Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkui T. D., suinteresuotiems asmenims M. D., antstoliui A. A. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Skolininkas T. D. ir suinteresuotas asmuo M. D. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Skolininko sutuoktinė gauna draudžiamąsias pajamas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Antstolis (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų dalį, t. y., 25 procentus nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri neviršija vieno MMA, ir pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis išaiškino skolininkui, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, t. y., skolininko sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, nustatymo.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinė gauna pajamas. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, darbo užmokestis ir kitos jam prilygintos pajamos laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo ir į bylą pateiktos jos kopijos matyti, kad skolininkas su sutuoktine (duomenys neskelbtini) sudarė Vedybų (Povedybinės) sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui, iki povedybinės sutarties sudarymo buvo taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (Povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą). Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) d. vedybų (povedybine) sutartimi susitarė, jog visas turtas (įskaitant pajamas, gautas iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamas, gautas iš sutuoktinio veiklos), kiekvieno sutuoktinio įgytas po šios sutarties pasirašymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Šiuo atveju skolininkas ir jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) sudarė Povedybinę sutartį, kurios nuostatomis (1.1. punktas) visas turtas (įskaitant pajamas, gautas iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, ir pajamas, gautas iš sutuoktinio veiklos), kiekvieno sutuoktinio įgytas po šios sutarties pasirašymo yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Povedybinės sutarties sudarymas yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalyje, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Iš vedybų registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai povedybinę sutartį įregistravo registre, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, nuo šio momento, nėra pagrindo skolininko prievolių išieškojimą vykdyti iš asmeninio jo sutuoktinės turto: turtas, pajamos, piniginės lėšos, kurias skolininko sutuoktinė gavo po (duomenys neskelbtini) Povedybinės sutarties įregistravimo yra jos asmeninė nuosavybė, todėl esant sudarytai povedybinei sutarčiai, skolininko turto dalis nenustatytina.

Kartu sutiktina su antstolio pateikta nuomone, kad (duomenys neskelbtini) d. Povedybinė sutartis sutuoktinių turto teisinį režimą nustato į ateitį, o ne retrospektyviai. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą iki jų Povedybinės sutarties įregistravimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini) d.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo iki sutuoktinių Povedybinės sutarties sudarymo, byloje nenustatyta (CPK 185 straipsnis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos (išieškotojos) prašymas tenkinamas iš dalies, nustatant, kad skolininkui T. D. priklauso ½ jo sutuoktinės M. D. darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko prievolę, gautų iki (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, todėl šioje byloje susidariusios 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš lygiomis dalimis (po 6,64 Eur) iš suinteresuotų asmenų (skolininko) T. D. ir (skolininko sutuoktinės) M. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, gauto iki (duomenys neskelbtini) d.

Kitoje dalyje pareiškėjos pareiškimą atmesti.

Priteisti valstybei iš T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalims po 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) išlaidų iš kiekvieno, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.