Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Rimantui Tijūnėliui, nukentėjusiesiems J. P., O. B., Z. B.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. G. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:

1) 2012-06-27 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d., paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) 2012-12-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 149 str. 4 d., paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

3) 2013-02-18 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 149 str. 4 d. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta 4 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

Teisumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. pažeidė viešąją tvarką, padarė nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą.

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: M. G. 2013 m. spalio 21 dieną, apie 19.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo pirmo aukšto koridoriuje, įžūliais veiksmais, matant kitiems asmenims, tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam J. P. į įvairias kūno vietas, tuo J. P. dėl kraujosruvos su nubrozdinimais bei muštinės žaizdos abiejų akių srityse padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir rimtį

Taip pat jis, 2013 m. spalio 21 dieną, apie 20.00 val. Utenoje, prie (duomenys neskelbtini), iš O. B. gim. (duomenys neskelbtini), paėmęs rankinuką, slapta pagrobė rankinuke buvusį 309 litų vertės „LG E430“ mobiliojo ryšio telefoną, priklausantį Z. B., bei iš jame buvusios piniginės pagrobė 20 litų, tuo nukentėjusiajai Z. B. padarydamas 329 litų turtinę žalą,

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013-10-21, apie 19:30 val. su draugais išėjo iš rūsio, norėjo išeiti pro galines duris, bet jos neatsidarė, todėl spyrė į duris. Tada pamatė nukentėjusįjį J. P., kuris paklausė ar nemoku durų atidaryti. Jis atsakė, kad jos neatsidaro, tada nukentėjusysis pasakė, kad „einam aš tave pamokysiu“. Nuėjus į pirmą aukštą. pajuto smūgį į dešinės pusės žandą. Tada gindamasis sudavė porą kartų nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis pargriuvo. Tada atėjo A. D. ir jį atitraukė nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusįjį spardė D. K., jis jo nespardė.

Nukentėjusysis J. P. parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, geri santykiai. 2013-10-21, apie 19:30, jis ėjo iš mašinų stovėjimo aikštelės, į namus, esančius Smėlio 9-520. Baigiant prieiti duris, pamatė ir išgirdo, kad galinės durys atsidarė nuo kojos spyrio. Jis pamatė kaip keli jaunuoliai, tarp jų kaltinamasis, išėjo. Tada jis pasakė jiems, kad negi jie nemoka atidaryti durų. Jis ėjo toliau į namus, kai pajuto smūgį ir neteko sąmonės.

Liudytoja G. P. parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, jis kaimynas iš žemutinio aukšto. Nukentėjusysis taip pat pažįstamas, gyvena penktame aukšte. 2013-10-21 ji grįžo į namus iš darbo apie 17:30 val. lipo laiptukais ir išgirdo spardomų durų garsą. Ji įėjo pro paradines duris. Kitoje pusėje išgirdo kaip P. kažkam pasakė, kad nustotų spardyti ir daužyti duris. J. P. buvo nuėjęs nuo galinių durų, kai iš paskos atbėgęs nedidelio ūgio vaikinas šoko prieš jį. Nukentėjusysis paėmė jį už atlapų ir nustūmė į šoną. Tuo metu kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į veidą, tada jį nusitempė ir gulintį pradėjo spardyti. Ji matė kaip nukentėjusysis neteko sąmonės. Tada ji nubėgo pas kaltinamojo motiną ir pasakė, kad kviestų greitąją. Grįžusi jaunuolių neberado.

Liudytoja E. A. parodė, kad ji girdėjo kaip nukentėjusysis priekaištavo D. K. ir kaltinamajam dėl spardomų durų. Matė, kad nukentėjusysis pastūmė kaltinamąjį ir tada jie abu susimušė, kas vyko toliau ji nematė, nes laikė D. K..

Liudytoja A.O. D. parodė, kad 2013-10-21 ji kartu su E. A. buvo rūsyje su kaltinamuoju ir D. K.. Kaltinamasis norėjo atidaryti duris rankom. Tada nukentėjusysis pradėjo bartis dėl to, kad yra spardomos durys. Kaltinamasis su D. K. susistumdė. Kas buvo toliau nematė, nes išėjo į lauką.

Liudytoja G. T. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, pas ją atbėgo kaimynė, kuri pasakė, kad nukentėjusysis sumuštas guli koridoriuje. Ji padėjo jam atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 49) matyti, kad nukentėjusysis buvo sumuštas Smėlio g. 9 daugiabučio namo pirmo aukšto koridoriuje.

Liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 280 str. 3 d. tvarka) kad jis matė kaip kaltinamasis spyrė į duris, o nukentėjusysis dėl to jam pareiškė pastabą. Tada nukentėjusysis nuėjo į koridorių ir susiginčijo su kaltinamuoju. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam du kartus į veidą. Nukentėjusysis sudavė atgal, daugiau jis nematė, nes jį nuvedė į lauką. (b. l. 30-31).

Iš 2013-10-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58-59).

Ištyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad nukentėjusysis pareiškė pastabą kaltinamajam dėl spardomų durų. Kad durys buvo atidarytos į jas spiriant koja, pripažino ir pats kaltinamasis bei patvirtino liudytojai G. P., A.O. D., D. K., E. A.. Liudytoja G. P. nurodė, kad nukentėjusysis lipo laiptais į pirmo aukšto koridorių, o kaltinamasis bei D. K. jam sekė iš paskos, vėliau atsistojo iš priekio. Nukentėjusiajam nustūmus D. K., kaltinamasis smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą ir jam pargriuvus jį spardė. Šių aplinkybių nepaneigė liudytojos A.O. D. bei E. A.. Tokiu būdu, kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, kaltinamasis bei D. K., po pareikštos pastabos, savo veiksmais toliau aštrino konfliktinę situaciją, kol kaltinamasis pasinaudojęs menkaverte dingstimi panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Byloje nė vienas iš konfliktą mačiusių liudytojų nenurodė, kad D. K. ar kaltinamajam dėl nukentėjusiojo veiksmų buvo kilusi grėsmė jų sveikatai. Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjusysis jam smogė pirmas, nepatvirtino nė vienas konfliktą matęs liudytojas, priešingai, nukentėjusysis ir liudytojai G. P. ir D. K. nurodė, kad kaltinamasis sudavė smūgius pirmas. Liudytojas D. K. nurodė, kad nukentėjusysis tik po kaltinamojo panaudoto fizinio smurto sudavė smūgius kaltinamajam. Tokiu būdu, kaltinamojo išsakyta pozicija, kad esą nukentėjusysis išprovokavo konfliktą ir pirmas pradėjo naudoti fizinį smurtą, nėra patvirtintas byloje esančiais įrodymais ir yra atmestinas. Kaltinamasis daugiabučio namo laiptinėje, t.y. viešoje vietoje, sudavė smūgius nukentėjusiam bei jį spardė kojomis, dėl ko pastarajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip įžūlūs. Liudytoja G. P. parodė, kad matė mušamą nukentėjusįjį jis buvo kruvinas, netekęs be sąmonės. Ji nubėgo pas kaltinamojo motiną, kad būtų iškviestas greitoji pagalba. Iš liudytojos G. P. veiksmų akivaizdu, kad ji buvo sukrėsta ir šokiruota, kas leidžia daryti išvadą, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys (smūgių sudavimas matant pašaliniams asmenims, daugiabučio namo pirmo aukšto koridoriuje) patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

Įrodymai dėl atvirosios vagystės, jų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-10-21, po to, kai sumušė J. P. jis kartu su visais nuėjo prie Vyturių parduotuvės. Ėjo pas A. D.. Ten susitiko su O. B.. Ji buvo jam likusi skolinga 40 Lt. Jis paprašė grąžinti skolą. atsakė, kad turi tik 30 Lt. Tada ji padavė jam 20 Lt. Jis buvo paėmęs telefoną ir įsidėjęs savo SIM kortelę, o davus pinigus nukentėjusiajai grąžino telefoną.

Nukentėjusioji O. B. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, D. K. prašė susitikti ir sakė, kad būtų viena. Ji su juo susitiko. Kartu su D. K., A., O. ir kaltinamuoju nuėjo iki parduotuvės. Merginos nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo merginos, jie visi nuėjo iki (duomenys neskelbtini) namo. Ji liko viena su M. G.. Jis pasakė, kad yra skolinga. Ji atsakė, kad visą skolą atidavė. Jis atsakė, kad gautus pinigus pasidalino su D. K.. Kaltinamasis paėmė jos rankinuką, o rankinuke buvo 20 Lt bei mobilaus ryšio telefonas. Paskui jai rankinę gražino. Kai atėjo D. K. kaltinamasis pasakė, kad nieko nebus, trauk peilį. Ji vėliau nerado 20 Lt ir telefono. Kaip jis juos išėmė ji nematė. Ji grįžusi į namus viską pasakė mamai. Tada mama kreipėsi į policiją. Ji bijo kaltinamojo, bijo jo ir šiuo metu. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tik nematė kaip išėmė telefoną ir pinigus. Ji anksčiau buvo iš jo pasiskolinusi pinigų, tačiau juos grąžino.

Nukentėjusioji Z. B. davė tokius pačius parodymus kaip ir O. B..

Liudytojai E. A., A.O. D. patvirtino, kad kaltinamasis buvo likęs vienas su O. B..

Nukentėjusioji O. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d.) parodė, kad 2013 m. spalio 21 d., vakare, apie 20 val., norėdama susitikti su D. K., su kuriuo susitikti tarėsi iš vakaro, nuėjo į Smėlio g., kur šis buvo kartu su M. G. ir A. D.. Visi kartu ėjo į V. (duomenys neskelbtini), palydėti A. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name. Priėjus prie minėto namo, ji liko viena su M. G., o A. D. su D. K. paėjo kiek toliau palikdami ją su M. G. pasišnekėti vienus. M. G. tada nieko nesakęs, paėmė rankoje laikytą telefoną „LG E430“ ir įsidėjo sau į striukės kišenę. Ji prašė telefoną atiduoti, bet M. G. tai daryti atsisakė, liepdamas mamai pasakyti, jog telefoną pametė arba paskolino draugei. Atimti iš M. G. telefono nebandė, nes bijojo, jog šis gali jai ką nors padaryti. Paėmęs iš jos telefoną ir prašant atiduoti, M. G. dar netoliese stovėjusiam D. K. sakė „nieko čia nebus trauk peilį“, tačiau D. K. atsakė, kad nereikia. Tada M. G. paklausė jos ar turi pinigų ir jai atsakius, kad ne, šis paėmė iš jos rankinuką iš kurio išsiėmė piniginę. Joje rastus 20 litų (viena kupiūra) pasiėmė ir įsidėjo sau į kišenę, o rankinuką su pinigine gražino. Anksčiau yra iš M. G. pasiskolinusi 80 litų, tačiau iki įvykio visus jau buvo gražinusi. Pasiėmęs telefoną ir pinigus, M. G. pagrasino, kad nesikreiptų į policiją, nes kitu atveju žadėjo ją susirasti, pasakė, kad bus blogai ir išėjo. Įvykį galėjo matyti ir netoliese buvęs D. K. su A. D., kurie stovėjo kokių 10 metrų atstumu nuo jų, tačiau į konfliktą nesikišo. Jau po įvykio, tos pačios dienos vakare (policijos pareigūnai ją jau buvo apklausę) atsitiktinai piniginėje rado M. G. iš jos pavogtame „LG“ telefone buvusią „Ežio“ sim kortelę. Kuriuo momentu M. G. ją įdėjo į piniginę, nepastebėjo. Tą kortelę po vagystės ji naudojo kitame motinos duotame telefone. Praėjus kelioms dienoms po vagystės M. G. jai skambino, tačiau su šiuo ji nekalbėjo. Vieną kartą, kai rado jo praleistą skambutį, iš savo telefono parašė SMS žinutę, kad perskambintų. Galvojo, kad gal nori gražinti telefoną. Po įvykio su M. G. susitikusi nebuvo. Jį pažįsta apie 3 metus laiko (b. l. 20).

Iš 2013-11-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad O. B. pateikė „Ežio“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri po apžiūros pakvitavimu gražinta nukentėjusiajai (b. l. 21-25).

Iš 2013-11-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Z. B. pateikė telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties, garantinės pažymos ir telefoninių paslaugų kainoraščio kopijas (b. l. 11-15).

Liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (parodymai perskaityti BPK 280 str. 3 d. tvarka) parodė, kad kartu su M. G., A. ir O., pavardžių nežino ėjo į Krašuonos mikrorajoną. M. G. su O. liko lauke. Grįžus į lauką, O. pasakė, kad M. G. iš jos paėmė telefoną. M. G. iš pradžių tai neigė. O. prašant telefoną gražinti šis sakė, kad jo neturi. Kai O. išėjo namo M. G. parodė jam tą telefoną. Sakė, kad telefonas yra O.. Telefonas buvo „LG“ liečiamu ekranu. Po to M. G. į O. telefoną jo prašymu įdėjo jo SIM kortelę, kadangi nusipirko kortelę ir neturėjo kur aktyvuoti. Po kelių minučių M. įdėjo ir savo SIM kortelę. Tada kartu nuėjo į Krašuonos mikrorajone esančią „Norfa parduotuvę, kur M. G. nusipirko dvi skardines alaus už kurias sumokėjo 20 litų kupiūra, nors prieš tai pinigų neturėjo. O. telefoną yra matęs ir anksčiau, todėl pamatęs jį pas M. G. atpažino. Tai, kad M. G. prieš tai pinigų neturėjo žinojo, kadangi jo paties dar to klausė. Su savimi tą vakarą M. G. turėjo ir savo „Nokia“ atlenkiamą telefoną (b. l. 30-31).

2013-10-30 tarnybiniame pranešime dėl SIM kortelių veikimo nurodyta, kad 2013-10-21 nuo 20:37 val., iki 20:38 val., iš O. B. pagrobtame telefone, kurio Imei Nr. (duomenys neskelbtini), veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iš ikiteisminio tyrimo duomenų yra žinoma priklausanti liudytojui D. K.. 2013-10-21 nuo 20:57 val., iki 2013-10-23 10:20 val., tame pačiame telefone veikė SIM kortelė priklausanti įtariamajam M. G. – Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).

Iš 2013-10-25 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja G. T. savanoriškai pateikė „Nokia 6555” mobiliojo ryšio telefoną su „Ežio” SIM kortele, priklausančius M. G., kurį apžiūrėjus matyti, kad jis siuntė SMS žinutes bei skambino nukentėjusiajai O. B. (b. l. 33-43).

Kaltinamasis neigė, kad pagrobė pinigus bei mobilaus ryšio telefoną. Jis nurodė, kad nukentėjusioji O. B. pati jam atidavė skolą - 20 Lt, o telefono jis neėmė, jį jai grąžino. Tokie kaltinamojo aiškinimai yra paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji O. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam nebuvo neskolinga ir visas skolas jam buvo grąžinusi, o po to kai kaltinamasis grąžino rankinuką, ji pasigedo 20 Lt ir mobilaus ryšio telefono. Tai, kad kaltinamasis po to, kai O. B. nuėjo į namus, turėjo jos mobilaus ryšio telefoną į kurį jis (D. K.) buvo įsidėjęs savo SIM kortelę, bei prieš tai neturėjęs pinigų, pirko alų atsiskaitymui pateikęs 20 Lt banknotą, patvirtino liudytojas D. K.. Šias D. K. nurodytas aplinkybes patvirtino ir tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2013-10-21 nuo 20:37 val., iki 20:38 val., iš O. B. pagrobtame telefone, kurio Imei Nr. (duomenys neskelbtini), veikė SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iš ikiteisminio tyrimo duomenų yra žinoma priklausanti liudytojui D. K.. 2013-10-21 nuo 20:57 val., iki 2013-10-23 10:20 val., tame pačiame telefone veikė SIM kortelė priklausanti įtariamajam M. G. – Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis neteisėtai be nukentėjusiosios žinios ir sutikimo neteisėtai užvaldė jos turėtą turtą - 20 Lt ir mobilaus ryšio telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis atvirai užvaldė nukentėjusiosios turėtą turtą, t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 178 str. 2 d.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji nematė, kad kaltinamasis būtų paėmęs jos telefoną ir pinigus. Jų pasigedo vėliau. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino. Tokiu būdu, dėl šių kaltinime nurodytų aplinkybių nukentėjusiosios O. B. parodymai nėra nuoseklūs. Kitų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis atvirai pagrobė nukentėjusiosios turtą, nėra. Todėl, teismas vadovaudamasis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms įtarimą, kaltinimą grįsti tik prielaidomis, daro išvadą, kad kaltinamojo veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina pagal BK 178 str. 4 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už padarytas veikas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą tiesiogine tyčia, baustas administracine tvarka (b. l. 108-110), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas įrašytas nuo 2010 m., pagal 2013-11-11 specialisto išvadą Nr. 99U-149 dėl nustatytų psichikos sutrikimų, teismo psichiatrinės ekspertizės skirti nereikia (b. l. 111-114), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 129-130), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas. (b. l. 116-117), šias nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, būdamas teistas tris kartus, iš kurių du kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, kas įrodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos susiformavo jau prieš nusikaltimo padarymą, daro išvadą, kad jam už baudžiamąjį nusižengimą skirtina bausmė - areštas, o už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo, ją atliekant realiai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtinos didesnės bausmės nei sankcijoje nustatytas aptartų bausmių vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji Z. B. pareiškė 329 litų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16-17).

Nukentėjusioji ieškinį palaikė, kaltinamasis ieškinio nepripažino, nes ji nusikaltimo nepadarė.

Ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusiosios Z. B. civilinis ieškinys yra įrodytas aukščiau aptartais įrodymais ir tenkintinas (CK 6.263 str. 2 d.).

Nukentėjusysis J. P. pareiškė 3000 litų civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 61-62).

Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jis buvo sumuštas, jam siuvo antakį, ant veido buvo mėlynės, jautė fizinį skausmą. Buvo sumuštas viešoje vietoje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2013-10-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 58-59).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d.).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė sužalojimą nukentėjusiajam, jį sumušė viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis yra nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera: jis neturi turto bei savarankiško uždarbio. Tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius yra toks, kad leidžia daryti išvadą, jog ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas. Nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad ateityje jam reikalingos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytinas 2000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 284 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus šešis laisvės atėmimo.

- padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 178 str. 4 d. ir paskirti šešiasdešimt parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti subendrintą vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis prie 2013-02-18 nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę ketverius metus devynis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir teismo posėdžių salėje suimti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. sausio 31 d.

Nukentėjusiosios Z. B. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir priteisti iš M. G. tris šimtus dvidešimt devynis litus Z. B. naudai.

Nukentėjusiojo J. P. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš M. G. du tūkstančius litus J. P. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendžio dalį dėl paskirtos kardomosios priemonės suėmimo vykdyti skubiai.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.