Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavęs ieškovo UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Bobutės paskola“ kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašomu nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. U. 1000 Lt kredito, 158,93 Lt kredito mokesčio, 221,25 Lt palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dokumentiniame procese ieškiniai pareiškiami pagal bendrąsias taisykles (CPK 424 str. 5 d.). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 2.16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta gyvenamosios vietos sąvoka nesietina su asmens deklaruota gyvenamąja vieta, t.y. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti.

Iš ieškovo pateikto ieškinio ir prie jo esančių dokumentų matyti, kad reikalavimai atsakovui M. U. kildinami iš 2013 m. balandžio 3 d. vartojimo kredito išdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atsakovo gyvenamąją vietą nurodo jo deklaruotą gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, tačiau iš prie ieškinio pridėtos minėtos šalių pasirašytos sutarties (specialiosios dalies) akivaizdu, kad atsakovas M. U. savo faktinę gyvenamąją yra nurodęs (duomenys neskelbtini). Šis atsakovo pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą yra žinomas ieškovui, nes iš prie ieškinio ieškovo pateiktų raginimo bei pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, pašto siuntų įteikimo pranešimų matyti, kad būtent pastaruoju atsakovo faktinės gyvenamosios vietos adresu 2013 m. birželio bei liepos mėnesiais siųstos ieškovo pašto siuntos atsakovui. Duomenų, kad šiuo adresu atsakovas negyvena, nepateikta. Tokiu būdu paminėti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra jo paties nurodyta vieta (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovas nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui M. U. pagal jo deklaruotą, o ne faktinę, gyvenamąją vietą, kas neatitinka CPK 29 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui M. U. atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Ieškovui išaiškintina jo teisė su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Jurbarko rajono apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 - 5 dalimi, 290 – 292 straipsniais, 424 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti UAB „Bobutės paskola“ ieškinį atsakovui M. U. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovui jos teisę su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.