Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-633/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
1-146-633/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
J. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-146-633/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23925-2020-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.10.1; 1.2.22.1.1; 2.3.6.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorams Giedriui Šalaševičiui, Kęstučiui Gaubiui, gynėjui advokatui Dariui Karabinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. Š., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis – neįgalus (netekęs 90 proc. bendrojo darbingumo) ir senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis J. Š. byloje tiksliau nenustatytą laiką iki 2020 m. liepos 29 d., 11.00 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kambariuose, neteisėtai – neturėdamas tam specialaus leidimo, įgijo ir laikė šaudmenis : 8 pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 16 kalibro medžioklinius šovinius, 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro karinį šovinį, 2 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22LR) šovinius, 5 pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šovinius, - viso 16 vnt., šovinių, kol juos 2020 m. liepos 29 d. apie 11.00 val. kratos metu surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Šiais veiksmais kaltinamasis J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis J. Š. teisiamajame posėdyje kaltu dėl aukščiau aprašytų, teismo pripažįstamų įrodytais, nusikalstamų veiksmų atlikimo visiškai neprisipažino. Apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes paaiškino, kad jis pripažįstantis, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis jo namuose buvo atlikta krata ir jos metu rasta medžioklinių ir mažo kalibro šovinių, tačiau jis tvirtinantis, kad visi šios kratos metu jo namuose rasti šoviniai (tiek medžiokliniai, tiek mažo kalibro, tiek kiti) buvo išardyti, neužtaisyti – kulkos išimtos iš tūtelių ir išpiltas parako užtaisas, jie nebuvo tinkami šaudymui, iš esmės tai buvo šovinių dalys, kurioms specialus leidimas, jo supratimu, nėra reikalingas. Medžiokliniai šoviniai (jų dalys) buvo rasti jo akivaizdoje vieno kambario spintelės stalčiuje, likę šoviniai (jų dalys) – kitame kambaryje taip pat spintelės stalčiuje. Išardytus medžioklinius šovinius jų namuose paliko mirdamas jo tėvas (jam buvo perleidę medžiotojai), o likusius šovinius, taip pat išardytus, į jo namus atnešė ir jam paliko šiuo metu jau miręs buvęs jo kaimynas. Jis žinojęs, kad tokiems šoviniams įgyti ir laikyti reikia iš anksto gauti specialų leidimą policijoje, tačiau tokio leidimo nesikreipęs, mat visi šoviniai jo tvirtinimu buvo išardyti ir nebetinkami naudoti pagal paskirtį šaudymui, žinojęs ir suprantantis, kad tokiems tinkantiems šaudymui (užtaisytiems) šoviniams leidimas būtų būtinas – jis yra tarnavęs kariuomenėje ir gerai žinantis, kas yra ginklai ir šaudmenys bei kokia jų paskirtis ir keliama potenciali grėsmė. Byloje atlikto teismo balistinio tyrimo rezultatams paaiškinimų neturintis – specialistams turėjo būti pateikti tirti ne iš jo namų kratos metu paimti šoviniai, o kokie tai kiti, pakeisti (ne jo). Kodėl ikiteisminio tyrimo metu kaltę visiškai pripažino ir pateikė kitokius paaiškinimus dėl kratos metu paimtų iš jo namų šovinių būklės (kad šie buvo sveiki ir užtaisyti (nebuvo išardyti), paaiškinimų neturintis. Tos pačios kratos jo namuose metu kambariuose buvo rasta ir kitų šovinių dalių – iššautų tūtelių, kurių pareigūnai neėmė. Jam pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/8 dalis gyvenamojo namo, kuriame buvo atliekama krata, o likusią po tėvo mirties nuosavybės dalį kaip šio palikimą jis buvo priėmęs faktinio valdymu (kratos metu valdė visą sodybą, tame tarpe ir gyvenamą namą).

3. Liudytojas M. Z. patvirtino, kad dalyvavo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – policijos) pareigūnu atliekant kratą kaltinamojo namuose. Bylą tyrė ir kratos procesinį veiksmą fiksavo kita tyrėja, be jo kratoje dalyvavo, liudytojas G. Č. ir dar daugiau pareigūnų, kurių jau nebeprisimenantis. Prieš pradedant kratą kaltinamasis buvo supažindintas su teisėjo nutartimi jai daryti, pasirašė reikiamus dokumentus, gyvenamojo namo patalpos buvo iškrėstos viena po kitos po vieną ir kaltinamojo akivaizdoje. Namo pietiniame gale paskutiniame kambaryje stovėjusios spintelės stalčiuje jis asmeniškai, jį atidaręs, aptiko ir parodė visiems dalyvaujantiems, taigi ir kaltinamajam, maždaug 10 vnt. mažo kalibro ir kt. rūšių (keleto) šovinių graižtviniams ginklams, jų paklaustas kaltinamasis paaiškino, kad šiuos šovinius į jo namus atnešė ir jam paliko kažkoks draugas, visi šie jo paimti šoviniai buvo sveiki, užtaisyti (nešauti) ir atrodė tinkami šaudymui, todėl ir buvo paimti tolimesniam ištyrimui. Kažkuris kitas policijos pareigūnas kitoje vietoje rado ir sveikų (nešautų), užtaisytų bei atrodžiusių tinkamais šaudymui medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams. Jis paties aptiktus šovinius paėmė ir kieme perdavė tyrėjai perskaičiavimui ir supakavimui, tai buvo padaryta visų, taigi ir jo, taip pat kaltinamojo akivaizdoje, visi šoviniai (rasti tiek jo, tiek antrojo pareigūno) buvo suskaičiuoti pagal rūšis, surašyti į kratos protokolą ir supakuoti į specialų daiktinių įrodymų saugojimui pagamintą su unikaliu numeriu maišelį, kurį po uždarymo atidaryti, išimti, keisti turinį jo, maišelio, nesugadinant, nėra įmanoma – specialisto tyrimui buvo perduoti tik tie ir būtent tie šoviniai, kurie kratos metu buvo rasti ir paimti iš kaltinamojo namų. Kaltinamasis kliūčių kratos atlikimui nedarė, minėtų aukščiau šovinių suradimu jo namuose nenustebo, pastabų, pretenzijų dėl kratos atlikimo ir rezultatų fiksavimo neturėjo.

4. Liudytojas G. Č. patvirtino tas pačias kratos kaltinamojo namuose atlikimo, eigos ir rezultatų fiksavimo aplinkybes, kaip ir liudytojas M. Z., papildomai nurodydamas, jog jis pats asmeniškai viename iš kambarių stovėjusios spintelės stalčiuje atidaręs aptiko ir parodė visiems dalyvavusiems, taigi ir kaltinamajam, iki dešimties, tikslesnio skaičiaus negalintis prisiminti, keleto skirtingų kalibrų medžioklinių šovinių lygiavamzdžiams šautuvams, kurie visi buvo sveiki (nešauti, be skeltuvo smūgio žymių), užtaisyti ir vizualiai atrodė tinkamais šaudymui, dėl ko ir buvo jų paimti tolimesniam specialisto ištyrimui. Liudytojas patvirtino, kad kratos metu kaltinamojo namuose tose pačiose vietose buvo rasta ir senų tuščių iššautų ir nešautų tūtelių, taip pat iš tūtelių iškritusių senų, aprūdijusių kulkų (šovinių dalių), kurie nesudarė vientiso šaudmens, todėl nebuvo paimti (buvo palikti).

5. 2020 m. liepos 29 d. kratos pagal 2020 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį protokolu Nr. 4/23-2623 užfiksuota, jog šią dieną nuo 11.00 val. iki 12.17 val. buvo atlikta krata kaltinamojo J. Š. sodyboje (duomenys neskelbtini), naudojant technines priemones – metalo ieškiklį ir skaitmeninę fotokamerą išmaniajame telefone. Gyvenamojo namo rytiniame kambaryje spintelės viršutiniame stalčiuje rasta ir paimta : a) 8 vnt. 16 kalibro medžioklinių šovinių, b) 1 šovinys su markiruote „3E“. Kitame gyvenamojo namo kambaryje taip pat spintelės viršutiniame stalčiuje maišelyje rasta ir paimta : a) 1 šovinys medžioklinis 12 kalibro, b) 2 vnt. mažo kalibro šovinių, c) 1 šovinys be kalibro markiruotės, d) 5 vnt. kitokio mažo kalibro šovinių. Visi rasti ir paimti šoviniai nufotografuoti ir supakuoti į daiktinių įrodymų pakavimo plastikinį paketą Nr. 408279, kuris uždarytas ir pasirašytas (1 t., b. l. 25-26, 28-34, 35-36).

6. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo balistinio tyrimo specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui skirti objektai – 18 vnt. šovinių, pateikti uždarytame, nepažeistame ir pasirašytame daiktiniams įrodymams saugoti skirtame pakete su unikaliu Nr. 408279 (sutampa su duomenimis iš kratos kaltinamojo namuose protokolo). Atliekant kiekvieno objekto ištyrimą pagal Šaudmenų tyrimo metodiką, buvo sėkmingai iššauta 16 vnt. iš 18 vnt. pateiktų tyrimui šovinių ir nustatyta, jog : 1) 8 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 16 kalibro medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių 16 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, jie pagaminti 1988 metais ir tinkami šaudymui (iššauti); 2) 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 12 kalibro medžioklinis šovinys, skirtas įvairių modelių 12 kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, pagaminimo data nenustatyta, - šovinys nėra tinkamas šaudymui; 3) 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro karinis šovinys, skirtas įvairių modelių 7,62 mm kalibro šaunamiesiems ginklams (karabinui, automatams, rankiniams kulkosvaidžiams ir kt.), jis pagamintas 1954 metais ir tinkamas šaudymui (iššautas); 4) 2 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (22LR) šoviniai, skirti įvairių modelių 5,6 mm (22LR) kalibro graižtviniams šaunamiesiems ginklams (pistoletams, revolveriams, šautuvams ir kt.), pagaminimo data nenustatyta, šoviniai tinkami šaudymui (iššauti); 5) 1 šovinys yra šaudmuo – pramoninės gamybos 7 mm kalibro Mauser (7x57) šovinys, skirtas 7 mm kalibro šaunamiesiems ginklams (šautuvui, karabinui ir kt.), jis pagamintas 1938 metais, - šovinys nėra tinkamas šaudymui; 6) 5 šoviniai yra šaudmenys – pramoninės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Flobert tipo šoviniai, priskiriami C kategorijos šaudmenims, skirti įvairių modelių 6 mm kalibro graižtviniams C kategorijos šaunamiesiems ginklams (revolveriams ir kt.), pagaminimo data nenustatyta, šoviniai tinkami šaudymui (iššauti) (1 t., b. l. 41-51).

7. 2020 m. birželio 22 d. Lietuvos policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis kaltinamajam J. Š. specialus leidimas įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus ir (ar) šaudmenis nebuvo ir nėra išduotas (1 t., b. l. 85).

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

8. Dėl kaltinamojo parodymų vertinimo. J. Š. parodymai per šios bylos procesą buvo akivaizdžiai nenuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis kaltę pripažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl savo neatsakingo elgesio (kad prisiėmė savo valdyman buvusius ir likusius namuose po tėvo mirties bei jo namuose paliktus taip pat jau mirusio kaimyno šovinius, neturėdamas tam jam žinomai būtino policijos leidimo), nurodė, kad apie namuose laikomus ir kratos metu rastus bei paimtus šovinius buvęs pamiršęs, šovinių pats nenaudojęs ir neketinęs to daryti (1 t., b. l. 103-105). Kaltinamasis, teisme ėmęs neigti savo kaltę ir pateikęs kitokią aukščiau jau aprašytą nagrinėjamo įvykio versiją (punktas 2), negalėjo pateikti įtikinamų tokio pasikeitimo paaiškinimų, jo teisme padaryti pareiškimai, kad jo namuose kratos metu buvo rastos tik senų išardytų šovinių dalys, kurios pareigūnų po to buvo pakeistos kitais (ne jo) šoviniais ir šie pateikti ištirti teismo balistikos specialistui, teismo vertinimu, yra visiškai ir patikimai paneigti visuma aukščiau aptartų byloje įrodymais pripažįstamų faktinių duomenų, kurių didesnė dalis yra objektyvaus pobūdžio, teismas nenustatė bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti ar net netikėti nuosekliais ir išsamiais teisme apklaustų liudytojais policijos pareigūnų M. Z. ir G. Č. parodymais, juolab, kad jie yra iš esmės patvirtinti kitais bylos duomenimis (kratos protokolu, fotonuotraukomis, teismo balistikos specialisto išvada). Kaltinamojo teisme pateiktą versiją apie kratos metu jo namuose rastų objektų pakeitimą kitais (ne jo), teismo vertinimu, visiškai ir patikimai paneigia, be kita ko, ir duomenys iš kratos protokolo bei specialisto išvados, jog baigiant kratą kaltinamojo namuose rasti objektai visi buvo supakuoti į specialų daiktiniams įrodymams pakuoti ir saugoti pagamintą polietileno pakuotę su unikaliu numeriu, kuris sutampa su pakuote, gauta specialisto tyrimui ir kurio pradžioje konstatuota, jog pakuotė tinkamai uždaryta, pasirašyta ir nėra niekaip pažeista, pakuotę atidaryti ir pakeisti viduje esančius objektus, jos (pakuotės) nepažeidus nėra įmanoma. Dėl aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, jog teisme pateikti kaltinamojo J. Š. parodymai tiek, kiek jie prieštarauja teismo konstatuotoms byloje įrodytomis nagrinėjamo nusikaltimo įvykio aplinkybėms (punktas 1), neatitinka tikrovės, vertinami kaltinamojo siekiu išvengti atsakomybės ir atmetami.

9. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti/patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai bylos duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, gautais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais teisėtais būdais (priemonėmis). Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį teisme duotų kaltinamojo J. Š. parodymų (punktas 8), nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš paties tam pakankamos gyvenimiškos patirties, ankstesnės karinės tarnybos patirties (teigia tarnavęs karininku sovietinėje kariuomenėje – 1 t., b. l. 94-96) bei objektų išvaizdos ir būklės suvokdamas, ir todėl žinodamas, kad jo pasiliekami namuose toliau laikyti savo žinioje (valdyme) velionio tėvo bei kaimyno palikti jam ir jo toliau laikomi savo namuose be tam jam žinomai būtino policijos leidimo šoviniai yra būtent šaudymui iš karinių, graižtvinių bei medžioklinių lygiavamzdžių ginklų skirti šaudmenys, visiškai suvokdamas šių savo veiksmų neteisėtumą ir baudžiamumą, taigi žinotinai ir sąmoningai, vadinasi tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė šaudmenis – 16 vnt. aukščiau išvardintų modifikacijų šovinių (punktas 1). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė. Teismas iš kaltinimo J. Š. pašalino kaip nusikalstamą įgijimą ir laikymą 2 šovinių (12 kalibro medžioklinio ir 7 mm kalibro Mauser (7x57), kurie teismo balistikos specialisto tyrimu buvo pripažinti netinkamais šaudyti (naudoti pagal paskirtį), taigi, ir praradę savo pavojingumą civilinėje apyvartoje.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

10. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai byloje turi būti kvalifikuojami būtent pagal BK 253 straipsnio 1 d. Pirma, byloje nenuginčytai ir patikimai nustatyta, jog šaudmenis, - visus 16 vnt. šovinių, šiuo atveju radęs savo namuose po tėvo mirties ir kaimyno, kuris taip pat jau miręs, apsilankymo, pasiliko ir pasisavino, taip juos įgydamas, laikė savo namų kambaryje balduose, būtent kaltinamasis. Tai, kad kaltinamajam iki tėvo mirties nuosavybės teise tepriklausė tik 1/8 dalis minimo gyvenamo namo, o faktiniu valdymu įvykdytą tėvo palikimo priėmimą jis nėra legalizavęs ir išviešinęs, nepanaikina kaltinamojo kaltės ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi baudžiamasis įstatymas atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nesieja su draudžiamų civilinėje apyvartoje daiktų (šaunamųjų ginklų, šaudmenų) įgijimo, laikymo, gabenimo vietų (priemonių) nuosavybe; Antra, kaip teismo jau aukščiau buvo argumentuotai spręsta, kaltinamasis šiuos veiksmus atliko subjektyviai suvokęs ir todėl žinodamas, kad šoviniai, kuriais jis neteisėtai disponuoja, yra ne bet kas, o šaudmenys, disponavimui kuriais jam yra būtinas specialus policijos leidimas ir kurio jis neturintis, nors ir suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, juos atliko ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogiai tyčia. Kaltinamojo tvirtinama aplinkybė, jog iki kratos jo namuose jis neva tai buvo pamiršęs apie įgytus ir laikomus šaudmenis, jo kaltės dėl nagrinėjamos trunkamojo pobūdžio nusikalstamos veikos taip pat nepanaikina ir iš esmės nemažina jos (kaltės) laipsnio. Trečia, objektyviu ekspertiniu tyrimu byloje yra nustatytas kaltinamojo disponuotų šovinių specialusis šaudmenų požymis, abejonių dėl jo teisme niekam, išskyrus kaltinamąjį (punktas 8), nekilo, šaudmenų kiekis nesiekia didelio mąsto, apibrėžto nagrinėjamo BK straipsnio 2-oje dalyje, tačiau kartu nėra ir mažas ant tiek, kad būtų pagrindas kaltinamojo veiksmus vertinti kaip mažareikšmius, - į neteisėtai disponuotų šaudmenų kiekį bus atsižvelgiama individualizuojant kaltinamajam bausmę.

IV. Bausmės kaltinamajam skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

11. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam skirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas ja pasekmes. Pastaruosius teismas kvalifikuoja gerokai mažesniais nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (vidurkis) dėl tokių aplinkybių : a) kaltinamojo neteisėtai buvo disponuota santykinai nedideliu skaičiumi senokai pagamintų šaudmenų, b) lygiai pusė jų (8 vnt.) sudaro smulkių laukinių gyvūnų medžioklei skirti šratais užtaisyti šoviniai, kurie pagal savo pobūdį, paskirtį, panaudojimo galimybes, tikslumą šaudant, naikinamąją galią yra ženkliai mažiau pavojingi nei šoviniai, skirti tarkime koviniams ginklams, c) kaltinamasis pats šaudmenų sąmoningai neieškojo ir šie jo akiratin ir valdyman pakliuvę iš esmės atsitiktinai, įgyti buvo kaip radiniai, d) nors neteisėtas disponavimas šaudmenimis truko byloje nenustatytą laiką, tačiau dėl policijos sėkmingo darbo realiai neigiamų padarinių visuomenei nesukėlė. Visos šios aplinkybės ženkliai mažina kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

12. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties papildomai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - tai baigtas formalios sudėties trunkamo pobūdžio tyčinis apysunkis nusikaltimas – pagal šiuos kriterijus švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis pagal bylos duomenis nusikalto ir yra teisiamas pirmąjį kartą (1 t., b. l. 78-81), paskutiniuosius metus laiko nėra įvykdęs ir administracinių nusižengimų (1 t., b. l. 82), yra jau senyvo 65 m. amžiaus senatvės pensininkas (1 t., b. l. 83-84), dar iki senatvės pensijos yra netekęs 90 proc. bendrojo darbingumo (1 t., b .l. 138, 139), jam neterminuotai yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (1 t., b. l. 120, 122).

14. Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja duomenis, susijusius su kaltinamojo amžiumi, sunkiu neįgalumu ir specialiuoju nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiu (punktas 13) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis) teismas pagal nagrinėjamos bylos duomenis nenustatė.

15. Atsižvelgdamas į visumą aptartų aplinkybių (punktai 11-14), teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kur kas mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio ir artimo jos minimumui bausmės kaltinamajam paskyrimą (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas sprendžia, jog pirmą kartą apysunkiai nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam paskirtina švelnesnės rūšies iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje alternatyviai numatytųjų, tai yra, arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas 20 parų. Teismo vertinimu tokios rūšies ir trukmės bausmė kaltinamajam bus proporcinga jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei jo paties pavojingumui ir bus pakankama bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiam kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) – teismo vertinimu, tokią galimybę eliminuoja sunkiai paaiškinamas kaltės neigimas, akivaizdus siekis išvengti atsakomybės, visiškas kritikos savo elgesiui nebuvimas, siekis atsakomybę perkelti teisėsaugos institucijos pareigūnams, kaltinant juos įkalčių prieš jį sufabrikavimu.

16. Tačiau teismas konstatuota, jog dar teigiama įvertinta kaltinamojo asmenybė ir kt. aplinkybės, susiję su jo amžiumi, sveikatos būkle, asmenine ir turtine padėtimi (punktas 13), teikia teismui pagrindo pagrįstai manyti, jog šiuo atveju kaltinamajam pirmą kartą paskiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo, todėl teismas sprendžia taikyti BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas ir skiriamos kaltinamajam arešto bausmės vykdymą jam atidėti 4 mėnesiams, nustatyti jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį ir nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, taip pat paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytą pareigą nevartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas šioje byloje nėra galimas, kadangi kaltinamasis neprisipažino kaltu ir buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas.

17. Kaltinamajam J. Š. šioje byloje jokia kardomoji priemonė lig šiol paskirta nebuvo, tokią skirti iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios taip pat nėra poreikio, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatos būklę, nuolatinę gyvenamąją vietą ir kt. Daiktiniai įrodymai – speciali pakuotė Nr. 408518 su šovinių tūtelėmis ir kt. dalimis, likusiomis po teismo balistinio tyrimo, laikinai saugoma Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (2020-10-06 kvitas BBB, Nr. 0013698 (b. l. 1 t., b. l. 52-53), taip pat vokas su plastikiniu užspaudžiamu maišeliu, laikinai saugomas Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (2020-10-06 kvitas BBB, Nr. 0013698), - nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 str., 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

JONĄ ŠULINSKĄ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 20 (dvidešimties) parų areštu.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatas ir skiriamos arešto bausmės vykdymą J. Š. atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, paskirti šiam laikotarpiui J. Š. intensyvią priežiūrą, įpareigojant jį nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Kartu su intensyvia priežiūra J. Š. paskirti pareigą nevartoti per visą probacijos laiką psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios nuteistajam neskirti.

Daiktinius įrodymus – specialią pakuotę Nr. 408518 su šovinių tūtelėmis ir kt. dalimis, likusiomis po teismo balistinio tyrimo, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (2020-10-06 kvitas BBB, Nr. 0013698), taip pat voką su plastikiniu užspaudžiamu maišeliu, laikinai saugomą Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate (2020-10-06 kvitas BBB, Nr. 0013698), - nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis