- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1518-173/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17878-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Leonas Jachimavičius (pran.), Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- N. D.
- Atsakovas
- Kauno medicinos universiteto
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-171-151/2013 pagal ieškovės N. D. ieškinį atsakovui Kauno medicinos universiteto klinikos dėl nepagrįstų diagnozių ir jų įrašų sveikatos istorijoje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė N. D. ieškiniu (t.1, b.l. 75-78) atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos dėl įrašų sveikatos istorijoje panaikinimo prašė pripažinti, kad ieškovui N. D. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai diagnozuotos ligos F20 šizofrenija, F20.0 paranoidinė šizofrenija, F22 nuolatiniai (persistuojantys) kliedesiniai sutrikimai, F22.0 kliedesinis sutrikimas, F22.9 nepatikslintas nuolatinis (persistuojantis) kliedesinis sutrikimas, F23 ūminiai ir praeinantys (tranzitiniai) psichoziniai sutrikimai, F23.0 ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, F23.2 ūminis pseudošizofreninis sutrikimas, F32.1 vidutinio sunkumo depresinis epizodas, F41.3 kiti mišrūs nerimo sutrikimai, CNS. Įpareigoti atsakovą VšĮ „Kauno medicinos universiteto klinikos" panaikinti N. D. sveikatos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) (apskaitos forma Nr. (duomenys neskelbtini)), Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (apskaitos forma Nr. (duomenys neskelbtini)) diagnozių F20 šizofrenija, F20.0 paranoidinė šizofrenija, F22 nuolatiniai (persistuojantys) kliedesiniai sutrikimai, F22.0 kliedesinis sutrikimas, F22.9 nepatikslintas nuolatinis (persistuojantis) kliedesinis sutrikimas, F23 ūminiai ir praeinantys (tranzitiniai) psichoziniai sutrikimai, F23.0 ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, F23.2 ūminis pseudošizofreninis sutrikimas, F32.1 vidutinio sunkumo depresinis epizodas, F41.3 kiti mišrūs nerimo sutrikimai, CNS įrašus, įrašytus laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Kauno medicinos universiteto klinikose užvestose sveikatos istorijose nepagrįstai įrašytos psichikos ligos.
(duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro išvadose konstatuojama, kad ieškovė yra sveika, negalima diagnozuoti šizofrenijos, paranoidinio sutrikimo, nuolatinio kliedesio sutrikimo ir kt. Nepakanka duomenų diagnozuoti F 20.0 ar F222 ligos. Kad ieškovė sveika konstatuojama ir (duomenys neskelbtini) Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro specialisto konsultacinėje išvadoje. Teigiama, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) N. D. nepagrįstai buvo diagnozuoti sutrikimai, koduojami F20, F20.0, F22, F22.0, F23, F23.0, F23.2, F32.1, F41.3, F22.9, CNS.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė (t.2, b.l. 58-66).
Teismas nustatė, kad Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė komisiją dėl N. D. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais Psichiatrijos klinikoje nustatytų diagnozių pagrįstumo ir (duomenys neskelbtini) buvo surašyta tyrimo pažyma, kurioje buvo konstatuota, kad diagnozės nustatytos pagrįstai ir teisingai (b.l. 9). (duomenys neskelbtini) VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro gydytojas (duomenys neskelbtini) ir centro direktorė (duomenys neskelbtini) pateikė išvadą-rekomendaciją, kurioje nurodė, kad šizofrenijos, paranoidinio sutrikimo, nuolatinio kliedesinio sutrikimo diagnozuoti negalima, ir galima galvoti apie ūminius praeinančius psichozinius sutrikimus F23 bei nurodė, kad šiuo metu pacientė sveika (23-26). (duomenys neskelbtini) Pilėnų sveikatos priežiūros centras, pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad pacientė N. D. šiuo metu yra sveika (b.l. 27). (duomenys neskelbtini) Vilniaus psichoterapijos specialisto konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad N. D. yra sveika, šizofrenijos ir paranoidinio sutrikimo diagnozuoti negalima ir nepagrįstai buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai kodais F22.0, F23.0, F23.2, F32.1, F41.3, F22.9, F23, F20.0, F20, F22. (b.l. 28, 29). (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba raštu informavo, kad N. D. prašymas nepagrįstas ir jokio tyrimo neatliko (b.l. 33, 34). (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities administracinių ginčų komisiją dėl dokumentų išreikalavimo, tačiau šis ieškovės skundas buvo atmestas. Teims apklausė šešis psichiatrus, kurie teikė išvadas.
Įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus bei išklausęs liudytojų parodymus teismas nustatė, kad ieškovė turėjo psichikos sutrikimų. Jau (duomenys neskelbtini) asmens kortelėje buvo diagnozuotas kliedesiais sutrikimas, gydyta ambulatoriškai (b.l. 9, 10), (duomenys neskelbtini) buvo gydyta ambulatoriškai diagnozė F41.3 (b.l. 12). (duomenys neskelbtini) gydyta dėl aukšto kraujo spaudimo, tačiau ir konsultuota psichiatro, kurio išvada mišrus nerimas depresijos sutrikimas (b.l. 14) (duomenys neskelbtini) ieškovė taip pat savo noru gydėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini), po to jam rekomenduojant buvo nukreipta į klinikas ir paguldyta planine tvarka (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, 18) ir istorijoje nurodoma, kad siuntusios įstaigos diagnozė vidutinio sunkimo depresinis epizodas, kliedesiai F32.1, F22.9. (duomenys neskelbtini) pradėta gydyti gastroenterologo (b.l. 19), vėliau pati kreipėsi į Psichikos sveikatos centrą, į dienos psichikos centrą, vėl į psichikos sveikatos centrą. (duomenys neskelbtini) m. gegužės mėnesį atsakovė gydėsi 20 dienų. Po to nedarbingumas buvo tęsiamas iki (duomenys neskelbtini) (b.l. 118). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) poliklinikos siuntimu gydėsi Psichikos sveikatos centre (b.l. 117). Po to nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dienos psichikos sveikatos centre ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) vėl Psichikos sveikatos centre (b.l. 114-119). Taigi ieškovė sirgo 151 dieną. Ieškovei šizofrenija buvo diagnozuota psichikos sveikatos centro gydytojų, o ne atsakovų. Visą šį laikotarpį ieškovę gydė daugelis gydytojų, visi nustatė vienokius ar kitokius psichikos sutrikimus, todėl neįmanoma neigti, kad ieškovė tuo metu neturėjo psichikos sutrikimų.
(duomenys neskelbtini) buvo paguldyta į klinikas iki (duomenys neskelbtini), išraše iš medicininių dokumentų ieškovė pati nurodo savo problemų kilmę - problemos su vyru, sūnumi, jo žmona, ieškojo pasiklausymo aparatų bei kamerų, vyras į maistą deda nuodus ir t.t. (b.l. 20, 21).
Teismas nurodė, kad negali spręsti kokiomis pagal klasifikatorių ligomis ieškovė sirgo ar nesirgo, nes neturi reikiamų medicinos žinių, o ieškovė atsisakė dalyvauti ekspertizės atlikime.
Pateiktos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų psichiatrų išvados, kad ieškovė nesirgo šizofrenija, tačiau apklausus juos liudytojais, jie nurodė, kad pagal seną klasifikatorių, šizofrenija galėjo būti nustatyta, kad jiems nebuvo pateikti visi ieškovės ligos dokumentai, kad išvadas teikė tik remiantis ieškovės paaiškinimais bei turimais dokumentais bei vertino jos būklę jų tyrimo metu. Teismas sprendė, kad pateiktos psichiatrų išvados – rekomendacijos, negali būti vertinamos, kaip tinkami įrodymai byloje, nes jos atliktos 1-5 metų po ieškovės gydymo, o visi apklausti psichiatrai patvirtino, kad yra ligos remisija, kurios metu ligoniai jaučiasi gerai, arba netgi gali iš viso liga nepasikartoti.
Pirmos instancijos teismas sprendė, kad pateiktos pirmo ir antro lygio psichiatrų išvados vertintinos, kaip išvados gauti teises, ar kaip išvados apie atsakovės būklę jos kreipimosi momentu, o ne kaip tinkamą vertinimą ankstesnių gydymo laikotarpių. Pateiktos išvados negali būti prilyginamos ekspertų išvadoms. Be to, nurodė, kad atsakovas gydydamas ieškovę nėra nustatęs jai šizofrenijos diagnozės šifru F20.0.. nenustatyta, kad įrašai pažeidžia ieškovės teises socialiniame gyvenime.
Teismas nustatė, kad ieškovė gydytis vykdavo pati, todėl laikė neįrodytais ieškovės teiginius, kad į gydymo įstaigą buvo uždaryta prievarta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu (t.2, b.l. 69-74) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Nebuvo pagrindo atmesti ieškinio dėl ieškovės nesutikimo atlikti ekspertizę. Teismas paneigė asmens ekspertizės būtinumą. Teismas nevertino psichiatrų išvadų-rekomendacijų, nes jos atliktos 1-5 metų po ieškovės gydymo. Todėl ekspertizės atlikimas po (duomenys neskelbtini) metų yra netikslinga. Atlikti ekspertizę netikslinga dar ir todėl, kad ji nustatytų dabartinę ieškovės sveikatos būklę, o to ji ieškiniu neprašė. Be to, ieškovė sutiko su deontologinės ekspertizės atlikimu, kur būtų pateiktos ekspertų išvados iš ginčijamo laikotarpio dokumentų.
2) Valstybė neįrodė, kad gydymas (duomenys neskelbtini) m.- (duomenys neskelbtini) metais buvo atliktas pagrįstai. Neįrodė, kad ieškinys nepagrįstas. Valstybinės institucijos neįvertino (duomenys neskelbtini) metų įrašų ligos istorijoje, neatliko ekspertizės.
3) Teismas turėjo vertinti ieškovės pateiktus įrodymus-psichiatrų išvadas-rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) darbingumo ekspertizės aktą N. (duomenys neskelbtini) ir kt.
4) Medicinos dokumentuose nustatyta, kad ieškovė yra liginis, nors taip nėra. Pats teismas turėjo ieškovės atžvilgiu nuomonę, kad ji yra psichikos ligonė.
5) (duomenys neskelbtini) gydytojai ieškovei nežinant rašė ir keitė psichikos ligų kodus. (duomenys neskelbtini) m. ji buvo prievarta uždaryta. (duomenys neskelbtini) greitąją medicinos pagalbą iškvietė dėl aukšto kraujo spaudimo.
6) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) turėjo psichikos sutrikimų. Į gydytojus kreipėsi dėl aukšto kraujo spaudimo ir psichologinės būklės, kuri nebuvo tokia, kad nustatyti psichikos sutrikimus. Todėl buvo gydoma nepagrįstai.
7) Kauno psichiatrinėje ligoninėje ribinių būsenų sektoriuje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) sutiko gydytis. Buvo gydoma nuo vidutinio sunkumo depresijos epizodo (F.32.1), kuris jai nežinant buvo pakeistas į šizofreninį sutrikimą (F22.9 Su šiomis diagnozėmis perketa gydytis į Kauno gastraentologijos skyrių. Nedarbingumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išduotas dėl vaistų sukelto kepenų uždegimo gydymo.
8) Gydytis sutiko būdama priklausomą nuo gydytojų, tačiau nežinojo nuo ko yra gydoma. Tai, kad psichinių ligų kodai nebuvo įrašyti į nedarbingumo pažymėjimą, išduotas laikotarpiui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad buvo atimta jos teisė žinoti nuo ko yra gydoma.
9) Atsakovas įrašus ligos istorijoje padarė remdamasis tik ambulatoriniais duomenimis, o ne pats atlikęs tyrimus.
10) (duomenys neskelbtini) į ligoninę dėl šizofrenijos paguldyta prievarta, nes nedavė sutikimo gydytis. Teismas to nevertino. Tai, kad buvo privertinai hospitalizuota (duomenys neskelbtini) metais lėmė nuo (duomenys neskelbtini) metų ligos istorijose esantys duomenys.
11) Pažymi, kad pateiktose išvadose nėra kalbama apie ligos remisiją. Išvados atliktos tinkamai, laikantis tyrimo išsamumo ir objektyvumo principų.
12) Nors ligos istorijoje yra įrašyti psichinių ligų kodai, tačiau psichines ligas patvirtinančių aiškių simptomų nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.2, b.l. 79-81) Lietuvos sveikatos universiteto ligoninė Všį Kauno klinikos prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013-04-18 sprendimą.
Nurodo, kad nesutikdama dalyvauti ekspertizės atlikime ieškovė pažeidė bendradarbiavimo civiliniame procese principą. Byloje nustatyta, kad pirmiausia ieškovė gydėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini), po to atvyko į Kauno klinikas, o vėliau stacionarizuota į Kauno Psichiatrijos ligoninę. Apklausti liudytojai aptvirtino, kad jie teikia žemesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugas nei Kauno klinikos. Gydytojai sutiko, kad tam tikru laikotarpiu psichinio pobūdžio sutrikimai ieškovei galėjo pasireikšti. Be to, jie vertino ieškovės gydymą ne tik Kauno klinikose. Teisinio pagrindo, naikinti savo srities specialistų išvadų be jų nustatytų diagnozių, byloje nėra. Neįrodyta, kad ieškovė buvo gydoma prievarta, nes visur medicininiuose dokumentuose yra jos sutikimai gydytis. Ieškovė neįrodė, kad buvo sveika.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, dėl nepagrįstų diagnozių ir jų įrašų sveikatos istorijoje panaikinimo. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais dokumentais, bei remdamasis liudytojų parodymais ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo psichikos sutrikimų. Nurodė, kad teismas nevertina sveikatos kortelių ir kitų medicininių dokumentų turinio, nes neturi tam reikalingų specialių žinių. Ieškovė su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis.
Teismų praktikoje nustatyta, jog sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas analizuoja ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą išanalizavo visus byloje esančius rašytinius įrodymus, apklausė liudytojus. Teismas pagrindė kodėl vienus įrodymus atmetė ar jais nesivadovavo priimdamas ginčijamą sprendimą.
Byloje nustatyta, kad ieškovė buvo gydoma psichiatro (duomenys neskelbtini), Kauno klinikose bei Psichikos sveikatos centre. Šių aplinkybių ieškovė neginčija. Tačiau ieškovė teigia, kad jai nebuvo žinoma nuo ko yra gydoma, ligos kodai buvo keičiami ieškovei nežinant, o (duomenys neskelbtini) m. buvo gydoma per prievartą. CK 6.727 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas privalo informuoti pacientą apie sveikatos būklę, ligos diagnozę ir pan. Toks reikalavimas nustatytas ir LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Nr. I-1562) 6 straipsnio 4 dalyje. Ši ieškovės teisė pažeista nebuvo. Iš prie bylos esančios prijungtos gydymo stacionare istorijos matyti, kad ieškovė sutiko būti gydoma stacionare. Todėl pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės aiškinimai, kad ji į gydymo įstaigą buvo uždaryta per prievartą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) m. pavasarį ieškovė kreipėsi į gydytoją (duomenys neskelbtini), Kauno klinikose buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 14), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 17); nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 21-22), taip pat gydėsi Kauno psichiatrijos ligoninėje. Aplinkybes dėl ieškovės gydymo ir laikotarpių nurodo pati ieškovė pateikdama prašymą dėl neįgalumo/darbingumo nustatymo (b.l. 32). Ieškovė ginčija įrašus, padarytus gydymo Kauno klinikose metu. Nurodo, kad nepagrįstai diagnozuotos psichikos ligos, savo teiginius grindžia VšĮ Antakalnio psichiatrijos konsultacijų centro išvadomis-rekomendacijomis, Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro specialisto konsultacine išvada. Tačiau susipažinus su minėtomis išvadomis bei liudytojų parodymais duotais teismo posėdžio metu, matyti, kad išvada duota ieškovei kreipiantis pačiai ar keliant klausimą dėl leidimo vairuoti transporto priemonę gavimo, pateikiant išvadas vertinta tik gauta informacija ar apsiribota tik pokalbiai su ieškove. T.y. nebuvo detaliai vertinta visa medicininė dokumentacija. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pateiktos išvados nepatvirtina ieškovės teiginių, kad įrašai jos sveikatos istorijoje (duomenys neskelbtini) metais buvo padaryti nepagrįstai ar kad ginčo laikotarpiu ieškovė neturėjo psichikos sutrikimų. Be to ieškovė nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius. Todėl pagrįstos pirmos instancijos teismo išvados apie tai, kad pateiktos išvados yra tik nuomonė.
Aplinkybė, kad byloje nebuvo atlikta ekspertizė, negali būti pagrindu teigti, kad valstybė neįrodė, kad gydymas (duomenys neskelbtini) metais buvo atliktas pagrįstai. Teismo išvados yra pagrįstos kitais byloje esančiais įrodymais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje faktas, kad ieškovė turėjo psichikos sutrikimų, yra įrodytas ir pirmos instancijos teismo nustatytas nepažeidžiant CPK normose įtvirtintų įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.