- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- PK-2896-506/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00237-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kategorijos
- 2.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja susipažinusi su J. K. privataus kaltinimo skundu kaltinant A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. K. savo privataus kaltinimo skunde nurodo, kad 2014-06-30 10.00 val., jam atėjus pas draugę J. R., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, duris atidarė A. V. ir, panaudodamas fizinę jėgą, jį užpuolė, prirėmęs prie laiptinės sienos pareiškė, kad jis yra „debilas, valkata“. Kadangi jam nėra nustatyta jokios protinio atsilikimo ligos ir turi gyvenamąją vietą bei pastovias pajamas, kaltinamasis jį įžeidė bei pažemino jo garbę ir orumą. Konfliktas vyko neilgiau negu viena minutė. Jo metu jis nesipriešino ir nepasakė nei vieno žodžio. Kadangi fiziškai nenukentėjo, į policiją nesikreipė. Prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 155 str. 2 d. bei priteisti iš jo 100 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą pagal J. K. skundą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-04 nutartyje Nr. 2K-409/2011 pažymėjo, kad „Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas)“.
Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo, tarp J. K. ir A. V. įvykęs incidentas truko labai trumpai, A. V. buvo pasakyti keli žodžiai, nei vienas jų nebuvo necenzūrinis, fiziškai J. K. nenukentėjo, įvykį matė tik vienas asmuo – J. R.. Tokiu būdu galima vertinti, kad įvyko buitinis konfliktas tarp kaimynų, kurio metu vienas jų – A. V. – išsakė savo nuomonę apie kitą kaimyną – J. K.. Toks A. V. elgesys kaimyno atžvilgiu nėra taktiškas ir negali būti toleruojamas, tačiau negali būti vertinamas kaip pažeidimas, kuriuo itin šiurkščiai pažeistos kito asmens teisės ir laisvės. Taigi, galimai padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui. J. K. nepasinaudojo įstatymų suteikiama galimybe apginti savo teises kitomis priemonėmis ir inicijavo baudžiamąjį procesą, tokiu būdu nepaisydamas baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) principo.
Tokiu būdu konstatuotina, jog šiuo atveju priėmus J. K. privataus kaltinimo skundą ir pradėjus baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka A. V. atžvilgiu būtų pažeisti proporcingumo, protingumo ir kraštutinės priemonės (ultima ratio) principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atisisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą pagal J. K. privataus kaltinimo skundą kaltinant A. V..
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal J. K. privataus kaltinimo skundą kaltinant A. V..
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.