Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-08 · Civilinė byla Nr. 2-1083/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-08
Bylos Nr.
2-1083/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pauliškės“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1083/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pauliškės“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-777-71/2010 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pauliškės“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius kreipėsi su pareiškimu į Šiaulių apygardos teismą ir prašė atsakovui UAB „Pauliškės“ iškelti bankroto bylą.

Nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 19 d. UAB „Pauliškės“ pradėjo taikyti priverstinio poveikio priemones, siekdamas išieškoti iš įmonės laiku nesumokėtas VSD ir SD įmokas, siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo geruoju, bankams, kuriuose draudėjas yra atsidaręs sąskaitas- debeto mokėjimo nurodymus. Įmonė VSD ir SD įmokų VSDF biudžetui už dirbančiuosius nesumokėjo nuo 2009 m. kovo mėnesio. 2009 m. birželio 30 d. atleisti visi bendrovės darbuotojai, bendrovė veiklos nevykdo. Ieškovas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. SPTi-555 kreipėsi į antstolį dėl 1 621,56 Lt skolos išieškojimo iš atsakovo ne ginčo tvarka. Turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, bendrovė neturi. 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Pauliškės“ vienintelis akcininkas D. S. vėl įsidarbino bendrovės vadovu, tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. kovo 31 d. deklaruoja nedraudiminį laikotarpį. Iš UAB „Pauliškės“ 2008 metų balanso bei pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonės veikla nuostolinga, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 56 617 Lt, turtas – 50 651 Lt. Skola VSDF biudžetui yra 1 777,16 Lt, atsakovas skolingas valstybės bei savivaldybės biudžetams 1 846,44 Lt. Bendrovė nebevykdo jokios veiklos, nebeturi piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais, valstybe. Įsiskolinimas vis didėja. Mokėjimai yra pradelsti daugiau nei 3 mėnesius. Pasak ieškovo, atsakovo UAB „Pauliškės“ finansinė padėtis yra sunki, bendrovė yra nemoki. UAB „Pauliškės“ negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais bei sumokėti įstatymuose nustatytų mokesčių.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Pauliškės“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Alisanta“.

Teismas nutartyje nurodė, kad pagal 2008 m. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansines ataskaitas, UAB „Pauliškės“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau negu tris mėnesius. Teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki, todėl UAB „Pauliškės“ keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas nenustatė aplinkybių, nurodytų ĮBĮ 11 straipsnio ketvirtoje dalyje, dėl kurių UAB „Alisanta“ negalėtų būti atsakovo administratoriumi.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Pauliškės“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti, o bankroto bylą sustabdyti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai nurodė, kad skola Sodrai sudaro 10 777,16 Lt, nes ji sudaro 1 777,16 Lt ir nėra didelė.

2. Atsakovo vadovas įmonę, kuri nevykdė veiklos, nusipirko 2008 m. spalio 7 d. Veiklą bendrovė faktiškai pradėjo 2008 m. lapkričio 28 d. Nėra pagrindo remtis vien 2008 m. balansu, kai įmonė veiklą vykdė tik 31 d. Ieškovas nepagrįstai priverstinių poveikio priemonių ėmėsi 2009 m. sausio 19 d., kai įmonė veikė tik 40 d. ir buvo neįsitvirtinusi. Dėl trečiųjų asmenų veiklos įmonė patyrė nuostolių. Įmonės veikla yra sezoniška, tad pagrindinė veikla gali būti vykdoma nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. Prasidėjus krizei, dėl trečiųjų asmenų patyrus nuostolių, įmonei sunku atsigauti.

3. Pradėjus bankroto procesą, įmonė negalės padengti skolų, kadangi turi tik mažareikšmį turtą, tad kreditoriai neatgaus skolų. Situacija keičiasi, atsiranda papildomų veiklų ir galimybė toliau vykdyti veiklą bei gražinti skolas. Dėl šios priežasties bankroto byla stabdytina. Atsakovas prašo teismo tarpininkauti, 1 metams atidedant skolos mokėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas, ieškovui prašant, nepateikė 2009 m. balanso. Pats atsakovas pripažino, kad 2009 m. turėjo stabdyti veiklą, patyrė nuostolių. Ieškovas laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. priverstine tvarka išsiieškojo 3 185,58 Lt, nuo 2009 m. balandžio 16 d. atsakovo sąskaitose pinigų nėra. Dėl skolos atidėjimo turi teisę spręsti tik ieškovas. Atsakovas jau metus nevykdo savo prievolių. VSDFV Mažeikių skyrius yra tik vienas iš kreditorių, atsakovo mokumas nėra nustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pauliškės“ bankroto bylą, padaręs išvadą, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Įmonės nemokumą apibrėžia Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2008 m. balansu, pelno (nuostolių) ataskaita, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinėmis ataskaitomis, padarė išvadą, kad UAB „Pauliškės“ finansinių įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję ir pradelsti daugiau negu tris mėnesius.

Kaip jau minėta, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė. Tačiau pirmosios instancijos teismas išvadą apie atsakovo nemokumą padarė, nenustatęs nei bendrovės turimo turto vertės, nei pradelstų jos įsipareigojimų (skolų) dydžio.

Kaip matyti iš atsakovo UAB „Pauliškės“ 2008 m. balanso duomenų (b.l. 2), 2008 m. bendrovės balanse buvo apskaityta 50 651 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų - 46 617 Lt. Tačiau šie įsipareigojimai ne visuomet ir/ar ne visi būna pradelsti. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kurios iš balanse nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų yra pradelstos. Duomenis apie pradelstas skolas galėtų patvirtinti atsakovo kreditorių sąrašas, tačiau jis į bylą nėra pateiktas.

Be to, teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės rėmėsi atsakovo 2008 m. balanso duomenimis ir nesiaiškino, kokia yra įmonės finansinė būklė klausimo dėl bankroto bylos nagrinėjimo metu, t.y. iki ar po 2010 m. kovo 18 d. pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo pateikimo. Pažymėtina, kad per 1,5 metų atsakovo finansinė padėtis galėjo pasikeisti, o tai turėtų esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl atsakovo mokumo.

Nenustačius realios atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumos, negalima spręsti apie įmonės nemokumą ar mokumą. Taigi išvadą apie atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį pirmosios instancijos teismas padarė, iš esmės nesiaiškinęs šios aplinkybės ir jos nenustatęs. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais duomenimis, negali nustatyti atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, kuris yra viena iš esminių aplinkybių, sprendžiant apie įmonės mokumą ar nemokumą.

Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. X-1557 redakcija, ši įstatymo redakcija ir turėjo būti taikoma, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „Pauliškės“ iškėlė bankroto bylą, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau paminėtų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo būti išspręstas neteisingai, o šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, nutaria :

Rezoliucinė dalis

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Pauliškės“ klausimą perduoti Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė MilašienėDonatas Šernas