą į vidinį kiemą. (duomenys neskelbtini) būrio išėjimas yra aptvertas grotomis, taip vadinamas ,,gardas“, kuriame dažniausiai nuteistieji išeina parūkyti. Jis, stovėdamas maždaug apie 10-15 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą, matė, kaip nuteistasis A. A., išėjęs į (duomenys neskelbtini) būrio ,,gardą“, trenkė rankos kumščiu V. M. į veido sritį, tačiau jis pats negirdėjo, ar buvo koks žodinis konfliktas, tik matė kaip A. A. trenkė ranka V. M. į veido sritį. V. M. buvo su ramentais, kuriais bandė apsiginti, tačiau matė, kaip A. A. rankomis sugriebė V. M. už jo dėvimos striukės kalnieriaus nugaros pusėje ir nustūmė į (duomenys neskelbtini) būrio vidų, kur jis jau nebematė kas vyko toliau. Po maždaug 10-ies minučių jis buvo toje pačioje vietoje ir matė kaip V. M. pasiremdamas ramentais išėjo iš (duomenys neskelbtini) būrio į vidinį kiemą, ant kurio veido aiškiai matėsi bėgantis kraujas, kaip matė, jam buvo prakirstas antakis. Jis pats V. M. nieko nesakė, tik matė kaip jis nuėjo link kontrolės praleidimo punkto. Maždaug po 30-ies minučių matė kaip V. M. grįžo ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) būrį, taip pat matė, kad ir A. A. buvo išėjęs į (duomenys neskelbtini) būrio ,,gardą“ parūkyti ir, kiek žino, jie abu daugiau nebesipyko. Jis pats nei su A., nei su V. nieko nekalbėjo ir nieko apie tai neklausė. Jis pats ankščiau pabendraudavo ir su V., ir su A., tačiau artimi draugai jie nebuvo, tiesiog pažįsta juos abu iš matymo ir tiek. Nori paminėti, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) būrio ,,garde“ buvo ir daugiau nuteistųjų, tačiau įvardinti kurie tiksliai nuteistieji buvo įvykio metu, jis negali, nes neįsidėmėjo. Tačiau kiek matė ir suprato, kiti nuteistieji bandė išskirti A. A. ir V. M., kad šie tarpusavyje nebesipyktų (t. 1, b. l. 75-78).

Pagarsinus liudytojo T. K. parodymus, jis papildomai paaiškino, kad patvirtina savo parodymus, supranta ką pasakė. Parodymus duodamas nurodė, kad A. trenkė vieną kartą M., bet ten nestipriai, smūgį matė ant to momento atsisukdamas. Tik girdėjo apsistumdymą, matė, kad A. stumtelėjo su ranka nesmarkiai V. M.. Dėl ko buvo konfliktas nežino. A. sudavė vieną smūgį M., kuria ranka smūgiavo neatsimena. Ant M. biški ant veido matėsi nežymus nubrozdinimas, kraujosruva ir jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), pas budinčius pareigūnus, pranešti apie įvykį. Kraujas nebėgo, matėsi, kad veidas nubrozdintas, neatsimena kuri veido pusė, nepasakys kuris antakis buvo prakirstas, matėsi kraujas, biški matėsi kraujas. Nestipriai buvo prakirstas antakis, kraujas bėgo. Konfliktas įvyko, nes M. nepraleido A. išeiti į kiemelį parūkyti. M. ėjo pas budinčius, praėjo 10 m atstumu nuo jo, sužalojimas ant M. matėsi, nuo antakio kraujas buvo nubėgęs. Konflikto metu nematė, kad V. M. suduotų smūgius. M. būdavo „aršus žmogus“, mėgdavo prie kitų užsikabinėti išeidamas į lauką, jis irzlus žmogus. Su M. anksčiau nebuvo konfliktų. M. buvo su ramentais, jis bandė su ramentais prasukti, jis gal bandė gintis. Jis buvo vieną kairės pusės ramentą pakelę. Jis su ramentais vaikščiojo, jis vieną pakėlė, o su kitu bandė kažką padaryti, ar suduoti atgal norėjo, ar gintis. Pirma jam pataikė, tada jis ramentą pasikėlė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. S. parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. per daug nieko nematė, buvo koridoriuje. Tas M. su ramentais stovėjo tarpduryje, užėmęs visą praėjimą, o A. norėjo praeiti, į lauką išeinat iš gyvenamųjų patalpų stovėjo tarpduryje. Per daug jis nematė, tik girdėjo, išgirdo, kad M. sako, ar tau vietos mažas. Jis prie lango buvo šone, o įėjimas tiesiai, jis pasižiūrėjo, o M. vieną ramentą numetęs, o su kitu ant A. užsimojęs, o A., kad save apsiginti, už jo, o M. mažo ūgio, jie apsistumdė, nelabai prisimena, nes nelabai kreipė dėmesio.

Kadangi liudytojas nepilnai atsiminė įvykio aplinkybes, bei jo parodymai neatitiko ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. S. parodė, kad jis nuo 2021 m. spalio 5 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), yra paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Kartu su juo (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje bausmę atlieka 19 nuteistųjų. Jis su visais nuteistaisiais sutaria gerai, jokių konfliktų nėra buvę. Tokį nuteistąjį vardu V. M. pažįsta, kadangi jis taip pat bausmę atlieka jam priskirtoje (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, taip pat bausmę atlieka ir kitas nuteistasis vardu A., tačiau jis jo pavardės pasakyti negali, nes nežino. V. M. nuolat prašydavo, kad A. pritildytų televizorių ir dėl to tarp jų nuolat įvykdavo žodiniai konfliktai, nes kaip jis mano, A. tiesiog neprigirdi, todėl kartais stipriau pagarsindavo televizorių, tačiau kai būdavo paprašytas pritildyti televizoriaus garsą, jis visada taip ir padarydavo. Atsimena, kad 2023 m, sausio 14 d., tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau tai buvo dienos metu, maždaug iki 12:00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuke, priešais išėjimą į (duomenys neskelbtini) būrio vidinį kiemą ir matė, kad ties išėjimo iš (duomenys neskelbtini) būrio durimis, užstojęs praėjimą į vidinį kiemą, stovėjo V. M.. Tuo metu A. išeidinėjo iš (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuko ir norėjo išeiti pro duris, tačiau V. M. stovėjo užstojęs praėjimą, todėl A. pasakė, kad šis pasitrauktų. Jis tiksliai negirdėjo ką tiksliai V. M. atsakė, tačiau tik išgirdo, kad tarp jo ir A. vyksta žodinis konfliktas. Po kelių minučių pamatė, kad V. M. su A. susistumdė, todėl kad nekiltų tolimesnis konfliktas, jis nuėjo tarp jų abiejų ir taip juos išskyrė. Nori paminėti, kad V. M. buvo su dviem mediniais ramentais, kadangi turi problemų su kojos dubens kaulu. Matė, kad V. rankose laikydamas ramentais bandė sukinėtis, nes A. jį buvo suėmęs už striukės gobtuvo ir kaip matė, A. bandė V. M. nuo savęs atstumti. Kadangi matė, kad jie abu stumdosi, jis tiesiog juos abu išskyrė ir pasakė, kad šie nebekonfliktuotų. Nori paminėti, kad jis pats įvykį matė ir gali pasakyti, kad A. nemušė V. M., tiesiog jis matė, kad jie abu sukinėjosi ir stumdėsi, nes viskas įvyko labai staiga. Jis nedelsdamas juos išskyrė ir jiems abiem pasakė: ,,eikit iš čia, skirstykitės, kad čia nebūtų konfliktų“. Po šių jo žodžių V. M. su A. apsiramino ir kiek matė, kažkuris, tačiau neatsimena ar A., ar V. M. atsisėdo ant suoliuko, o jis pats nuėjo atgal į (duomenys neskelbtini) būrį. Nori paminėti, kad ant V. M. veido matėsi nedidelė žaizdelė ties skruostu, todėl jis pamanė, kad gal būt besisukinėdamas ir besistumdydamas su A., jis pats sau užkliudė su ramentu, nes žaizdelė buvo nedidelė ir truputį kraujavo. Po kurio laiko V. M. ir A. grįžo į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą ir po šio įvykio daugiau tarpusavyje iki šiol nebekonfliktuoja (t. 1 b. l. 69-70).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas E. S. S. parodė, kad patvirtina parodymus, viskas taip ir buvo kaip parašyta. A. buvo suėmęs už striukės gobtuvo M., kai M. pradėjo skerėčiotis, kad neužduoti A., A. gindamasis, paėmė M. už pakarpos. A. kai suėmė už pakarpos, M. spurdėjo. Nebuvo, kad A. suduotų smūgį M., jis nematė. Ant M. matėsi žaizdelė, ant skruosto, gal jie kaip susistumdė, gal į duris, ar į kampą atsirėmė, ten buvo tik nubraukta, kaip su nagu įbraukta. Kraujas ar bėgo nepasakytų. Jis buvo koridoriuje ir juos skyrė, nuo jo iki konfliktuojančių asmenų atstumas buvo apie 5 metrus, dalinai matė įvykį, iš pradžių nugirdo, o paskui pažiūrėjo kas darosi. Prasidėjo stumdymasis, rėkimas. Jam matėsi konfliktas tiesiai, nebuvo jokių fizinių barjerų. M. buvo su ramentais, ten staigiai viskas vyko, nelabai įžiūrėjo, jie buvo abu susikabinę, iš nugaros matė, vienas šalia kito stovėjo, nežiūrėjo kur ramentai buvo, jam pirmas dalykas buvo juos išskirti. Kai išskyrė M. lygtai laikė vieną ramentą, jam nekrito į akis ramentai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad jis nėra šališkas nei vienos pusės atžvilgiu. 2023 m. sausio 14 d. pradedant nuo konkretaus fakto, ėjo A. A. iš kambario, prieš jį ėjo A., jis po jo ėjo, kai atėjo iki paskutinio išėjimo, V. M. su ramentais, jis ramentais atsirėmęs stovėjo užstojęs duris. Jie priėjo ir sako pasitrauk. A. A. sako – gali pasitraukt iš čia, ne kažkokiu smūgiu, ne stūmimu, tiesiog sakė – pasitrauk iš čia, su ranka pasakė, kad pasitrauktų. Ir nuo to įsižiebė žodinis konfliktas – ką čia mane stumdai, aš tau parodysiu, taip sakė M.. Tada M. pasitraukė į kairę pusę su ramentais ir atsilaisvino praėjimas, A. išėjo į dešinę pusę, ten yra suoliukas ir jis tiesiai praėjau pro A. ir M., verandėlėje nusileido dviem laipteliais žemiau, nes ruošėsi parūkyti. Kai nusileido laipteliais, jis dar buvo verandoje, veranda atvira su grotelėmis, bet teritorija dar verandos ir prasidėjo žodinis konfliktas. Į lauką nebuvo išėjęs, tik iš pagrindinės sienos kur išeina durys ir už tų durų stovėjo. A. ėjo parūkyti, prasistūmė laukan, jis nebėgo laukan, ten yra suoliukas ir sustojo parūkyti. A. liko šone prie suoliuko, nuo M. pasitraukė į šalį ir prasidėjo konfliktas. Vėl A. sako – ką tu čia mane stumdai, aš tau parodysiu, taip sakė M.. Kai jau toks karštis, M. numetė kaire ranka vieną ramentą, kitas, kuris buvo dešinėje rankoje, paėmęs tą ramentą ir tvojo A., M. trenkė A. į kairę pusę, vieną kartą ir ruošėsi kitą kartą trenkti. Jis trenkė jėga. Tada A. jam sako – ką tu mane daužai, tada M. įsiuto dar labiau. Tada A. sako – ką tu mane daužai ir sugriebė už drabužio. A. sugriebė už kapišono M., už drabužio, už kapišono ir palenkė, ir kapišonas prikrito ant galvos, buvo lengvas susistumdymas. M. pradėjo niršti, sakė – aš tau parodysiu, tu nukentėsi dėl viso šito dalyko. Matė, kai A. suėmė M. už gobtuvo, M. nenukrito, A. palenkė ir stūmė žmogų, tai didžiausias veiksmas. Atėjo kažkas iš kambario pusės jų išskirti, visi išsiskirstė, A. ėjo rūkyti, paskui M. nuėjo į medicinos punktą, kiek laiko buvo nežino, kai grįžo buvo užklijuota ant veido. Didelių sužalojimų ant M. veido nematė, matė, kad kraujo yra dėmelė. Kai M. grįžo iš medicinos punkto, buvo užklijuotas skuostas, toliau konfliktų nebuvo iki paskutinės dienos kartu jų buvimo kambaryje. A. smūgių M. kaip tokių nebuvo, reikėtų vartoti kitą žodį, gal stūmė, galbūt su ranka. Ant M. veido matė kraujo, ant skruosto dešinėje veido pusėje atrodo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. P. parodė, kad apie 2023 m. sausio 14 d. vykusius įvykius tarp A. A. ir V. M. nieko nežino, įvykio nematė, nes tuo metu greičiausiai buvo ligoninėje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. G. parodė, kad 2023 m. sausio 14 d. tarp A. ir M. kas įvyko nelabai domėjosi ir jam neįdomu. Nežino kodėl A. A. nurodė, kad jis matė įvykį, jis nieko nematė ir nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad jokio konflikto tarp M. ir A. nematė, kai M. buvo gyvas, matė, kad M. vieną dieną buvo parėjęs užsiklijavęs žandą, kokia tai diena buvo pasakyti negali. M. buvo apgavikas, žulikas ir su juo nedraugavo, jis buvo kitų žmonių išnaudotojas, pas juos vienoje kameroje 19 žmonių, jis draugauja su A., kaimynai yra, abu turi pinigų, abu nusiperka ir abu draugiškai valgo.

Iš 2023 sausio 18 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. M. pareiškė, jog 2023 m. sausio 14 d. apie 10.30 val. nuteistasis A. A., kuris bausmę atlieka kartu su juo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veidą, po ko jam truputį apsvaigo galva ir jis pajuto fizinį skausmą veido srityje. Iš karto po to A. A. rankomis sugriebė už jo dėvimos striukės gobtuvo, užmovė jam ant galvos, laikydamas jį su viena ranka palenkė ir su kita ranka sudavė jam nemažiau kaip 5 kartus į veidą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti asmenį įstatymo numatyta tvarka (t. 1 b. l. 9-10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023-01-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. konstatuota muštinė žaizda dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos sumušimas. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būti spręsti apie įrankio individualias savybes, nėra. Sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 26-27).

Iš 2023 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame fiksuojamas laikas 2023 m. sausio 14 d. nuo 10:00:49 val. iki 11:40:00 val., vaizdo įrašo apačioje užrašas: 9-11 B. IEJIMAS. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja (duomenys neskelbtini) būrio vidinį kiemą, priešais išėjimą/įėjimą į/iš (duomenys neskelbtini) būrio. Vaizdo įrašo 10:28:55 užfiksuotas (kairėje pusėje) (duomenys neskelbtini) būrio ties išėjimu (išėjimas aptvertas grotomis) į vidinį kiemą, viduje esantis nenustatytas nuteistasis, dėvintis tamsios spalvos drabužiais. Dešinėje pusėje, kieme, ties apsaugine tvora užfiksuotas pirmyn, atgal vaikštantis nenustatytas nuteistasis dėvintis tamsios spalvos drabužiais, ant galvos dėvi pilkos spalvos gobtuvą. 10:28:58 vaizdo įraše matosi (vaizdas neryškus), kaip ties išėjimu į vidinį kiemą išeina kitas nuteistasis, tačiau kiek nuteistųjų yra vaizdo įraše, nesimato. 10:29:15 vaizdo įraše matosi, kaip ties išėjimu į vidinį kiemą, viduje esantis nenustatytas nuteistasis, dėvintis tamsios spalvos drabužiais, kaire ranka užsimoja, 10:29:16 pasimato ties minėtu nuteistuoju ištiestas daiktas panašus į ramentą, kurį kaire ranka jis numoja, užfiksuoti į susistumdymą panašūs veiksmai, tačiau vaizdo įraše tiksliai nesimato. 10:29:28 užfiksuota kaip iš (duomenys neskelbtini) būrio grotomis užtverto išėjimo išeina nenustatytas nuteistasis, dėvintis mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos kepurę, tamsios spalvos kelnes, taip pat viduje prie išėjimo matosi daugiau nuteistųjų, tačiau tikslaus skaičiaus nuteistųjų nesimato. 10:30:01 matosi, kaip viduje ties (duomenys neskelbtini) būrio išėjimu į vidinį kiemą nuteistasis rankose laiko į ramentą panašų daiktą, pasilenkia, atsisėda dešinėje pusėje, 10:30:37 atsistoja pasiremdamas dviem ramentais, išeina iš (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą, pasiremdamas ramentais, atsisuka link (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo pusę ant nuteistojo, kuris pasiremdamas ramentais nueina nuo (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą, ant veido (kairėje pusėje) matosi raudonos spalvos dėmė, minėtas nuteistasis 10:31:40 užfiksuotu laiku nueina už filmuojamos zonos ribų (t. 1 b. l. 34-36).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. A. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai smurtinių veiksmų panaudojimas, kai dėl to kyla įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusiam asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma jo sveikata.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Nors kaltinamasis A. A. ir neigia savo kaltę, tačiau bylos duomenimis įrodyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu taip jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kartu pažymėtina, kad nors kaltinamasis A. A. ir neigia savo kaltę, tačiau duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu iš esmės smūgio sudavimo nukentėjusiajam aplinkybių neneigia, nurodydamas, kad tarp jo ir nukentėjusiojo V. M. kilo konfliktas dėl to, kad nukentėjusysis nepasitraukė nuo praėjimo į lauką, kurį buvo užtvėręs ten stovėdamas su ramentais, dėl ko tarp jų iš pradžių įvyko žodinis konfliktas vėliau ir susistumdymas, kurio metu, kaip pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, pagavo V. M. už viršutinio rūbo gobtuvo ir vieną kartą įdaužė. Tokiu būdu matyti, kad nors kaltinamasis A. A. savo kaltę nukentėjusiojo atžvilgiu realizavus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius ir neigia, tačiau smurtinių veiksmų panaudojimo faktas iš esmės patvirtintas ir paties kaltinamojo parodymais.

Smurto panaudojimo faktą patvirtina ir liudytojo T. K. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš kurių matyti, kad 2023 m. sausio 14 d. ryto metu, tai galėjo būti apie 10-11 val., jis buvo išėjęs į tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) būrių esantį vidinį kiemą, kur stovėjo netoli ties (duomenys neskelbtini) būrio išėjimą į vidinį kiemą, (duomenys neskelbtini) būrio išėjimas yra aptvertas grotomis, taip vadinamas ,,gardas“, kuriame dažniausiai nuteistieji išeina parūkyti. Jis, stovėdamas maždaug apie 10-15 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidinį kiemą, matė, kaip nuteistasis A. A., išėjęs į (duomenys neskelbtini) būrio ,,gardą“, trenkė rankos kumščiu V. M. į veido sritį, tačiau jis pats negirdėjo, ar buvo koks žodinis konfliktas, tik matė kaip A. A. trenkė ranka V. M. į veido sritį. V. M. buvo su ramentais, kuriais bandė apsiginti, tačiau matė, kaip A. A. rankomis sugriebė V. M. už jo dėvimos striukės kalnieriaus nugaros pusėje ir nustūmė į (duomenys neskelbtini) būrio vidų, kur jis jau nebematė kas vyko toliau. Po maždaug 10-ies minučių jis buvo toje pačioje vietoje ir matė kaip V. M. pasiremdamas ramentais išėjo iš (duomenys neskelbtini) būrio į vidinį kiemą, ant kurio veido aiškiai matėsi bėgantis kraujas, kaip matė, jam buvo prakirstas antakis (t. 1, b. l. 75-78). A. trenkė vieną kartą M., bet nestipriai, smūgį matė ant to momento atsisukdamas. Tik girdėjo apsistumdymą, matė, kad A. stumtelėjo su ranka nesmarkiai V. M.. Dėl ko buvo konfliktas nežino. A. sudavė vieną smūgį M., kuria ranka smūgiavo neatsimena. Ant M. biški ant veido matėsi nežymus nubrozdinimas, kraujosruva. M. ėjo pas budinčius, praėjo 10 m atstumu nuo jo, sužalojimas ant M. matėsi, nuo antakio kraujas buvo nubėgęs (t. 2 b. l. 51). Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas E. S. S., kuris buvo apklaustas teisiamojo posėdžio metu bei buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Šio liudytojo parodymai atskleidžia, jog jis matė, kad 2023 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini) būrio koridoriuje, ties išėjimu į lauką tarp kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo V. M. kilo iš pradžių žodinis konfliktas, dėl to, kad kaltinamasis per nukentėjusįjį negalėjo išeiti į lauką, o vėliau šis konfliktas peraugo į apsistumdymą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kurio metu A. A. buvo suėmęs už striukės gobtuvo V. M., kai M. pradėjo skerėčiotis, kad neužduoti A., A. gindamasis, paėmė M. už pakarpos. A. kai suėmė už pakarpos, M. spurdėjo. Nebuvo, kad A. suduotų smūgį M., jis nematė. Ant M. matėsi žaizdelė, ant skruosto, gal jie kaip susistumdė, gal į duris, ar į kampą atsirėmė, ten buvo tik nubraukta, kaip su nagu įbraukta (t. 1. 69-70 t. 2, 52). Aplinkybę, kad tarp kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo V. M. 2023 m. sausio 14 d. ryte prie (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į lauką vyko konfliktas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B., kuris nurodė, kad dėl to, jog A. A. negalėjo pro V. M. praeitį į lauką, tarp jų iš pradžių kilo žodinis konfliktas, tada M. pasitraukė į kairę pusę su ramentais ir atsilaisvino praėjimas, A. išėjo į dešinę pusę, kur yra suoliukas, A. liko šone prie suoliuko, nuo M. pasitraukė į šalį ir prasidėjo nebe žodinis konfliktas M. numetė kaire ranka vieną ramentą, kitas, kuris buvo dešinėje rankoje, paėmęs tą ramentą ir tvojo A., M. trenkė A. į kairę pusę, vieną kartą ir ruošėsi kitą kartą trenkti, tada A. sako – ką tu mane daužai ir sugriebė už drabužio. A. sugriebė už kapišono M., už drabužio, už kapišono ir palenkė, ir kapišonas prikrito ant galvos, buvo lengvas susistumdymas. Matė, kai A. suėmė M. už gobtuvo, M. nenukrito, A. palenkė ir stūmė žmogų, kiti nuteistieji juos išskyrė, paskui M. nuėjo į medicinos punktą, kiek laiko buvo nežino, kai grįžo buvo užklijuota ant veido. Didelių sužalojimų ant M. veido nematė, matė, kad kraujo yra dėmelė. A. smūgių M. kaip tokių nebuvo, reikėtų vartoti kitą žodį, gal stūmė, galbūt su ranka. Ant M. veido matė kraujo, ant skruosto dešinėje veido pusėje atrodo (t. 2 b. l. 53). Kiti, asmenys, kuriuos kaltinamasis prašė apklausti byloje, duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu reikšmingų duomenų byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste nenurodė, todėl jų parodymai neanalizuojami. Tačiau kaip matyti iš aukščiau aptartų liudytojų T. K., E. S. S. ir G. B. parodymų visi jie patvirtino aplinkybę, kad tarp kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo V. M. 2023 m. sausio 14 d. prie išėjimo iš būrio kilo iš pradžių žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į fizinis veiksmus ir nors liudytojai fizinių veiksmų panaudojimo aplinkybes nurodė nevienodai, tačiau iš esmės pačio įvykio aplinkybes nurodė tapačiai, tai yra, kad vyko susistumdymas tarp A. A. ir V. M., kurio metu kaltinamasis A. A. buvo sugriebęs už viršutinio rūbo gobtuvo V. M. ir sudavė smūgį. Būtent smūgio sudavimo faktą visi liudytojai interpretuoja savaip, tačiau visi liudytojai nurodė, kad po kaltinamojo A. A. veiksmų panaudotų V. M. atžvilgiu ant V. M. veido matėsi sužalojimas ir kraujo žymės, kas tik patvirtina aplinkybę, kad A. A. konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusįjį V. M.. Netikėti aplinkybe, kad A. A. V. M. sudavė smūgį veido sritį, taip kaip ir nurodė liudytojai, nėra pagrindo, kadangi šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu, kaip jau aukščiau nurodyta, patvirtino ir pats kaltinamasis.

Aptarti liudytojų parodymai patvirtina ir nukentėjusiojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie dėl to, kad iki pardedant bylą nagrinėti teisme nukentėjusysis mirė, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir, kuriuose nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis A. A. jam vieną kartą trenkė kumščių į veido sritį, po ko uždėjo jam ant galvos viršutinio rūbo gobtuvą ir dar smūgiavo penkis kartus į veido sritį. Nurodė, kad po šių smurtinių kaltinamojo veiksmų juto fizinį skausmą, pajuto, jog dešinėje pusėje jam sužalota apatinė lūpa ir skruostas, bėgo kraujas (t. 1 b. l. 53-54). Ir nors papildomos apklausos metu nukentėjusysis iš dalies stengėsi sumenkinti kaltinamojo A. A. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau parodymų apie faktines bylos aplinkybes, tai yra jam padarytus sužalojimus nepakeitė ir liko nuoseklus (t. 1 b. l. 57-58). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo parodymų nepastovumą lėmė aplinkybė, jog nukentėjusysis gyveno kartu su A. A. ir tai turėjo įtakos, kad nukentėjusysis dalį atsakomybės norėjo perimti sau, tačiau vis tik nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kitų liudytojų parodymų bei byloje esančių įrodymų kontekste, patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. A. naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu.

Tai, kad tiek liudytojai T. K., E. S. S. ir G. B., tiek kaltinamasis A. A., panaudotų kaltinamojo fizinių veiksmų nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu nesureikšmina, nepaneigia aplinkybės, kad kaltinamasis A. A. smūgiuodamas nukentėjusiajam V. M. sukėlė kaltinime nurodytą sveikatos sutrikdymą.

Aplinkybę apie kaltinamojo A. A. suduotą smūgį nukentėjusiajam V. M. betarpiškai patvirtina ar byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Peržiūrėtas vaizdo įrašas, atskleidžia, jog jame fiksuota įvykio vieta, tai yra (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būrio išėjimas į vidinį kiemą ir laikas 2023 m. sausio 14 d. Iš vaizdo įrašo matyti kaip 10.29 val. prie (duomenys neskelbtini) būrio išėjimo į vidų kaltinamasis A. A. užsimojęs smūgiuoja nukentėjusiajam V. M., kuris stovėjo naudodamasis ramentų pagalba. Vaizdo įraše matyti, kad po smūgio nukentėjusysis pakelia dešinį ramentą, tačiau juo nesmūgiuoja, nes jį nustumia kaltinamasis A. A.. Vaizdo įraše taip pat matyti kaip kiti nuteistieji stebi vykstantį konfliktą, po konflikto maždaug 10.31 val., nukentėjusysis V. M. išeina iš tambūro, kuriame įvyko įvykis ir eina per kiemą, o vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiojo dešinė veido pusė kraujuoja. Vaizdo įraše užfiksuotą aplinkybę, jog buvo sužalota V. M. dešinė veido pusę patvirtina ir liudytojo G. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad buvo sužalota dešinė nukentėjusiojo veido pusė.

Be aukščiau aptartų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2023 m. sausio 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. M. konstatuota muštinė žaizda dešinio skruosto srityje, apatinės lūpos sumušimas. Sumušimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtu spręsti apie įrankio individualias savybes, nėra. Sužalojimas galėjo būti padarytas veidu pasisukus į jį žalojantį asmenį. Sužalojimas nebūdingas savigynai. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 26-27). Fiksuotas nukentėjusiajam padarytas sužalojimas – muštinė žaizda dešiniame skruoste ir apatinės lūpos sužalojimas atitinka nukentėjusiojo parodymuose fiksuotą sužalojimų lokalizaciją bei aukščiau aptartame vaizdo įraše užfiksuota nukentėjusiojo dešinės veido pusės kraujavimą.

Šių duomenų visuma teismui leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad kaltinamasis A. A., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu, smūgiuodamas į veido sritį, taip nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo versija, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų – smūgio jam ramentu, yra paneigta bylos duomenimis, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis dešinįjį ramentą pakelia tik po to, kai kaltinamasis jam suduoda pirmąjį smūgį, tokiu būdu nukentėjusysis ramentą panaudojo stengdamasis išvengti pavojingo kaltinamojo kėsinimosi, bet ne pradėdamas fizinį konfliktą. Juo labiau, vaizdo įraše fiksuotas ramento panaudojimas, nesukelia jokių pasekmių kaltinamajam dėl ko jam būtų susidariusi būtinosios ginties situacija. Be to, aplinkybė, kurią gynėjas nurodė teisiamojo posėdžio metu, kad V. M. buvo konfliktiškas, kabinėdavosi prie kitų, bylos nagrinėjimo kontekste neturi jokios reikšmės, kadangi nukentėjusiojo asmeninės savybės negali būti pretekstu jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, juo labiau, kad pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog galėjo išvengti konflikto, o fizinių veiksmų panaudojimas prasidėjo jau po to, kai buvo išspręstas pirminis konflikto šaltinis, tai yra nukentėjusysis V. M. pasitraukė nuo išėjimo ir leido kaltinamajam praeiti, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas G. B.. Todėl akivaizdu, kad kaltinamasis A. A. turėjo galimybę išvengti tolimesnio konflikto išėjęs pro būrio patalpos duris, kurias buvo užstojęs nukentėjusysis V. M., tačiau to nepadarė ir toliau tęsė konfliktą, kuris iš žodinio tapo fiziniu, ko rezultate buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog BK 140 straipsnyje numatyta veika – nežymus sveikatos sutrikdymas – gali būti padaroma tiek asmeniui veikiant tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmens kaltė gali pasireikšti ir sąmoningu leidimu padariniams – nežymiam nukentėjusio asmens sveikatos sutrikdymui – kilti. Šiuo atveju, teismas vertina, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu suvokė, jog jo veiksmai gali sukelti tiek fizinį skausmą, tiek ir sveikatos sutrikdymą ir savo aktyviais veiksmais vieno iš padarinių siekė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, veikė tiesiogine tyčia.

Bausmė ir kiti klausimai

Skiriant bausmę kaltinamajam A. A., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas nenustatė kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė vieną sunkinančią aplinkybę, tai yra, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas, tai yra atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) asmeniui veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat už smurtinio nusikaltimo įvykdymą. Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas, priklausomybių ligų įstaigoje neregistruotas (t. 1 b. l. 120), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (t. 1 b. l. 85-86). Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Kadangi pagal Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, tai prie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedama šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė.

Kardomoji priemonė byloje neskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas <...> nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. A. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susidariusių 239,44 Eur, 2023 m. gegužės 3 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susidariusių 349,81 Eur, 2023 m. birželio 2 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl susidariusių 415,73 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos šioje baudžiamojoje byloje. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. A. atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. A. nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas

Daiktas turintis reikšmės baudžiamajai bylai tirti – laikmena su dviem vaizdo įrašais, esanti voke byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius ir paskirti galutinę subendrintą – 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių ir 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę

Daiktą turintį reikšmės baudžiamajai bylai tirti – laikmeną su dviem vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Gabrielė Kaktienė