Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nortomas“, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“, ieškinį atsakovui T. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3836,65 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovei prašant priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2017 m. liepos 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „Nortomas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. liepos 21 d. Bankroto administratorius, pagal ieškovės pateiktus buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, jog atsakovas liko ieškovei skolingas 84,00 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 2016-NOR-1067, pagal kurią iš ieškovės pirko 68,20 kg eršketo. Be to, atsakovas būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Nortomas“ direktoriumi, ūkinėms išlaidoms apmokėti iš įmonės kasos pagal 2017 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2017-(duomenys neskelbtini) gavo 1073,50 Eur ir 2017 m. liepos 21 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2017-(duomenys neskelbtini) gavo 2679,15 Eur, iš viso 3836,65 Eur. Šios finansinės operacijos buvo atliktos, kai jau įmonei buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė 2017 m. lapkričio 14 d. išsiuntė atsakovui reikalavimą sumokėti 84 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 2016-NOR-1067 ir 2018 m. sausio 5 d. reikalavimą iki 2018 m. sausio 13 d. perduoti administratoriui turtą bei sumokėti skolą pagal 2017 m. liepos 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2017-(duomenys neskelbtini) ir 2017 m. liepos 21 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2017-(duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas į pretenzijas nereagavo ir skolos ieškovei nesumokėjo. Byloje duomenų, jog skola padengta, ar atsakovas būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos, nėra.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.154 straipsnis, 6.305 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė savo prievoles vykdė netinkamai, taip pat, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove pagal 2016 m. rugpjūčio 11 d. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 2016-NOR-1067. Kadangi atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškove ir teismui nepateikė priešpriešinių įrodymų, yra pagrindas atsakovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir ieškovei iš atsakovo priteisti 84 Eur skolą (CK 6.1 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.62 str., 6.245 straipsnio 3 dalis).

Be to, bankroto administratorius, patikrinęs perduotus BUAB „Nortomas“ dokumentus, nustatė, jog atsakovas, būdamas UAB „Nortonas“ direktoriumi, ūkinėms išlaidoms apmokėti iš įmonės kasos paėmė 3752,65 Eur, ūkines išlaidas patvirtinančių dokumentų įmonei nepateikė, į raginimą sumokėti šią sumą neragavo.

Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti vadovaujantis teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 12 dalys). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y., kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, vadovas neišsaugojo ir neperdavė įmonės turto – piniginių lėšų, ar ūkines išlaidas patvirtinančių dokumentų, tai yra padarė įmonei žalą bei jos kreditoriams. 3752,65 Eur dydžio administratoriui neperduotos piniginės lėšos, padengtų bent dalį ieškovės kreditorių finansinių reikalavimų. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, todėl atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, atsiradusius dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas būtent atsakovui, kaip bendrovės vadovui, numato pareigą perduoti turtą administratoriui, o nutartimi iškelti bankroto bylą buvo nustatytas 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas perduoti įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, todėl atsakovas, laiku neįvykdęs šios pareigos ir neperdavęs administratoriui piniginių lėšų, ar ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, turi ieškovei atlyginti dėl to patirtą žalą, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 3752,65 Eur tenkintinas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).

Kadangi ieškovė paduodama ieškinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo priteistinas 86,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 3,50 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3836,65 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt šešių eurų 65 ct) skolą ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nortomas“, įmonės kodas 300650410.

Priteisti iš atsakovo T. L. 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 3,50 Eur (tris eurus 50 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 89,50 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 50 ct) valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Atsakovas T. L. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nortomas“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.