Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovui ir atsakovui, jų atstovams, nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šiaurės Zaro krašto policijos inspekcija 2019 m. liepos 29 d. užfiksavo, jog (duomenys neskelbtini) Vaderne, Nosvedelyje, Mercigo-Vanderno apskrityje, Vokietijoje, 08.17 val. (vietos laiku), dėl H. Z., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – krovininį automobilį, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. H. Z. manevruodamas atsitrenkė į turėklus ir kelio ženklą (Nr. 253), dėl ko buvo padaryta materialinė žala. Transporto priemonės Volvo FH, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja eismo įvykio dieną buvo atsakovė UAB „Vikreda“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Iš byloje pridėtos 2019 m. liepos 19 d. Darbo sutarties Nr. 212, matyti, kad atsakovė UAB „Vikreda“ su H. Z. buvo sudariusi terminuotą darbo sutartį iki 2020 m. gegužės 9 d., pagal kurią H. Z. nuo 2019 m. liepos 20 d. atliko tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo funkcijas – aukščiau paminėtas eismo įvykis įvyko H. Z. einant darbines pareigas. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais Vokietijos transporto priemonių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą už apgadintus turėklus ir kelio ženklą 766,98 Eur bei apskaičiavusi 200 Eur administravimo mokestį, pateikė reikalavimą ieškovui dėl 966,98 Eur žalos sumos atlyginimo. Ieškovas gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2019 m. gruodžio 27 d. atlygino Vokietijos transporto priemonių draudikų biurui patirtą 966,98 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.

Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės kelia abejones ar iš tiesų atsakovei priklausanti transporto priemonė pateko į eismo įvykį ir apgadino turtą bei ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.

Bylos duomenimis, atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Pastebėtina, jog ieškovas į bylą pateikė Šiaurės Zaro krašto policijos inspekcijos 2019 m. liepos 29 d., 13.36 val. surašytą pranešimą apie eismo įvykį, kuriame užfiksuota įvykio data ir laikas – 2019 m. liepos 29 d., 8.17 val., eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) Vadernas, Nosvedelis, Mercigo-Vanderno apskritis, eismo įvykio eiga – manevruojant atsitrenkta į turėklus ir kelio ženklą (Nr. 253), eismo įvykio dalyviai – H. Z., eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė – krovinis automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojas – UAB „Vikreda“, materialinė žalos rūšis – 1 kelio ženklas (Nr. 253) ir 1 turėklai. Prie pranešimo taip pat pridėtos 2 foto nuotraukos, padarytos eismo įvykio dieną, 13.53 val., kuriose matyti eismo įvykio metu padaryti apgadinimai.

Transporto priemonės priklausomybę patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma, ginčo byloje dėl to nėra. Taip pat nėra ginčo, kad H. Z., kuris minimas Šiaurės Zaro krašto policijos inspekcijos 2019 m. liepos 29 d. pranešime apie eismo įvykį, kaip įvykio dalyvis, nuo 2019 m. liepos 20 d. atsakovės įmonėje dirbo tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Paminėtina, jog byloje esančiame Vanderno miesto, kaip vietos policijos institucijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešime apie įvykį taip pat nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Vanderne, 2019 m. liepos 29 d. vilkikas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo apgadintas kelio ženklas ir stulpas. Minėtame pranešime nurodyta padaryta žala Vanderno miestui ir žalos detalizacija – Vanderno miestas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos patyrė 766,98 Eur materialinę žalą.

Pastebėtina, jog nors pati atsakovė atsiliepime į ieškinį kėlė abejones dėl jos darbuotojo padaryto eismo įvykio Vokietijoje, teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pripažino, kad atsakovė 2019 m. lapkričio mėnesį pateikė ieškovui duomenis apie eismo įvykio aplinkybes ir schemą. Iš byloje pateikto pranešimo apie eismo įvykį matyti, kad 2019 m. liepos 29 d. įvykusio eismo įvykio kaltininku taip pat įvardintas atsakovės darbuotojas H. Z..

Nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys, jog pagrindiniai duomenys, patvirtinantys atsakovės darbuotojo H. Z. 2019 m. liepos 29 d., 8.17 val. padaryto eismo įvykio faktą yra išduoti oficialių Vokietijos institucijų, o būtent Šiaurės Zaro krašto policijos inspekcijos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197 straipsnio 2 dalį, tokie dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Šioje situacijoje, teismui susipažinus su byloje esančių įrodymų visuma, nekyla abejonių, kad 2019 m. liepos 29 d., 08.17 val., (duomenys neskelbtini) Vaderne, Nosvedelyje, Mercigo-Vanderno apskrityje, Vokietijoje, dėl atsakovės darbuotojo H. Z., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės įvyko eismo įvykis ir dėlto Vanderno miestui buvo padaryta materialinė žala. Pastebėtina, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad minėtame eismo įvykyje būtų dalyvavusios kitos transporto priemonės, be to, atkreiptinas dėmesys, jog eismo įvykis įvyko vienai judančiai transporto priemonei susidūrus su nejudančiais objektais, o būtent kelkraštyje įtvirtintu kelio ženklu ir turėklais. Taip pat, pažymėtina, jog šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė šios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, kurie visiškai sutapo su atsakovės darbuotojo asmens duomenimis.

Be kita ko, pažymėtina, jog iš ieškovo 2019 m. lapkričio 4 d. pranešimų matyti, kad atsakovė buvo informuota apie 2019 m. liepos 29 d. eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir žalos administravimą, tačiau duomenų byloje, kad atsakovė būtų nesutikusi ar neigusi faktą, kad jos darbuotojas H. Z., vairavęs Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė Vokietijoje minėtą eismo įvykį, byloje nėra pateikta, todėl atsakovės keliamos abejonės dėl to, kas padarė eismo įvykį ir kokia transporto priemone, atmestinos, kaip visiškai nepagrįstos.

Atsakovė ginčydama ieškinio pagrįstumą, taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta ir pažeidžianti teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, šiuo atveju Vokietijos, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.

Šiuo atveju žala, kurią prašoma priteisti iš atsakovės, atsirado Vokietijoje, todėl žalos administravimą atliko Vokietijos nacionalinis draudikų biuras. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2019 m. liepos 29 d. Vokietijos Vanderno miestui padarytą 766,98 Eur materialinę žalą ir 200 Eur administravimo mokestį, iš viso 966,98 Eur.

Iš Vanderno miesto Mero, kaip vietos policijos institucijos 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešimo apie įvykį. Žalos reguliavimo matyti, kad dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio patirta žala buvo pašalinta statybos įmonės. Šalinant padarytos žalos padarinius, minėtame pranešime detalizuoti atlikti darbai, medžiagos, jų kainos ir kitos patirtos išlaidos, susidariusios dėl atsakovės darbuotojo kaltės padaryto eismo įvykio. Taip pat Šiaurės Zaro krašto policijos inspekcijos 2019 m. liepos 29 d. pranešime apie eismo įvykį nurodyta preliminari eismo įvykio metu padarytos žalos suma iš viso sudaro 950 Eur, todėl laikytina, kad apskaičiuotas Vanderno miestui padarytos 766,98 Eur materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Minėtos Vanderno miestui padarytos žalos dydžio iš esmės neginčija ir atsakovė. Atsakovė šioje byloje ginčija Vokietijos nacionalinis draudikų biuro apskaičiuotą 200 Eur administravimo mokestį.

Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimą nukentėjusiajam – Vanderno miestui, administravo Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Būtent eismo įvykio vietos valstybės biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykio šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu ir žalos sureguliavimu (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Pastebėtina, jog administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Vokietijos nacionalinis draudikų biuras šiuo atveju taikė nustatytą minimalų 200 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Vokietijos nacionalinis draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą minimalų 200 Eur žalos administravimo mokestį.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju Vokietijos nacionalinis draudikų biuras turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent atsakovės darbuotojo H. Z., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, atsakovei naudojimosi teise priklausiusią transporto priemonę Volvo FH, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės, todėl ieškovas privalėjo Vokietijos nacionaliniu draudikų biurui atlyginti patirtus nuostolius, kurie ištyrus byloje esančių įrodymų visumą laikytini visiškai pagrįstais. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi eismo įvykis įvyko atsakovės darbuotojui vykdant darbines funkcijas ir būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 22 Eur žyminis mokestis ir 143,87 Eur už vertimus iš vokiečių kalbos, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 165,87 Eur (22 Eur + 143,87 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:

- 966,98 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 98 ct) nuostolius;

- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (966,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. liepos 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- 165,87 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.