Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-13799-901/2017 iškelta bankroto byla atsakovui V. J.. Paskirtas bankroto administratorius Mantas Milinis, būdamas varžytinių vykdytoju, 2019 m. liepos 19 d. Varžytinių aktu Nr. 1 perdavė ieškovui butą su bendro naudojimo patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre ginčo turto nuosavybės teisė yra įregistruota ieškovo vardu (b. l. 5, 6, 56-57).

Ieškovas siuntė raginimus atsakovui išsikraustyti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau laiškai grįždavo neįteikti. Iš pateikto antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės 2020 m. sausio 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 75-20-01 matyti, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), yra buitinė technika ir baldai (b. l. 67). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų išsikėlęs ar turėtų teisinį pagrindą naudotis aptariamu turtu.

Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003). Kadangi nagrinėjamu atveju šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos.

CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto savininkui priklausanti nuosavybė teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis). CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).

Ieškovas pareiškė patikslintą ieškinį, reikalaudamas iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiu būdu pašalinant kliūtis ieškovui naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovas 2019 m. liepos 19 d. Varžytinių aktu Nr. 1 įgijo nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę kokie nors teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovas turėtų teisinį pagrindą naudotis ginčo nekilnojamuoju turtu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas ginčo turte gyvena be teisėto pagrindo, taip pažeisdamas savininko teises naudotis turtu, todėl ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pažymėtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu ne tik prašo iškeldinti atsakovą iš buto, bet nustatyti sprendimo vykdymo tvarką – sprendimo įvykdymo terminą, atsakovo pareigą perduoti raktus, buto kadastro duomenų bylą, užfiksuoti buto visų apskaitos prietaisų rodmenis, be to, leidimą iškeldinti atsakovą pačiam ieškovui savo lėšomis (CPK 271 straipsnio 1 dalis, 273 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnis nenumato sprendimo vykdymo ieškovo lėšomis. Priverstinio iškeldinimo ir jo išlaidų atlyginimo tvarka nustatyta CPK 766 straipsnyje. Būtent šia tvarka ieškovas gali pasinaudoti, atsakovui gera valia neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas patikslina ieškovo prašomą nustatyti šio teismo sprendimo įvykdymo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio materialusis reikalavimas (dėl iškeldinimo) patenkintas visiškai, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286, 271, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovą V. J. su jam priklausančiu turtu iš ieškovui R. Z. nuosavybės teise priklausančio buto su bendrojo naudojimo patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią šio teismo sprendimo įvykdymo tvarką: įpareigoti atsakovą V. J. per 15 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo išsikelti su jam priklausančiu turtu iš buto su bendrojo naudojimo patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagal priėmimo-perdavimo aktą perduoti ieškovui nurodyto buto raktus, buto kadastro duomenų bylą bei užfiksuoti visų bute esančių apskaitos prietaisų rodmenis.

Išaiškinti ieškovui R. Z., kad, atsakovui V. J. neįvykdžius teismo sprendimo per 15 dienų nuo jo įsiteisėjimo šio sprendimo rezoliucinės dalies trečioje pastraipoje nustatyta tvarka, ieškovas turi teisę kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. J. 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. Z..

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.