- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- 2-974-1101/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11443-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- M. T., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- S. G., uždarosios akcinės bendrovės „Senojo miesto architektai“, A. V., H. B., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Š. K.
- Advokatai
- Evaldas Klimas, Nerijus Stukas, Donatas Jasaitis
dalyvaujant ieškovės E. V. ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Š. K. atstovui advokatui Evaldui Klimui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Senojo miesto architektai“ atstovui advokatui Donatui Jasaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir M. T. dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, tretieji asmenys A. V., H. B., S. G. (S. G.), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Senojo miesto architektai“, ir pagal trečiojo asmens Š. K., pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir M. T., kuriuo prašė panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir įpareigoti atsakovą M. T. pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio dalis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinio dalį dėl statybos leidimo panaikinimo patenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos dalis dėl statybos padarinių pašalinimo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašo tenkinti ieškinį ir įpareigoti atsakovą M. T. savo lėšomis pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas, bei naujai įrengtas statinio dalis; priteisti iš ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju griežčiausia taikytina priemonė (statinio nugriovimas) yra proporcinga priemonė, nes atsakovo M. T. atlikti statybos darbai nėra galimi, t. y. atsakovo atliktų darbų įteisinimui reikalingas naujas statybos leidimas; naujam statybos leidimui gauti, norint įteisinti faktiškai atliktus statybos darbus, yra reikalingas ieškovės, kaip gretimo žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas aukštinti pastatą. Tačiau tokio sutikimo atsakovas neturi. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju atsakovas privalės pertvarkyti statinį – išardyti neteisėto leidimo pagrindu įrengtas statinio dalis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visų pirma atsakingu asmeniu laikomas statytojas. Nagrinėjamu atveju nepaisant to, kad panaikintą statybos leidimą išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pareiga pateikti visus privalomus dokumentus kilo atsakovui M. T. Atsakovas, teikdamas ieškovės sutikimą, kuris neleido aukštinti pastato, tačiau prašydamas statybos leidimo būtent pastato aukštinimui, suprato savo veiksmų pasekmes ir prisiėmė galimą riziką. Todėl būtent atsakovas M. T. turėtų būti laikomas tuo atsakingu asmeniu, kurio lėšomis šalinami statybos padariniai. Be to, ieškinio pateikimo metu statybos darbai dar nebuvo baigti. Net ir žinodamas apie iškeltą bylą, atsakovas ir toliau vykdė statybos darbus, tokiu būdu prisiimdamas ir galimą jų šalinimo naštą bei visas išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog net ir patenkinus ieškovės reikalavimą ir panaikinus administracijos išduotą statybos leidimą, nėra jokio pagrindo administraciją laikyti kalta dėl tariamai neteisėtos statybos ir statybos padariniai jokiu būdu neturi būti šalinami administracijos lėšomis. Juo labiau, kad net ir ieškovė savo ieškinyje tokio reikalavimo administracijai nereiškia, taigi pati ieškovė nelaiko, kad dėl atsakovo M. T. neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų/rekonstruotų statinių kalta administracija. Administracija, išduodama panaikintą statybos leidimą, vykdė jai teisės aktuose nustatytas pareigas. Pirmiausia turi būti vertinami paties statytojo, jo samdytų asmenų (projektuotojo, projekto vadovo) veiksmai ginčo leidimo išdavimo procedūrų metu ir tik paskui turi būti vertinama, ar nuginčijus leidimą, dėl to yra atsakinga administracija. Prieš išduodama ginčijamą statybos leidimą, savivaldybės administracija patikrino pateiktą statinio projektą savo kompetencijos ribose, projekto rengėjas kartu su projektu pateikė ieškovės rašytinį sutikimą, kurį administracija laikė ir laiko tinkamu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai savivaldybė būtų nevykdžiusi. Savivaldybė, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumo, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir/ar kiti asmenys, derinę projektą – tad atsakingi darbuotojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus. Dėl neteisėtai perstatytų ir pertvarkytų bei naujai įrengtų atsakovo M. T. rekonstruotų statinių dalių kaltas atsakovas M. T. ir būtent šio atsakovo lėšomis turi būti šalinami statybos padariniai. Administracija negali būti laikoma kalta dėl to, jog projektuotojas galimai parengė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį projektą, o statytojas tokį projektą patvirtino ir teikė administracijai. Ieškovė ieškinyje nepateikė jokių neabejotinų argumentų ir įrodymų, kad atsakovo M. T. atlikti statybos darbai negali būti įteisinti, todėl ginčo statiniui nėra pagrindo taikyti ultima ratio priemonės – jo nugriovimo.
5. Trečiasis asmuo UAB ,,Senojo miesto architektai“ nurodė, jog ieškovė ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Š. K. jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškia, todėl teismas net neturi galimybių pasisakyti dėl tariamos trečiojo asmens UAB ,,Senojo miesto architektai“ kaltės statybos leidimo išdavimo procese. Antra, nėra trečiojo asmens UAB ,,Senojo miesto architektai“ kaltės statybos leidimo išdavimo procese. Trečiasis asmuo nepažeidė jokių savo, kaip projektuotojo, pareigų. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką projektuotojas nepatenka į potencialių subjektų, kurių lėšomis šalinami neteisėtos statybos padariniai, sąrašą, todėl ir šiuo pagrindu trečiojo asmens atsakomybė dėl padarinių šalinimo negali būti konstatuota.
6. Ieškovės E. V. ir trečiojo asmens Š. K. atstovas advokatas Evaldas Klimas teismo posėdžio metu nurodė, kad statybos leidimo neteisėtumas kilo ne iš projektavimo klaidų, o iš sutikimo, kurį gavo atsakovas M. T. Ieškovei yra nesvarbu, koks asmuo yra atsakingas. Teismo sprendimas turi būti įvykdomas visišku statinio nugriovimu. Nuosekliai vertinant kasacinio teismo praktiką griovimas yra ultima ratio, teismas turi diskrecijos teisę suteikti terminą statybų įteisinimui. Ieškinys pareikštas 2022 m. gegužę, praėjo beveik treji metai. Atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl statybų įteisinimo. Jei teismas ir suteiks teisę įteisinti statybą, tai turėtų būti ne ilgiau kaip 6 mėnesiai.
Atsiliepimas
7. Atsakovo M. T. atstovas advokatas Nerijus Stukas teismo posėdžio metu nurodė, kad vienintelis parametras ieškovės išduoto sutikimo, dėl kurio kilo problemų, buvo tik aukštis. Pastato aukštis būtų mažinamas pagal dabartinį ieškovės sutikimą. Tokia galimybė atsakovui turi būti suteikta, t. y. gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pertvarkyti statinį. Statybos leidimas buvo išduotas ir vienintelė jo nuginčijimo priežastis – jog buvo netinkamai traktuotas ieškovės išduotame sutikime numatytas aukščio limitas. Dėl kitų parametrų jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neįteisins statybų, tuomet atsakovas turi būti įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsakovui turėtų būti nustatomas 12 mėn. terminas. Tai yra teritorija su specialiu reglamentavimu, saugoma paveldo teritorija, taip pat nuo 2024 m. lapkričio 1 d. buvo priimti teisės aktai, kurie nustatė gana didelius statybos proceso reguliavimo pakeitimus, ir naujų teisės aktų taikymas yra dalykas dėl kurių lėtėja procesai ir galima tikėtis, kad ilgiau užtruks visų procesų derinimas. Atsakovo vertinimu, 12 mėn. terminas būtų protingas. Statytojui yra keliamas reikalavimas pateikti sutikimą Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau statytojui nekeliamas reikalavimas vertinti sutikimo turinio ar pateikti garantijas dėl sutikimo tinkamumo. Sutikimas ir trečiųjų asmenų teisių užtikrinimas yra statybą išduodančios institucijos kompetencija. Ieškovės sutikimas buvo pateiktas savivaldybei, sutikimo turinį vertino savivaldybė. Vienintelis subjektas, kuris vertino sutikimo turinį, yra savivaldybė, o ne statytojas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, kad jei pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai, tai tuomet statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija turi nepriimti sprendimo jį išduoti, o informuoti prašymą pateikusį asmenį. Šiuo atveju tokia procedūra neįvyko. Atsakovo, kaip statytojo, kaltės nėra jokios. Byloje turėtų būti leidžiama atsakovui M. T. per 12 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją gavus naują statybos leidimą pertvarkyti pastatą Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis, jeigu per 12 mėn. terminą nebūtų atlikti tokie veiksmai, tada atsakovas turėtų būti įpareigotas išardyti tai, kas pastatyta pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą ir tai turėtų būti daroma Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis. Pasak atsakovo atstovo, kalbant apie projektuotojo atsakomybę, jam nėra žinomos teisės aktų nuostatos, kurios įpareigotų projektuotoją tikrinti, ar išduoti kaimyninių sklypų sutikimai yra tinkamo turinio. Projektuotojas gali projektuoti ir neturėdamas kaimyninių sklypų sutikimų, šiuos sutikimus reikalinga pateikti tik statybos leidimo išdavimo stadijoje, o ne projektavimo stadijoje.
8. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra jokio pagrindo savivaldybę laikyti atsakinga už savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Net pati ieškovė tokio reikalavimo savivaldybės atžvilgiu nereiškia. Savivaldybė yra paskutinė institucija statybos leidimo išdavimo procese. Savivaldybė neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumo, už kuriuos atsakingas statytojas ir projektuotojas. Savivaldybė tikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovas M. T., teikdamas ieškovės sutikimą, kuris nebuvo tinkamo turinio, suprato arba turėjo suprasti savo veiksmų pasekmes, todėl būtent šio asmens lėšomis turi būti šalinami savavališkos statybos padariniai. Be to, ieškovės ieškinio pateikimo metu statybos darbai nebuvo baigti. Atsakovas, net ir žinodamas apie iškeltą bylą, toliau vykdė statybos darbus, taip prisiimdamas ir galimą jų šalinimo naštą. Statybos leidimas ginčijamas projektų trūkumų pagrindu, t. y., ieškovės teigimu, buvo pasirašytas netinkamo turinio ieškovės sutikimas, kuris statytojo buvo pateiktas savivaldybei. Savivaldybė projekto rengime nedalyvavo, todėl negali būti atsakinga už galimus projekto trūkumus. Savivaldybė, išduodama leidimą, tinkamai vykdė jai teisės aktuose numatytas pareigas, todėl iš savivaldybės negali būti reikalaujama savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Savivaldybė tikrino statinio projektą savo kompetencijos ribose, savivaldybė buvo gavusi ieškovės rašytinį sutikimą, kurį savivaldybė laikė tinkamu. Savivaldybė vykdė visuomenės informavimo procedūras dėl šio leidimo ir nesulaukė jokių visuomenės atstovų nusiskundimų dėl ginčo statybos leidimu nustatomų parametrų. Šiuo atveju statybos leidimas neprieštaravo (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliojo plano rodikliams. Savivaldybė negali būti laikoma kalta, kokius statybos darbus atliko statytojas M. T. Šiuo atveju net nereikėjo gauti ieškovės sutikimo, nes statybos leidimas neprieštaravo (duomenys neskelbtini) detaliajam planui. Ginčo statiniui nėra pagrindo taikyti ultima ratio priemonės – jo nugriovimo.
9. Trečiojo asmens UAB ,,Senojo miesto architektai“ atstovas advokatas Donatas Jasaitis teismo posėdžio metu nurodė, jog projektuotojas šioje byloje nedalyvauja atsakovo procesine padėtimi, jo atžvilgiu reikalavimai nėra reiškiami. Dėl šios priežasties teismas negali nuspręsti dėl projektuotojo atsakomybės, pasisakyti dėl jo kaltės statybos leidimo išdavimo procedūroje. Antra vertus, projektuotojas nėra kaltas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kuris buvo teismų panaikintas. Byloje nenustatyta aplinkybės, kad projektas neatitinka kažkurio iš projektui keliamų reikalavimų. Gretimo sklypo savininkų sutikimų gavimas nėra projektavimo veikla. Projektas gali būti rengiamas ir neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, svarbiausia, kad projektas atitiktų statybą reguliuojančius teisės aktus, teritorijų planavimo dokumentus. Ginčo sutikimo gavime projektuotojas niekaip nedalyvavo. Pagal kasacinio teismo praktiką projektuotojas nėra laikomas atsakingas dėl savavališkos padarinių pašalinimo. Egzistuoja teisinis pagrindas suteikti statytojui terminą gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 17 d. išduotas statybos leidimas panaikintas įsiteisėjusia ir galiojančia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi. Šioje byloje sprendžiamas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimas.
11. Jeigu neteisėta statyba kvalifikuojama kaip vykdyta pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tai jos padarinių šalinimas vykdomas pagal Statybos įstatymo įtvirtintas nuostatas.
12. Statybos įstatymo 33 straipsnio, reglamentuojančio statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemones, 2 dalyje įtvirtinti 4 galimi alternatyvūs teismo sprendimo, kai jis panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, variantai. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, pripažinęs statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje statinio nugriovimas laikomas ultima ratio priemone, kuri taikoma tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 57 punktas; 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 106 punktas).
13. Šiuo atveju statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą buvo vykdomos (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kultūros paveldo vietovėje, tačiau statybos leidimas buvo panaikintas ne dėl kultūros paveldo pažeidimų, o dėl privataus asmens (ieškovės) teisių pažeidimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal negaliojančiu pripažintą statybos leidimą pastatytas statinys neprieštarauja (duomenys neskelbtini) mikrorajono detaliojo plano sprendiniams. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad neteisėtos statybos pažeidė viešąjį interesą; sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastas nėra didelis. Sprendžiant dėl statinio griovimo, kaip neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonės proporcingumo, taip pat būtina įvertinti tai, kad ieškovės, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, tam tikros apimties sutikimas egzistuoja. Ieškovė yra išdavusi atsakovui sutikimą rekonstruoti esamus ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą, išplečiant pastatų užstatymo plotą ir pastatant priestatus arčiau nei 1 m atstumu iki jos sklypo ribos. Šis sutikimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Taigi ši situacija skiriasi nuo tos, jei ieškovės sutikimas apskritai nebūtų buvęs duotas. Pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą pastatyto pastato aukštingumas viršijamas dėl stogo, taigi yra objektyvios galimybės parengti naują projektinę dokumentaciją, pagal kurią pastato aukštis neviršytų iki tol buvusių statinių aukščio.
14. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad statytojo įpareigojimas nugriauti statinį, nesuteikiant galimybės gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal naujai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį, šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė. Atsižvelgiant į tai, teismas leidžia atsakovui M. T. per 12 mėnesių terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį (Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismo vertinimu, teismo nustatytas 12 mėnesių terminas yra pakankamas, tačiau nėra neproporcingai didelis; atitinka teismų praktiką šiuo klausimu panašaus pobūdžio bylose. Suprantamas ieškovės noras, kad savavališkos statybos padariniai būtų kuo greičiau pašalinti, tačiau statytojui suteikiamas terminas įteisinti statybas turi užtikrinti realias galimybes per teismo nustatytą terminą atlikti eilę veiksmų: parengti tinkamą projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tai pertvarkyti savavališkai pastatytas statinio dalis.
15. Tuo atveju, jei statytojas per teismo nustatytą terminą šių veiksmų neatliks, statytojui nustatomas įpareigojimas kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę (statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1, 3 dalys). Taigi byloje būtina nustatyti kaltus asmenis, dėl kurių buvo išduotas negaliojančiu pripažintas 2020 m. vasario 17 d. statybos leidimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tas subjektas, kuris išdavė negaliojančiu pripažintą statybos leidimą.
16. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas tiek ieškovės 2018 m. birželio 28 d., tiek kitų gretimų žemės sklypų savininkų (V. K., G. K., A. K., L. L.) sutikimai dėl pastatų adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo. Kaip matyti iš šių sutikimų turinio, ieškovės sutikimas ir kitų minėtų asmenų sutikimai pagal savo turinį skiriasi. V. K., G. K., A. K. ir L. L. sutikimuose nurodyta, kad šie asmenys neprieštarauja dėl atsakovo M. T. pastatų rekonstrukcijos padidinant šių pastatų užstatymo plotą, tūrį ir aukštį, tuo tarpu ieškovės sutikime nurodyta, kad ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas rekonstruotų ūkio pastatą ir vienbutį gyvenamąjį namą išplečiant pastatų užstatymo plotą, t. y. ieškovės sutikime nekalbama apie leidimą didinti pastatų aukštį. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (užsakovo) ir konkrečių kompetentingų institucijų, pagal įstatymą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese turinčių tiek pritarimo funkciją, tiek ir konkretaus dokumento išdavimo funkciją. Būtent šios institucijos ir yra atsakingos už išankstinę statybos priežiūrą ir statybą leidžiančio dokumento atitiktį teisės aktų reikalavimams, taigi ir šio dokumento teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 51 punktas). Teismo vertinimu, šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga aiškindamasi ieškovės išduoto sutikimo turinį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą išduoti statybos leidimą, kuriuo leidžiama didinti statinio aukštį, nors tokio sutikimo ieškovė, kurios sutikimas privalomas, nebuvo davusi. Priešingai nei įrodinėja savivaldybė, ieškovės sutikimas šiuo atveju buvo būtinas, kas konstatuota įsiteisėjusiais teismo sprendimais.
17. Antra vertus, teismo vertinimu, dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo savo veiksmais prisidėjo ir atsakovas M. T. Kaip ir savivaldybės administracija, atsakovas matė arba turėjo matyti, kad ieškovės sutikimo ir kitų gretimų sklypų bendrasavininkų sutikimų turinys skiriasi. Juo labiau, kad ieškovė dar 2011 m. rugpjūčio 25 d. buvo išdavusi sutikimą ieškovui vykdyti rekonstrukcija didinat arba mažinant užstatymo plotą, tūrį ir aukštį (šis sutikimas ieškovės vėliau buvo panaikintas). Šiuo atveju 2018 m. birželio 28 d. sutikime buvo išreikštas sutikimas rekonstruoti statinius tik išplečiant pastatų užstatymo plotą. Atsakovui būnant pakankamai atidžiam ir rūpestingam, turėjo kilti abejonių, ar ieškovės išduotas sutikimas leidžia jam atlikti pastato rekonstrukciją didinant jo aukštingumą.
18. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos atsakingiems darbuotojams ir atsakovui M. T., kaip privačiam asmeniui, keliami atidumo ir rūpestingumo reikalavimai skiriasi, teismas sprendžia, kad savivaldybė ir M. T. už savavališkų padarinių pašalinimą atsako tokiu santykiu – Vilniaus miesto savivaldybės administracija 70 proc., o atsakovas M. T. – 30 proc.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
19. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 6 004,28 Eur (2 818,14 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme + 959,74 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme + 1 161,60 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme + 1 064,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui). Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Leisti atsakovui M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 12 mėn. terminą, skaičiuojamą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją pertvarkyti statinį (gyvenamąjį namą), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Per nustatytą terminą neįteisinus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų, įpareigoti atsakovą M. T. per 6 mėn. pašalinti 2020 m. vasario 17 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atliktus statybos darbus – išardyti perstatytas ar pertvarkytas bei naujai įrengtas statinio (gyvenamojo namo) adresu (duomenys neskelbtini), dalis savo lėšomis (30 proc.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (70 proc.).
Priteisti ieškovei E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 6 004,28 Eur (šešis tūkstančius keturis eurus ir 28 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš kiekvieno atsakovo po 3 002,14 Eur (po tris tūkstančius du eurus ir 14 ct).
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.