- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-556-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04266-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- V. Z.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 18-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-966-1107/2021 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovei V. Z. dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys byloje Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarė B. G., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaras Š. R., draudimo bendrovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per Lietuvos filialą, R. B. ir LR Valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. V. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2-13661, J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. sausio 24 d. Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. išduotą paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimą Nr. 1-526, V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini); iš atsakovės V. Z. (toliau – atsakovė) ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2003 m. gegužės 20 d. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. Kauno r. sav. Nuosavybės teisė į 243/915 dalis žemės sklypo buvo įregistruota J. K. vardu, o į kitą 672/915 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., dalį, kuri buvo atkurta ieškovės tetos A. R. vardu, daiktinės teisės neįregistruotos, nes A. R. (duomenys neskelbtini) mirė. A. R. palikimą priėmė jos vyras J. R.. Po ieškovės tetos A. R. mirties jos vyras J. R. nepaveldėjo 672/915 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., dalies, priklausiusios A. R., nes nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą atkurtos po jos mirties 2003 m. gegužės 20 d. apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/16622 ir įsakymo Nr. 02-05-3293 pagrindu. A. R. dar 1991 m. spalio 16 d. notariniu pareiškimu nurodė, jog ji sutinka, kad jai priklausančios žemės dalis, kuri atitektų jai, priklausytų ieškovei. Ieškovė daugelį metų ūkininkavo, tvarkė ir rūpinosi 672/915 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., kaip savu. Tiek A. R., tiek ir J. R. valia buvo, jog būtent ieškovei atitektų jos tetos A. R. 672/915 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. Santuokoje A. R. ir J. R. bendrų vaikų neturėjo, todėl A. R. valia buvo savo asmeninį turtą palikti dukterėčiai G. V. ir jos valiai pritarė J. R.. J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra informacijos apie J. R. įpėdinius, tačiau teismui pateiktame VĮ Registrų centras“ išraše yra matoma, jog paveldėjimo teisės liudijimas yra išduotas jo įpėdinei atsakovei, kuri yra mirusiojo anūkė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovė po tetos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą – jai nuosavybės teise priklausančias 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. – pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovei pasikreipus į notarą Š. R., paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Iš 2020 m. vasario 14 d. VĮ Registrų centro išrašo paaiškėjo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-13661 pagrindu 672/915 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priklausė A. R., jau yra įregistruotos J. R. nuosavybės teise. 2020 m. sausio 24 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-526 pagrindu 336/915 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovės vardu. Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo teisės liudijimas dėl 672/915 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., turėjo būti išduotos ieškovei, o ne J. R. ir po to atsakovei, kuri iki pat 2019 m. gruodžio mėnesio nebuvo išreiškusi valios priimti palikimo, t. y. 672/915 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., atsiradusio po A. R. mirties. A. R. vyrui J. R. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo jis paveldėjo ne visą sutuoktinės turtą, o dalį jo. Nei J. R., nei atsakovė niekada 672/915 žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. nesinaudojo, nesirūpino ir ten nevykdė jokios veiklos. Nei J. R., kol buvo gyvas, nei atsakovė nebuvo išreiškusi valios priimti po A. R. mirties atsiradusį turtą, t. y. 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., iki kol ieškovė nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Taigi, 2019 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 2-13661 yra neteisėtas bei prieštaraujantis teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytam juridiniam faktui, todėl pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. Z. prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad A. R. mirus, jos palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą sutuoktinis J. R.. J. R. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jo išdavimo metu visą žinomą A. R. turtą. Šis paveldėjimo teisės liudijimas yra galiojantis ir neginčijamas. J. R. 2000 m. rugsėjo 4 d. testamentu aiškiai išreiškė savo valią, kaip turi būti paveldimas jo turtas, tuo pačiu panaikindamas bet kokius anksčiau išduotus testamentus. J. R. mirus ((duomenys neskelbtini).), jo palikimą priėmė testamentiniai įpėdiniai, tarp kurių ir atsakovė. Paaiškėjus, kad valstybė priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises A. R., tačiau atitinkamos teisės nebuvo registruotos nekilnojamojo turto registre, atsakovė per atstovą kreipėsi į notarą Š. R., kad būtų išduotas liudijimas apie tai, kad J. R. buvo priėmęs palikimą po A. R. mirties. 2019 m. gruodžio 23 d. notaras Š. R. išdavė liudijimą, patvirtinantį atitinkamas aplinkybes. Atsakovė per atstovą su atitinkamu liudijimu Nekilnojamojo turto registre įregistravo A. R. nuosavybės teises į jai atkurtą žemę ir kreipėsi į notarą Š. R., jog šis išduotų paveldėjimo teisės liudijimą mirusio J. R. vardu. 2019 m. gruodžio 30 d. notaras Š. R. išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad sutuoktinis J. R. paveldėjo A. R. priklausančias atitinkamas žemės sklypo dalis. Šio liudijimo pagrindu nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos J. R. vardu. Įregistravus nuosavybės teises J. R. vardu atsakovė per atstovą kreipėsi į notarę B. G. dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. 2020 m. sausio 24 d. notarė B. G. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad atsakovė paveldėjo ½ dalį J. R. vardu registruotos žemės. Atitinkamo liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės atsakovės vardu į atitinkamą žemės sklypo dalį. Atsakovei nedalyvavus ieškovės nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019, teismo konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje ir turi būti įrodinėjamos šioje byloje, išskyrus teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Teismo nustatytas juridinis faktas nesukėlė ir nesukelia atsakovei jokių materialinių pasekmių. Vien palikimo priėmimas nėra pakankamas juridinis faktas paveldėjimo liudijimui gauti. Palikimą priimti gali keli giminaičiai ir įvairiais būdais (kas notarui paduotu pareiškimu, kas pradėdamas valdyti faktiškai, kas pagal antstolio sudarytą apyrašą). Tačiau paveldėjimo liudijimas bus išduotas tik aukščiausioje eilėje esančiam palikimą priėmusiam įpėdiniui (-iams). Žemesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimas nesukelia jokių teisinių pasekmių aukštesnės eilės įpėdiniui, kadangi žemesnės eilės įpėdinis šaukiamas paveldėti tik tuomet, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jie nebūtų priėmę palikimo ar teisė paveldėti iš jų būtų atimta (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 2 ir 3 dalys Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalis). Mirus A. R. testamentas nebuvo sudarytas, todėl dėl paveldėjimo spręstina pagal įstatymą. A. R. sutuoktinis J. R. yra pirmos eilės įpėdinis, o ieškovė ketvirtos eilės įpėdinė. A. R. sutuoktiniui priėmus palikimą, jam išdavus iki šiol neginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į kitą turtą, paveldėjimo liudijimas į A. R. vardu registruotą žemės sklypo dalį galėjo būti išduotas tik J. R., kaip palikimą priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, o ne G. V., kaip ketvirtos eilės įpėdinei. J. R. priėmus palikimą ir gavus paveldėjimo teisės liudijimą į dalį (visą paveldėjimo liudijimo išdavimo metu žinomą) A. R. priklausančio turto, laikytina, jog yra priimtas ir visas kitas turtas (tiek aktyvas, tiek ir pasyvas). Ieškovės akcentuojamas jos palikimo priėmimas, nėra pagrindas panaikinti aukštesnės eilės įpėdiniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Faktinė aplinkybė, jog ieškovė priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, ką nustatė Kauno apylinkės teismas, nėra pakankamas juridinis faktas, kad ieškovė galėtų paveldėti A. R. turtą. Juo labiau panaikinti aukštesnės eilės įpėdiniui, priėmusiam palikimą, išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė nepateikė testamento, kuris patvirtintų, jog A. R. būtų palikusi kokį nors turtą ieškovei. Todėl paveldėjimo liudijimas buvo išduotas laikantis įstatyme nustatytos paveldėjimo eilės (tvarkos). Aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką neatlygintinai naudojosi šiuo metu atsakovei V. Z. priklausančia žemės sklypo dalimi, nereiškia, kad ji ir toliau turi teisę naudotis atitinkama žeme neatlygintinai, o juo labiau, reikalauti perrašyti nuosavybės teises į atitinkamą žemę. Atitinkama faktinė aplinkybė, greičiau suteikia teisę reikalauti grąžinti atitinkamą neteisėtai gautą turtą, o ne panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus.
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaras Š. R. prašė ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau paaiškėjo, jog A. R. palikimą yra priėmęs jos sutuoktinis J. R., kuriam buvo išduotas paveldėjimo liudijimas pagal įstatymą į visą tuo metu žinomą A. R. turtą. 2019 m. gruodžio mėnesį kreipėsi atsakovės atstovas advokatas A. G., prašydamas išduoti liudijimą, jog A. R. palikimą priėmė J. R., kurį notaras išdavė 2019 m. gruodžio 23 d. Įregistravus nuosavybės teises į A. R. 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r.sav., 2019 m. gruodžio 30 d. buvo išduotas ir ieškovės ginčijamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas. J. R. paveldėjimo bylą veda notarė B. G.. A. R. sutuoktiniui priėmus palikimą, jam išdavus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į kitą turtą, paveldėjimo liudijimas į A. R. vardu registruotą žemės sklypo dalį galėjo būti išduotas tik sutuoktiniu J. R., kaip palikimą priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, todėl visiškai teisėtai notaras išdavė ieškovės ginčijamą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą J. R.. Ieškovė nenurodė jokių teisinių pagrindų panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. išduotą papildomą paveldėjimo liudijimą. Nepateikė testamento, kuris patvirtintų, jog A. R. būtų palikusi kokį nors turtą ieškovei. Paveldėjimo liudijimas buvo išduotas laikantis įstatyme nustatytos paveldėjimo eilės (tvarkos). Faktinė aplinkybė, jog ieškovė priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nėra pakankamas juridinis faktas, kad ieškovė galėtų paveldėti A. R. turtą. Žemesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimas, neatima ir negali atimti palikimą priėmusio aukštesnės eilės įpėdinio teisės paveldėti. J. R. yra priėmęs palikimą, ką patvirtina neginčijamas ir galiojantis jam išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į visą jo išdavimo dieną žinomą A. R. turtą. Todėl be jokių sąlygų ir išlygų papildomas paveldėjimo liudijimas buvo išduotas J. R. ir į likusį paaiškėjusį A. R. turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog A. R. mirė (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo teisiniams santykiams galiojo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentavusios palikimo priėmimą. Vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 567 straipsnio 1 dalimi paveldėti buvo galima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. R. nebuvo sudariusi testamento, todėl po jos mirties likęs turtas buvo paveldimas pagal įstatymą. 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai numatė, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmosios eilės - mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); ketvirtos eilės - mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog A. R. sutuoktinis J. R. buvo pirmos eilės įpėdinis, o ieškovė – ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Vadovaujantis 1964 m. CK 573 straipsnio 2 ir 3 dalimi paskesnės eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą tik jei nėra aukštesnės eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė. Palikimo priėmimui reikšmingas ne tik veiksmų priimti palikimą atlikimas per įstatymo nustatytą terminą, bet ir paveldėjimo teisės turėjimas pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalimi palikimas negali būti priimamas dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Analogiškos nuostatos nustatytos ir šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 1 dalyje.
7. Palikimą, atsiradusį po A. R. mirties, visa apimtimi priėmė vienintelis įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą – sutuoktinis J. R., todėl vėliau atsiradęs papildomas paveldimas turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., pagrįstai buvo priskirtas J. R. išduodant papildomą pavelėjimo pagal įstatymą liudijimą, kadangi jis jau buvo priėmęs po savo sutuoktinės atsiradusį visą palikimą (įskaitant ir tą, kuris atsirado vėliau) ir jokių papildomų palikimo priėmimo veiksmų jam nereikėjo atlikti.
8. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog J. R. 2000-09-26 sudarė testamentą, kuriuo jam po mirties visą priklausantį turtą paliko lygiomis dalimis po ½ dalį dukrai O. B. ir anūkei V. B. (atsakovei). Atsakovė, kaip testamentinė įpėdinė priėmė J. R. palikimą.
9. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad 2019-09-30 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019 yra konstatuota, jog ieškovė papildomai atsiradusį palikimą (žemės sklypą) priėmė faktiniu valdymu – nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ji tokį turtą gali paveldėti, jeigu yra pirmesnės eilės įpėdinių. Šiuo atveju – už ieškovę pirmesnės eilės įpėdiniu yra A. R. sutuoktinis J. R., todėl minėtam asmeniui pagrįstai buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, kurio panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
10. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notaro Š. R. 2019-12-30 J. R. išduoto papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, registro Nr. 2-13661, bei Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarės B. G. 2020-01-24 V. Z. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-526, pripažinimo negaliojančiais yra nepagrįsti, ieškovės ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021-12-27 sprendimą dėl patikslinto ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą - apeliantės G. V., patikslintą ieškinį tenkinti; 2) alternatyvus reikalavimas: iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021-12-27 sprendimą dėl patikslinto ieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą - apeliantės G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies, pripažįstant negaliojančiu 2019-12-30 Kauno miesto 6 -ojo notarų biuro notaro Š. R. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą J. R., notarinio registro Nr. 2-13661 dėl 336/915 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus tyrė ir vertino nevisiškai, atsakovės įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią nei kitiems, teismas neištyrė ir neįvertino kitų reikšmingų įrodymų (CPK 183, 185 str.). Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės paveldėjimo teisės pagrindais. Teismui reikšmingų faktinių aplinkybių nesusiejus su materialinės teisės normomis ir suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, padaryta nepagrįsta ir neteisinga išvada, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra atmestinas;
11.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tetos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą - jai nuosavybės teise priklausančias 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) šen., Kauno r. sav. - pradėdama palikimą faktiškai valdyti, tačiau nepaisant priimto sprendimo notaras Š. R. atsisakė išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą. Vėliau paaiškėjo, kad 2019-12-30 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-13661 pagrindu 672/915 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios priklausė A. R., buvo įregistruotos J. R. nuosavybės teise. 2020-01-24 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 1-526 pagrindu 336/915 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos atsakovės V. Z. nuosavybės teise. Taigi, iš esmės notarai Š. R. ir B. G. kvestionuoja Kauno apylinkės teismo Kauno rūmu 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir jo nevykdo, todėl tokie notarų veiksmai prieštarauja CPK 18 straipsniui, kuriame reglamentuota, jog „Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“;
11.3. J. R. buvo išduotas 1997-11-12 paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo J. R. paveldėjo ne visą A. R. turtą, o dalį jo, nes nebuvo paveldėtas ginčo žemės sklypas. Nors nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos 2003-05-20 apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/16622 ir įsakymo Nr. 02-05-3293 pagrindu, o J. R. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau atkurtu žemės sklypu visiškai nesidomėjo, nes ne laikė juo savu. Kadangi nebuvo paveldėtas ginčo žemės sklypas, o ieškovė faktiškai jį valdė, todėl jai teisėtai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai vienoje iš išnagrinėtų bylų, jog, jei yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į dalį turto, dėl kito turto galima teikti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-512/2013);
11.4. Atsakovė V. Z. nebuvo paveldėjusi ginčo žemės sklypo ir neatliko jokių faktinių ginčo žemės sklypo paveldėjimo veiksmų nuo 2004 metų, kai mirė J. R., todėl ji yra praleidusi terminą palikimui priimti, o jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra neteisėtas;
11.5. atsakovei 2020-01-24 Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą buvo išduotas tik į 336/915 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, todėl kita 336/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra vis dar nepaveldėta ir registruota mirusio J. R. vardu. Pagal J. R. 2000-09-26 testamentą kartu su atsakove kita jo paveldėtoja turėjo būti jo dukra O. B., tačiau ji taip pat yra mirusi. Kadangi nepaveldėtas 336/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai jau daugelį metų valdo ieškovė, yra akivaizdus pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad ji šį turtą paveldėjo pradėjusi jį faktiškai valdyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatęs pagrindų tenkinti ieškovės patikslinto ieškinio pilna apimtimi, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, kad kiti paveldėtojai gali reikšti prašymus nustatyti juridinį faktą dėl likusios nepaveldėtos (į kurią neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas) turto dalies priėmimo, turėjo tenkinti ieškovės patikslintą ieškinį iš dalies, pripažįstant negaliojančiu 2019-12-30 Kauno miesto 6 -ojo notarų biuro Š. R. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 2-13662, J. R., dėl 336/915 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) šen., Kauno r. sav. Tačiau ir dėl šių ieškovės argumentų pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė.
Atsiliepimas
12. Atsakovė prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos esminius argumentus:
12.1. atsakovė nedalyvavo ieškovės akcentuojamoje prieš tai išnagrinėtoje byloje, todėl teismo konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje byloje ir turi būti įrodinėjamos šioje byloje, išskyrus teismo sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. tik faktas, „kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po tetos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą – jai nuosavybės teise priklausančias 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., - pradėdama palikimą faktiškai valdyti“, kuris nurodytas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019, rezoliucinėje dalyje. Toks pats klausimas buvo išspręstas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011;
12.2. vien palikimo priėmimas nėra pakankamas juridinis faktas paveldėjimo liudijimui gauti. Palikimą priimti gali keli giminaičiai ir įvairiais būdais (kas notarui paduotu pareiškimu, kas pradėdamas valdyti faktiškai, kas pagal antstolio sudarytu apyrašu). Tačiau paveldėjimo liudijimas bus išduotas tik aukščiausioje eilėje esančiam palikimą priėmusiam įpėdiniui (-iams). Žemesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimas nesukelia jokių teisinių pasekmių aukštesnės eilės įpėdiniui, kadangi žemės eilės įpėdinis šaukiamas paveldėti tik tuomet, kai nėra aukštesnės eilės įpėdinių, jie nebūtų priėmę palikimo ar teisė paveldėti iš jų būtų atimta (1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 2 ir 3 dalys Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalis);
12.3. A. R. sutuoktiniui J. R. priėmus palikimą, jam išdavus iki šiol neginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į kitą turtą, paveldėjimo liudijimas į A. R. vardu registruotą žemės sklypo dalį galėjo būti išduotas tik J. R., kaip palikimą priėmusiam pirmos eilės įpėdiniui, o ne G. V., kaip ketvirtos eilės įpėdinei;
Šalies argumentai
12.4. ieškovės nurodoma kasacinio teismo praktiką dėl galimybės nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jei yra turto į kurį neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, netaikytina šioje byloje. Pirmiausia dėl to, jog šioje byloje nėra nustatinėjimas juridinę reikšmę turintis faktas. Be to, ieškovės nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas teisės klausimas ar gali būti teismų priimamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jei nėra ginčijamas išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog galima kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neginčijant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, jei prašoma pripažinti palikimo priėmimą į turtą, kuriam neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Šioje byloje ginčas vyksta dėl visai kitų aplinkybių;
12.5. po J. R. mirties, jo palikimą laiku yra priėmusi atsakovė V. Z.. Ieškovė neginčija anksčiau išduoto paveldėjimo teisės liudijimo į J. R. turtą. Aplinkybės, kad dar ne į visą J. R. paveldėtą turtą yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas nesuteikia jokių teisių šį turtą paveldėti ar reikšti pretenzijas ieškovei.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo draudimo bendrovė ERGO Insurance SE prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo:
13.1. notarė B. G. išdavė ginčo Liudijimą Nr. 2 tik todėl, jog prieš tai notaras Š. R. išdavė ginčo Liudijimą Nr. 1. Notarės B. G. veiksmų faktinis bei teisinis pagrindas buvo Liudijimo Nr. 1 išdavimas. Notarės veiksmai buvo išvestiniai. Tad ieškovės teiginiai, jog notarė B. G. kokiu tai būdu nevykdo įsiteisėjusio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-09-30 teismo sprendimo yra visiškai nepagrįsti;
13.2. ieškovės minimoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad: „kiekvienu atveju, kai prašoma nustatyti juridinį faktą dėl dalies palikimo priėmimo ir teismui žinoma, kad į dalį palikimą sudarančio turto išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, teismas, be kitų aplinkybių, turi nustatyti ir vertinti, į kokią turto dalį buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dėl kokios turto dalies faktinio valdymo prašoma nustatyti juridinį faktą, tam, jog būtų išsiaiškinta, ar pareiškėjas ypatingosios teisenos tvarka kreipėsi į teismą ne dėl tos palikimo dalies, į kurią jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tokių aplinkybių nustatymas nepripažintinas palikto turto kiekio, jo dalių nurodymu ar konstatavimu (įvardijimu), t. y. paveldėtino turto identifikavimu, kurio teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, neatlieka. Teisėjų kolegija pažymi, kad palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras.“ Minėti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, jog suinteresuotas asmuo (įpėdinis) gali kreiptis į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis faktiniu valdymu priėmė tam tiktą dalį palikimo į kurį dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas kitam įpėdiniui ar įpėdiniams jau priėmusiems kitą dalį palikimo, tačiau vien tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, per se (savaime) negarantuoja tokiam asmeniui paveldėjimo teisės įgyvendinimo, jeigu kiti palikimo dalį jau priėmę įpėdiniai yra pirmesnės paveldėjimo eilės. Ar tokiam asmeniui priklauso paveldėjimo teisė, sprendžia konkrečią paveldėjimo bylą vedantis notaras, kaip ir nurodyta kasacinio teismo išaiškinimuose. Nagrinėjamu atveju būtent ir yra tokia situacija, jog nepaisant to, jog ieškovė faktiniu valdymu priėmė papildomai atsiradusį palikimą po palikėjos mirties, šis palikimas yra laikomas paveldėtinu šios palikėjos pirmosios eilės įpėdinio (pergyvenusio sutuoktinio), kuris prieš tai jau priėmė visą kitą tuo metu buvusį palikėjos palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
17. Nustatyta, kad A. R. ir J. R., A. R. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) buvo sutuoktiniai, kurie savo vaikų neturėjo. Apeliantė (ieškovė) G. V. yra A. R. dukterėčia, o atsakovė V. Z. (buvusi B.) yra J. R. anūkė (vaikaitė). Mirus A. R., (duomenys neskelbtini) J. R. pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, jog likęs turtas: žemė, piniginiai indėliai. 1997 m. lapkričio 12 d., buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą (registro Nr. 4543), pagal kurį A. R. turtą paveldėjo sutuoktinis J. R.. 2000 m. rugsėjo 26 d. J. R. sudarė oficialų testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko po ½ dalį savo dukrai O. B. bei anūkei V. B. (dabar Z.). 2003 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko sprendimo Nr. 52/16621 bei įsakymo Nr. 02-05-3293 pagrindu, mirusiosios A. R. vardu, buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 672/915 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav. (toliau – ginčo žemės sklypas). (duomenys neskelbtini). mirus J. R., jo palikimą priėmė (paduodant pareiškimą notarui) testamentinės įpėdinės O. B. ir V. Z., kurioms 2005 m. sausio 6 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. 2019 m. rugsėjo 30 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12923-877/2019 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. R. mirties jos palikimą – jai nuosavybės teise priklausančias 672/915 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., priėmė G. V., pradėdama palikimą faktiškai valdyti. 2019 m. gruodžio 30 d. J. R., kuris buvo priėmęs palikimą po sutuoktinės A. R. mirties, tačiau nespėjo įforminti paveldėjimo teisių, buvo išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į A. R. priklausiusį turtą – ginčo žemės sklypą, o 2020 m. sausio 24 d. į ½ dalį šio turto, kaip testamentinei įpėdinei, buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas V. Z..
18. Apeliantė nesutikdama su tuo, jog ginčo žemės sklypas buvo paveldėtas atsakovės, kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimų dėl šio turto panaikinimo, motyvuodama tuo, kad 2019 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą yra neteisėtas ir prieštaraujantis teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytam juridiniam faktui dėl palikimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas apeliantės ieškinį atmetė.
19. Ginčo esmė, - ar pagrįstai į ginčo žemės sklypą buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas J. R., o po to atsakovei V. Z..
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė tokio pobūdžio bylose esančios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
21. Kaip matyti iš apeliacinio skundo esminiai apeliantės argumentai dėl sprendimo neteisėtumo yra tai, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nesivadovavo įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 30 d. teismo sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. R. mirties jos palikimą (ginčo žemės sklypą) priėmė apeliantė, 2) J. R. buvo išduotas 1997-11-12 paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo J. R. paveldėjo ne visą A. R. turtą, o dalį jo, nes nebuvo paveldėtas ginčo žemės sklypas.
22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais.
23. Nagrinėjamu atveju A. R. palikimas atsirado 1997 m. Pagal palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini) galiojusius įstatymus (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas) buvo numatyta, kad palikimas atsiranda, palikėjui mirus (CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu (CK 567 straipsnio 2 dalis). Paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai <...>; 4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios) <...> (CK 473 straipsnio 1 dalis). Žemesnės eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymą, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 573 straipsnio 2-3 dalys). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 587 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 straipsnio 2-3 dalys). Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti savo sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį <...> (CK 587 straipsnio 4 d.). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnio 5 dalis).
24. Taigi, byloje nustačius, kad po A. R. mirties buvo pirmosios eilės įpėdinis (sutuoktinis), kuris ir paveldėjo visą palikėjos turtą, apeliantė, būdama ketvirtosios eilės įpėdinė, negalėjo būti šaukiama paveldėti palikėjos turto, t. y. ji neturėjo teisės palikimo įgyti. Tai, kad buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nėra pagrindas pripažinti, jog ji įgijo palikimą ar įgijo teisę palikimą įgyti, nes ji nebuvo (nėra) tarp įpėdinių turėjusių tokią teisę. Tokio juridinę reikšmę fakto nustatymas būtų aktualus (apeliantė galėtų pretenduoti į palikimą, jo dalį), tik jeigu nebūtų pirmesnės eilės įpėdinių. Pažymėtina, kad teismo sprendimu negali būti pakeista įstatyme nustatyta įpėdinių eilė, nors iš apeliacinio skundo galima suprasti, jog apeliantė būtent to siekia, suteikdama didesnę svarbą juridinę reikšmę turinčiam faktui dėl palikimo priėmimo, negu įstatymo (CK 573 straipsnio) nuostatoms dėl įpėdinių eilės.
25. Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad po A. R. mirties ginčo žemės sklypo nepaveldėjo jos sutuoktinis J. R.. Tai, kad į 1997 m. lapkričio 12 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (registro Nr. 4543), pagal kurį A. R. turtą paveldėjo sutuoktinis J. R., nebuvo įrašytas ginčo žemės sklypas, nereiškia, kad jis nebuvo paveldėtas J. R.. Be J. R. nebuvo daugiau pirmosios eilės įpėdinių, J. R. priėmė visą tuo metu žinomą ir galimą priimti palikėjos turtą, todėl laikytina, kad J. R. priėmė visą A. R. turtą nepriklausomai nuo to, ar turtas tuo metu buvo žinomas, ar nežinomas (tapo žinomu vėliau). Tai, kad ginčo žemės sklypas A. R. vardu buvo įregistruotas po jos palikimo priėmimo, nepašalina fakto, kad J. R. paveldėjo ir šį turtą, nes: 1) kaip jau minėta, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, 2) palikimo atsiradimo laikas nepasikeičia (palikėjo mirties momentas), 3) priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.
26. Nustačius, kad J. R. paveldėjo sutuoktinės A. R. turtą (tame tarpe ir ginčo žemės sklypą), nėra jokio pagrindo spręsti, kad 2019 m. gruodžio 30 d. jam išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į ginčo žemės sklypą yra išduotas neteisėtai. Tokiu būdu išvestinis apeliantės reikalavimas, pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 24 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą atsakovei V. Z., taip pat laikytinas nepagrįstu, nes V. Z. yra priėmusi palikimą pagal J. R. 2000 m. rugsėjo 26 d. testamentą (priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde), todėl atsiradus papildomam J. R. turtui, dėl jo pagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas V. Z..
27. Tai, kad J. R. dukrai O. B. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ginčo žemės sklypo dalį nėra reikšminga aplinkybė, nes O. B. kaip ir atsakovė V. Z. yra priėmusi palikimą po J. R. mirties, todėl jai priklauso šis turtas, nepriklausomai nuo to, kad nėra pabaigti tvarkyti paveldėjimo dokumentai. Ši aplinkybė niekaip neįtakoja apeliantės teisių ir nesuteikia jai teisės paveldėti ginčo žemės sklypo dalį, tenkančią O. B., nes apeliantė nėra J. R. įpėdinė.
28. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nepagrįstai savo apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-25 nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-512/2013, nes toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimumo nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą (dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti) dėl likusios nepaveldėtos turto dalies, tuo tarpu nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo teisėtumo, t. y. skiriasi tiek bylų faktinės aplinkybės, tiek ginčo esmė.
29. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).
30. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovei priteistinos 605 Eur, o trečiajam asmeniui draudimo bendrovė ERGO Insurance SE 571,73 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatų suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
32. Taip pat, iš apeliantės valstybei priteistinos 8,32 Eur išlaidos, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui draudimo bendrovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 571,73 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.