- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- I-4011-331/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04298-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. (J. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-08-26 pareiškėjas paštu išsiuntė teismui skundą, kuriame prašo:
priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą už 6 dienas trukusį neteisėtą draudimą paskambinti telefonu;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už atsisakymą objektyviai išnagrinėti pareiškėjo skundą;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už atsisakymą objektyviai išnagrinėti pareiškėjo skundą.
Paaiškino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose. Apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, taigi privalo būti taikomas režimas, atitinkantis nenuteisto asmens statusą. 2014-12-19 gavo Lietuvos apeliacinio teismo leidimą daugkartiniams skambučiams, adresuotą tiesiogiai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo direktoriui. Nepaisant šio leidimo ir įstatyme įtvirtintos teisės skambinti telefonu kasdien, laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-23 būnant Lukiškių TI-K paskambinti telefonu buvo leista tik vieną kartą. Per septynias kalinimo Lukiškių TI-K dienas paskambinti telefonu pareigūnai leido tik vieną kartą. Taigi šešias dienas jo teisė skambinti telefonu buvo pažeidžiama, o tai yra jo ir jo šeimos bei nepilnamečių vaikų teisių bei teisėtų lūkesčių pažeidimas.
Nurodo, kad turėjo neginčytiną teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų skundo nagrinėjimą. Šią teisę Lukiškių TI-K direktorius 2015-06-02 raštu Nr.96-1427 pažeidė, pavaldžių pareigūnų neteisėtų veiksmų nenagrinėdamas, o formaliai ir demagogiškai į skundą atrašydamas tikrovės neatitinkančius teiginius. Šią teisę taip pat pažeidė Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas 2015-06-30 raštu Nr. 2S-2892, jam pavaldžių pareigūnų neteisėtų veiksmų nenagrinėdamas, o formaliai į skundą atrašydamas tikrovės neatitinkančius teiginius, kad Lukiškių TIK pareigūnai nepažeidė galiojančių teisės aktų.
Tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į orumą (Konstitucijos 21 str. 2d.), į šeimos santykius (Konstitucijos 38 str. l d., 2 d.), šių teisių pažeidimais jam padaryta neturtinė žala. Ši žala padaryta ne tik konstitucinės teisės saugomoms vertybėms, tačiau ir civilinės teisės saugomam gėriui - asmens teisei jaustis oriu, visaverčiu ir lygiateisiu piliečiu. Lukiškių TI-K negalėjo kasdien paskambinti savo šeimai, dviem nepilnamečiams vaikams, taigi šeimos ir socialiniai ryšiai buvo neteisėtai nutraukti, nuolat išgyveno nerimą dėl savo šeimos ir vaikų. Dėl akivaizdaus žmogaus teisių ignoravimo patyrė dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė įvairiais psichologiniais išgyvenimais - neviltimi, bejėgiškumo, pažeminimo, skriaudos jausmu, liūdesiu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 14-16) paaiškino, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, t.y. - nuteistiesiems taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio, kuriame kalbama apie paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, 4 dalyje yra nurodyta, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu.
Lukiškių TI-K administracija, gavusi persiųstą 2015-04-24 pareiškėjo skundą, pateikė raštišką 2015-06-02 atsakymą Nr. 96-1427, kuriame paaiškino, kokiam statusui priskiriamas pareiškėjas, kokio įstatymo nuostatos buvo taikytos bei pagal kokio įstatymo nuostatas pareiškėjas buvo vedamas paskambinti. Lukiškių TI-K į pateiktą pareiškėjo skundą atsakė tinkamai, pateikė pareiškėjo skunde ginčui aktualią informaciją, pateiktas atsakymas atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas. Teisę paskambinti pareiškėjas įgyvendino du kartus, t.y. - 2015-04-17 (penktadienį), bei 2015-04-20 (pirmadienį).
Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 26-28) nurodė, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K nuo 2014-04-16 iki 2015-04-23 jo statusas buvo kaip nuteistojo, kuris priskirtas paprastajai grupei. Nuteistiesiems skambučiai organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio nuostatomis. Įstaiga įgyvendino galiojančius teisės aktus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kurie būtų nukreipti išimtinai prieš pareiškėją. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė realizuoti subjektinę teisę tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visiems kitiems asmenims, todėl jokių išimčių, kad būtų pabloginta jo subjektinė padėtis minėtoje įstaigoje negalėjo būti. Lukiškių TI-K administracija, suteikė pareiškėjui teisę paskambinti telefonu vieną kartą laikotarpyje 2015-04-16 – 2015-04-23, todėl teisės aktuose keliami reikalavimai nepažeisti.
Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą neturtinę žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.). Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurios atsiradimą jis sieja su tuo, kad laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-23 būnant Lukiškių TI-K jam nebuvo leista kiekvieną dieną skambinti telefonu.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas 2014-12-19 raštu Nr. 1A-671/2014 informavo Lukiškių TI-K direktorių, kad vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, sutinka, kad pareiškėjui būtų suteiktas daugkartinis leidimas paskambinti žmonai ir mamai nuteistojo prašyme nurodytais telefono numeriais visą tardymo izoliatoriuje laikymo laikotarpį Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, kol byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka (b. l. 6).
Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-23 būnant Lukiškių TI-K buvo leista paskambinti 2015-04-17 (penktadienį), 2015-04-20 (pirmadienį) (b. l. 20, 22).
Kalėjimų departamentas 2015-05-04 raštu Nr. 2S-1943 Lukiškių TI-K direktoriui persiuntė nagrinėti pareiškėjo 2015-04-24 skundą (b. l.18). Lukiškių TI-K 2015-06-02 sprendimu Nr. 96-1427 atsakė į pareiškėjo 2015-04-24 skundą, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-23 jam buvo taikomos Bausmių vykdymo kodekso normos, o teisė paskambinti telefonu buvo įgyvendinama vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 4 punkto nuostatomis. Atsižvelgdamas į tai, kad teisė, garantuojama Bausmių vykdymo kodekso 73 str., pareiškėjui buvo suteikta, skundą laikė nepagrįstu (b. l. 17).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pateiktu atsakymu, 2015-06-17 pateikė skundą Kalėjimų departamentui (b. l. 29-30), kuris 2015-06-30 sprendimu Nr. NS-2892 paaiškino tvarką dėl skambučių organizavimo suimtiesiems ir nuteistiesiems. Paaiškino, kad pareiškėjo statusas būnant Lukiškių TI-K nuo 2015-04-16 iki 2015-04-23 buvo kaip nuteistojo, priskirto paprastajai grupei, todėl Lukiškių TI-K administracija, išvesdama paskambinti telefonu vieną kartą, nepažeidė galiojančių teisės aktų (b. l. 37-38).
Šiuo atveju pareiškėjas argumentuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu neįsiteisėjęs, todėl negali būti taikomas režimas, atitinkantis nuteisto asmens statusą.
Bylos, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas 2014-05-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-93/2014 pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas aštuoniems metams vienam mėnesiui laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (b. l. 33). Ginčo laikotarpiu nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-09 nutartimi apeliaciniai skundai atmesti. Taigi, 2014-05-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2016-11-09.
Nuteistojo sąvoka pateikta Baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 1 dalimi nuosprendis yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį; dokumentas, kuriuo pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismas nutraukia bylą. Ši nuostata reiškia, kad teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, asmuo įgyja nuteistojo statusą nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.
Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Bendrosios taisyklės išimtis įtvirtinta šio straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad nuosprendis gali būti pradėtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis raštu pareiškia norą pradėti atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrąsias nuostatas, asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas.
Minėtų teisės normų analizė leidžia teigti, kad tuo atveju, kai esant neįsiteisėjusiam apkaltinamajam nuosprendžiui asmuo, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, kol byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, suimtuoju yra laikomas iki jo pasiuntimo į areštinę ar pataisos įstaigą, o nuvykus į minėtą instituciją įgyja nuteistojo statusą.
Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas pasinaudojo Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise ir 2014-05-13 sutikimu Nr. 123-1427 sutiko atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka (iki nuosprendžio įsiteisėjimo) ir paprašė jį etapuoti į Kybartų pataisos namus (b. l. 67). Į Kybartų pataisos namus pareiškėjas atvyko 2014-05-22. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas nuteistuoju buvo laikomas iki jo pasiuntimo į Kybartų pataisos namus (iki 2014-05-22), nuo atvykimo į Kybartų pataisos namus pareiškėjas laikytinas nuteistuoju.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.
Iš Kybartų pataisos namų pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K išvyko 2015-04-16 remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-22 nutartimi dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-05-12 nuosprendžio apeliacinių skundų nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje, įvykusiame 2015-04-17 (b. l. 73, 78). Vadovaujantis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pareiškėjas nuteistojo statusą išlaikė ir ginčo laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-23, kai laikinai buvo perkeltas į Lukiškių TI-K dėl bylos nagrinėjimo teisme.
Nuteistųjų teisė paskambinti telefonu reglamentuojama Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje, pagal kurį nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Telefoninių pokalbių skaičių nustato šio Kodekso 73-75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jei to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Vienas telefoninis pokalbis negali trukti ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti pasirenka nuteistasis. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats nuteistasis (2 dalis). Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu (Bausmių vykdymo kodekso 73 str. 4 d.).
Ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei byloje nėra. Bylos faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė paskambinti 2015-04-17 (penktadienį), 2015-04-20 (pirmadienį) (b. l. 20, 22). Tokiu būdu buvo užtikrinta pareiškėjo teisė paskambinti telefonu vieną kartą per savaitę, įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 4 dalyje, 102 straipsnyje, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumo (neveikimo) šiuo aspektu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą sprendžia, kad Lukiškių TI-K 2015-06-02 sprendimu Nr. 96-1427, Kalėjimų departamentas 2015-06-30 sprendimu Nr. NS-2892 tinkamai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas, sprendimai yra aiškūs ir motyvuoti, priimti ir pasirašyti įgaliotų subjektų, todėl teisėtas ir pagrįstas šių sprendimų priėmimas pareiškėjui žalos sukelti negalėjo.
Nenustačius byloje neteisėtų Lukiškių TI-K ir Kalėjimų departamento veiksmų, nėra būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio) deliktinės atsakomybės atsiradimui, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo J. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.