Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. R., gimęs 1988 m. sausio 10 d., Plungės r. sav., a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, vedęs, profesinio išsilavinimo, ­dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ – operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės m., teis­tas: 1) 2010-09-30 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 ir 4 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 m., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 2) 2011-04-12 pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1, 3 ir 9 d., 65 str. 2 d. terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 m. ir bausme bauda 15 MGL (1.950 Lt), pritaikius BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, 2012-11-28 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, turintis neišnykusį teistumą, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, t.y., 2013 m. rugsėjo 20 d., apie 11¹⁵ val., Plungės mieste, J. Tumo-Vaižganto gatvėje, prie statinio Nr. 81 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kaltinamasis G. R. būdamas lengvai girtas vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdamas važiavimo kryptį - sukdamas į kairę, į pažymėtą automobilio statymo vietą, neįsitikino eismo saugumu, nedavė kelio tiesiai ėjusiai pėsčiajai A. O. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai A. O. padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su raiščių patempimu, medialinio menisko plyšimu, kas jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais G. R. pažeidė kelių eismo taisyklių 106 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams) ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­masis G. R. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo savo automobilį „Renault Laguna“, atvažiavęs prie prekybos centro „Maxima“ J. Tumo- Vaižganto gatvėje, palaukė kol iš sustojimo vietos išvažiavo automobilis ir važiavo į atsilaisvinusią stovėjimo vietą priekiu. Einančios nukentėjusiosios nepastebėjo, todėl ją partrenkė automobilio priekine dalimi. Pripažino išvakarėse gėręs alkoholinių gėrimų, todėl jam nustatyto lengvo girtumo neginčija. Tuoj po įvykio siūlėsi nuvežti nukentėjusiąją pas gydytoją, siūlė jai pinigų, tačiau susitarti nepavyko. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Su nukentėjusiosios A. O. prašoma priteisti 20.000 Lt suma pagal jos pareikštą civilinį ieškinį nesutinka. Jo turimais duomenimis draudimo kompanija iš viso ieškovei yra sumokėjusi 7.500 Lt ir šios sumos žalos atlyginimui pakanka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę įrodo kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai:

nusikalstamos veikos padarymo metu G. R. vairavo savo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 108).

Po įvykio G. R. alkotesteriu (2013-09-20 11:43) nustatytas girtumas 0.96 ‰. (b.l. 31).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykio vieta yra Plungės mieste, J.Tumo-Vaižganto gatvėje, ties statiniu pažymėtu Nr. 81 esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Eismo įvykio vietos schemoje bei fotonuotraukose užfiksuota, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs priekine automobilio dalimi dalinai įvažiavęs į automobilio statymo vietą, priekiniai ratai susukti kairėn. (b.l. 25-28).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. O. teisme parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ėjo link prekybos centro „Maxima“, kaltinamojo vairuojamas automobilis sukdamas į kairę, į automobilio stovėjimo vietą jos nepraleido ir ją partrenkė, nuo smūgio ji užgriuvo ant variklio dangčio. Išlipęs iš automobilio kaltinamasis paaiškino, kad jos nepastebėjo, bet jis buvo neblaivus, todėl jos sutuoktinis paskambino į policiją. Dėl padarytų sužalojimų patyrė moralinę ir turtinę žalą. Pareiškė 20.000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, 300 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Pripažįsta, kad draudimo kompanija jai yra išmokėjusi 2.600 Lt turtinei žalai ir 3.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis jai žalos neatlygino, todėl 17.000 Lt prašo priteisti iš G. R. neturtinės žalos atlyginimui.

Specialisto išvadoje Nr. G 2238/13(03) nurodyta, kad A. O. eismo įvykio metu padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su raiščių patempimu - atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 41). Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2607/13(03) nurodyta, kad A. O. eismo įvykio metu buvo padarytas kairio kelio sąnario sumušimas su raiščių patempimu, medialinio menisko plyšimu - atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 7-8).

Šių ištirtų įrodymų visetas įrodo kaltinamojo G. R. kaltę, kad vairuodamas transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. O. sveikata, jo veika atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., todėl skirtina bausmė.

Bausmės skyrimas. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors G. R. nusikalto būdamas anksčiau teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo jo veikoje nusikaltimų recidyvo nėra (BK 27 str.). Galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba. Už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimui alternatyvios bausmių rūšys numatytos – bauda, areštas. Sprendžiant bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo klausimus teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertinant nusikaltimo pobūdį ir priežastis, pasekmes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Šį nusikaltimą G. R. padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles - automobilį vairavo būdamas lengvai girtas, keldamas realią grėsmę kitų žmonių gyvybei ir sveikatai, dėl šių neatsakingų kaltinamojo veiksmų nesunkiai buvo sužalota nukentėjusioji A. O.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, teismas skiria terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atidedant bausmės vykdymą (BK 75 str.) ir paskiriant įpareigojimą, kadangi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pasiekti bausmės paskirtį - apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Bausmės paskirčiai įgyvendinti, kaltinamajam kartu su laisvės atėmimo bausme skirtina BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

BK 68 str. 1 d. numatyta galimybė teismui uždrausti asmeniui naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Civilinis ieškinys. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. nuostatas, civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Pagal ieškovės A. O. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovai yra AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamasis G. R.. Pagal CK 6.250 str. ir 6.263 str. 2 d. nuostatas pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda tik įstatymo numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu. CK 6.250 str. 2 d. pagrindu tokia pareiga atsiranda žalą padariusiam asmeniui, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pagrindu ir draudikui.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi taikyti visiško žalos atlyginimo principą, numatytą Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. Kadangi neturtinės žalos pinigais tiksliai įvertinti neįmanoma, todėl tai turi būti daroma vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str. 3 d., CK 6.250 str. 2 d.).

Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir kaltininko interesus. G. R. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus. Nesant duomenų, kad atsakovas sąmoningai siekė tokių sunkių pasekmių, nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktinio pobūdžio. Byloje nėra konkrečių duomenų apie atsakovo G. R. gaunamas pajamas, jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, tačiau jis yra darbingas ir sveikas, dirba. Taikant pusiausvyrą tarp ieškovės teisių į neturtinės žalos įgyvendinimą ir galimybės ją atlyginti žalą padariusiam atsakovui, ji turi būti protinga, prioritetą teikianti ieškovei.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 30.000 Lt tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-51/2008, 2K-784/2007), tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos mažesnės sumos (kasacinės bylos Nr. 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-350/2012). Vien tik nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto konstatavimas negali būti vienintelis lemiamas kriterijus sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes galimi visiškai skirtingi tokio sužalojimo padariniai (nesunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi sužalojimai, kurie sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydžiai gali būti labai skirtingi.

Eismo įvykio metu ieškovė buvo nesunkiai sužalota, neabejotinai kentėjo skausmą, patyrė emocinę depresiją ir nepatogumus dėl sužalojimų. Teisme ieškovė A. O. ieškinio tenkinimo motyvus nurodė ir tai, kad ateityje gali prireikti keisti kelio sąnarį, kadangi yra pašalintas meniskas, bažnyčioje negali atsiklaupti ant sužalotos kojos kelio, nuolat tenka vartoti vaistus, negali nepailsėjusi užlipti į penktą aukštą.

Teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiamas ieškovės prašymas priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį, į draudimo bendrovės išmokėtą 3.000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, atsakovo ir ieškovės interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis įstatymais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei formuojama teismų praktika, ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti 5.000 Lt A. O. prašomos priteisti sumos, į šią sumą įskaitant draudimo bendrovės atlygintą 3.000 Lt sumą, ir 2.000 Lt priteisiant iš G. R.

Ieškovės A. O. reikalavimas dėl priteisimo 300 Lt išlaidų už advokato pagalbą tenkintinas visiškai. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatas Romanas Lupeika teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. O. parengiant civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 74-75), todėl jos išieškotinos iš atsakovo G. R.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir pa­skir­ti jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerius) metus.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 4 d. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti nuteistąjį G. R. 1 (vienerius) metus tęsti darbą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš G. R. 300 Lt (tris šimtus litų) už advokato pagalbą, 2.000 (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti A. O., a/k (duomenys neskelbtini) likusioje dalyje jos ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. G. R. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės rajono apylinkės tei­smą.