Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-83/2006 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2.; 1.1.3.3.; 1.2.14.9. S

2006 m. sausio 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. (A. B. ), kuris buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 2 d., išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. B. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. tuo, kad, būdamas UAB „Navisatas“ direktoriumi, atstovaudamas JAV firmos „Lenart LLC“ interesams, 1999 m. kovo 9 d. su UAB „Jūrų krabas“ prezidentu V. L. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 20/99 dėl GMDSS navigacinės įrangos pirkimo už 16000 JAV dolerių (pagal tuometinį lito ir JAV dolerio kursą - 64000 litų), pagal kurią 1999-03-30 į „Parex Bank“ Rygoje, Latvijos Respublikoje, esančią „Lenart LLC“ sąskaitą Nr. 6000743953 buvo pervesti 8000 JAV dolerių. Į A. B. nurodytą „Seafalcon Trade LLC“, kurios įgaliotu asmeniu jis buvo ir turėjo elektroninio parašo „DIGIPASS“ sukūrimo įtaisą, sąskaitą Nr. 6000744986, esančią „Parex Bank“, Rygos mieste, Latvijos Respublikoje, 1999-07-19 iš „Baltik Atlant Schipping LTD“ sąskaitos Nr. 0000735671 (UAB „Jūrų krabas“ įskaitymu) buvo pervesti 9400 JAV dolerių. Nepasibaigus navigacinės įrangos garantinio remonto terminui, jai sugedus, tuo metu, kai A. B. buvo sumokėti visi sutartyje su UAB „Jūrų krabas“ numatyti pinigai, jo nurodymu UAB „Navisatas“ inžinierius J. A. 1999-11-29 iš laivo „Kapitonas A.Oja“, priklausiusio UAB „Jūrų krabas“, stovėjusio prie AB „Klaipėdos laivų statykla“ krantinės, paėmė GMDSS navigacinės įrangos dalis: siųstuvą TB - VB 1C M710, kurio gamyklinis Nr. 03115, imtuvą GM - 110 DSC, aparatūros maitinimo bloką PS - 66 DC/DC, kurio gamyklinis Nr. 03429, automatinį baterijų kroviklį „Mastot“, siųstuvą ATV A - 130, radijo stotį „RS -8400“, VHF komplektą, po ko įrangos bei sumokėtų pinigų negrąžino ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir padarė UAB „Jūrų krabas" 68176 litų dydžio materialinę žalą. A. B. buvo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.).

Prokurorė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo A. B. išteisintas, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. ir nuteisti ketveriems metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, taikyti 2002-11-07 įstatymo dėl amnestijos 4 str. 2 d. 1 p. ir paskirtą bausmę sumažinti 1/5. Priteisti UAB „Jūrų krabas“ 28500 litų civilinį ieškinį.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, jog A. B. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą - perduotą remontui UAB „Jūrų krabas“ navigacinę įrangą, todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo padaryta išvada, jog suremontuotą ar vietoje sugedusios aparatūros UAB „Jūrų krabas“ kitą aparatūrą A. B. sutrukdė vidiniai organizaciniai nesklandumai, susiję su dalybomis, lėšų stygiumi, tai, kad nenorėjo prarasti naujo kliento - R. D. , kad pardavęs sugedusią aparatūrą, tikėjosi gautą iš gamintojo Vokietijoje kitą analogišką naują aparatūrą ar atgauti išsiųstą remontuoti aparatūrą, yra nepagrįsta ir neatitinka bylos aplinkybių.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi vien tik nenuosekliais ir prieštaringais kaltinamojo A. B. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. B. norėjo grąžinti suremontuotą ar naują aparatūrą. Surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina priešingai, jog A. B. turėjo tikslą pasisavinti ir pasisavino nuimtą remontui navigacinę įrangą.

Skunde nurodoma, kad A. B. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, jo parodymai buvo prieštaringi ir nenuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju 2000-10-20 parodė, kad nuimta nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ aparatūra į Vokietiją remontui nebuvo išsiųsta, ji buvo parduota UAB „Arvadas“ atstovui R. D. , nes UAB „Jūrų krabas“ prezidentas V. L. už pirktą aparatūrą pilnai neatsiskaitė, liko skolingas 12000 litų. 2001-02-26 A. B. parodė, kad nuimtą aparatūrą išsiuntė remontui į Vokietiją, nes V. L. pilnai už aparatūrą neatsiskaitė, sąskaitos „Parex“ banke neturi, apie įmonę „Sealfacon Trade LLC“ nieko nežino, jokių reikalų su ja neturi. 2003-06-04 jau parodė, kad UAB „Navisatas“ 100% akcijų pardavė kitam asmeniui, todėl išsiųsta į Vokietiją aparatūra nebesidomėjo. 2004-01-29, pateikus A. B. mokėjimo pavedimo kopiją dėl pinigų pervedimo į „Sealfacon Trade LLC“ sąskaitą „Parex“ banke, parodė, kad šis dokumentas gali būti suklastotas, nepamena, jog jam, kaip firmos „Sealfacon Trade LLC“ įgaliotam asmeniui būtų išduotas banko sąskaitos kodavimo įrenginys. 2004-04-21 jau neneigia, jog jam buvo išduotas elektroninio parašo DIGIPASS sukūrimo įtaisas, kaip firmos „Sealfacon Trade LLC“ įgaliotam asmeniui, tačiau teigė, jog pervestų už navigacinę įrangą 9400 JAV dolerių, jis negavo, nepaėmė ir nedisponavo, nes tuo parašu naudojosi ir kiti asmenys.

Teisminio nagrinėjimo metu A. B. taip pat teigė, kad aparatūra nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ buvo nuimta ir jos dalis remontui buvo išsiųsta į Vokietiją, V. L. už aparatūrą pilnai neatsiskaitė, kodėl dalis pinigų buvo pervesti į „Sealfacon Trade LLC“ sąskaitą „Parex“ banke, jis nežino, tokio nurodymo jis nebuvo davęs, negalėjo paaiškinti, iš kur V. L. žinoma apie šią sąskaitą. Vėliau parodė, kad galimai pinigai buvo pervesti į šią sąskaitą, tačiau jais pasinaudojo kiti UAB „Navisatas“ darbuotojai. Tik paskelbus esančius byloje dokumentus ir apklausus visus liudytojus A. B. pripažino, jog jis įkūrė UAB „Lenart LCC“ ir „Sealfacon Trade LLC“ ir buvo vienintelis atstovas, disponavo ta sąskaita, tačiau apie pinigų pervedimą nežinojo, nes ataskaitų negaudavo. Pripažino, kad nuėmus aparatūrą nuo laivo „Kapitonas A.Oja“, atvyko UAB „Arvadas“ atstovas R. D. , jam skubiai reikėjo aparatūros, todėl, nenorėdamas prarasti kliento, dalį nuimtos nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ aparatūros pardavė R. D. . Tikėjosi UAB „Jūrų krabas“ grąžinti kitą aparatūrą, tačiau vyko bendrovių pasidalinimas, nesutarimai, todėl grąžinti pinigus ar aparatūros nepavyko.

Tokie kaltinamojo A. B. parodymai, apeliacinio skundo autorės teigimu, turi būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. B. ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu nuolat keitė parodymus, faktus pripažindavo tik surinkus neginčijamus jo kaltės įrodymus. Bylą nagrinėjant teisme, jis iš dalies pripažino savo kaltę, tačiau neigė pasisavinęs nuimtą nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ aparatūrą, motyvuodamas tuo, kad aparatūrą ar pinigus tikėjosi grąžinti, tačiau to nepavyko padaryti dėl organizacinių nesklandumų bei lėšų stygiaus.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. L. parodė, kad nuėmus aparatūrą nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ A. B. neatsakinėjo į jo skambučius, pradėjo slapstytis, vengė susitikti ir pasiaiškinti. A. B. nei aparatūros nei pinigų už ją negrąžino, be aparatūros laivas „Kapitonas A.Oja“ negalėjo išplaukti, todėl bendrovė dėl laivo prastovos patyrė didelius nuostolius. Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai V. R. , S. B. ir L. J. patvirtino, kad bendrovių „Navisatas“ ir „Gretimybė“ akcininkais buvo tie patys asmenys, A. B. turėjo abiejų bendrovių akcijų, jis vadovavo UAB „Navisatas“. 2000 m. bendrovės išsiskyrė, todėl A. B. turėtas bendrovės „Gretimybė“ akcijas jis pardavė.

1999-11-05 iš laivo „Kapitonas A.Oja“ garantiniam remontui buvo paimti radijo siųstuvas ir radijo imtuvas ir tą pačią dieną A. B. sudarė sutartį su UAB „Arvadas“ atstovu R. D. dėl radijo navigacinės įrangos pirkimo – pardavimo, pagal kurią pirkėjui R. D. buvo leista atsiskaityti per metus laiko, iki 2000-12-31. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad sutarta suma buvo sumokėta per tris kartus: 2000-09-07 - 8000 litų, 2000-09-08 - 8000 Litų, 2000-09-11 - 7600 litų.

Šie liudytojų parodymai ir dokumentai, apeliacinio skundo autorės teigimu, patvirtina, kad A. B. nuimtos nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ aparatūros niekur neišsiuntė, turėjo tikslą ją pasisavinti ir pasisavino, nes tą pačią dieną, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, nuimtą remontui nuo laivo „Kapitonas A.Oja“ aparatūrą, pardavė. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, A. B. 2000 m. pardavė bendrovės „Gretimybė“ akcijas, o vėliau ir UAB „Navisatas“ akcijas. Akivaizdu, kad tuo metu A. B. neturėjo finansinių sunkumų, taigi tuo paneigtas A. B. teiginys, jog dėl lėšų stygiaus negalėjo grąžinti pinigų už navigacinę įrangą bendrovei „Jūrų krabas“. Be to, UAB „Arvadas“ pinigus už aparatūrą pervedė tik 2000-09-11, t.y. tuo metu, kai vyko tyrimas pagal V. L. pareiškimą, todėl nebuvo jokių kliūčių atlyginti bendrovei „Jūrų krabas“ nors dalį padarytos turtinės žalos.

Tai, kad A. B. nesiruošė atlyginti padarytos materialinės žalos už pasisavintą UAB „Jūrų krabas“ navigacinę įrangą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis 2004-12-13 susipažinęs su nutarimais apriboti nuosavybės teises į jo penkias sąskaitas, tą pačią dieną nuėmė visus sąskaitose buvusius pinigus. Ir tik baigiant nagrinėti bylą teisme, surinkus neginčijamus jo kaltės įrodymus, 2005-07-19 sudarė susitarimą su UAB „Jūrų krabas“, kuriuo pripažino 51000 litų žalą.

Skunde taip pat teigiama, kad visai nepagrįsta teismo išvada, jog A. B. jam patikėto UAB „Jūrų krabas“ turto savuoju nepavertė, o pasielgė lengvabūdiškai, nerūpestingai, nes kaip firmos „Lenart LLC“ atstovas netinkamai atliko pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą įsipareigojimą - grąžinti kitą aparatūrą ar atlyginti padarytą turtinę žalą pinigais.

A. B. veiksmai, parduodant perduotą remontui UAB „Jūrų krabas“ nuosavybės teise priklausančią aparatūrą, turi būti kvalifikuojami kaip svetimo turto pasisavinimas, nes UAB „Jūrų krabas“ turtas jam buvo patikėtas trumpam - remontui, jam nebuvo perduota teisė į turtą ir nesuteikta teisė turtą valdyti savo nuožiūra. A. B. išėmė navigacinę įrangą iš jo buvimo vietos - laivo „Kapitonas A.Oja“, perkėlė į UAB „Navisatas“ patalpas ir nustatė užvaldytam turtui neteisėtą viešpatavimą, neteisėtai jį pardavė, t.y. neatlygintinai pavertė savo turtu (užvaldė). Teisėtas aparatūros savininkas UAB „Jūrų krabas“ neteko aparatūros, negalėjo ja naudotis ir disponuoti, tokiais neteisėtais A. B. veiksmais bendrovei buvo padaryta didelė materialinė žala.

Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, jog A. B. pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės svetimą turtą - perduotą remontui UAB „Jūrų krabas“ navigacinę įrangą. Teigiama, kad pareikštas UAB „Jūrų krabas“ civilinis ieškinys pagrįstas, todėl neatlyginta 28500 litų civilinio ieškinio dalis turi būti patenkinta.

Apeliacinio teismo posėdyje dalyvaujanti prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, o išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados, atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu prokurorės apeliaciniame skunde išvados dėl išteisintojo kaltės įrodytumo tyčia pasisavinus jam patikėtą svetimą turtą, grindžiamos daugiau prielaidomis nei faktiniais bylos duomenimis.

Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų matyti, kad išteisintasis A. B. , veikdamas UAB „Lenart LLC“ vardu, su UAB „Jūrų krabas“ atstovaujančiu A. L. 1999 m. kovo 9 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl radijo navigacinės įrangos pirkimo. Šioje rašytinėje sutartyje sandorio šalys įvardintos „pirkėju“ ir „pardavėju“. Pagal minimą sutartį pardavėjas firma „Lenart LLC“ pirkėjui UAB „Jūrų krabas“ už 18000 JAV dolerių įsipareigojo parduoti navigacinę įrangą. Akivaizdu, kad po šios sutarties pasirašymo tarp sandorio šalių pradėjo veikti pirkimo – pardavimo sutarčiai būdingi civiliniai teisiniai santykiai, o šalies pažeidusios sutartinius įsipareigojimus atsakomybės bei iš sutarties kylančių prievolių netinkamo vykdymo klausimai turėjo būti sprendžiami pagal civilnės teisės normas. Tokia susitariančių šalių valia išplaukia ir iš sutarties 8 ir 9 punktų.

Iš bylos duomenų matyti, kad sugedus parduotai aparatūrai, sandorio šalių atstovai A. B. ir V. L. žodžiu susitarė, kad sugedusi įranga bus suremontuota arba pakeista į kokybišką.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad sugedusi įranga iš laivo „Kapitonas A.Oja“ buvo išmontuota ir paimta šalims papildomai neaptarus nei konkretaus įrangos trūkumų pašalinimo būdo, nei terminų, per kuriuos tie trūkumai bus pašalinti. UAB „Jūrų krabas“ vadovas A. L. , pripažinęs, kad netinkamą įrangą pateikusi UAB „Lenart LLC“ per ilgai nevykdo savo įsipareigojimo suremontuoti sugedusią įrangą arba ją pakeisti kita, dėl netinkamo susitarimo vykdymo, turėjo teisę kreiptis į teismines institucijas civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad pats A. B. iš esmės niekada neneigė padaręs žalą UAB „Jūrų krabas“ bei pripažino, kad UAB „Navisatas“ negrąžino bendrovei „Jūrų krabas“ remontui paimtą navigacinę įrangą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. B. , iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, bendrovei „Jūrų krabas“ padarytą žalą visiškai atlygino.

Tai, kad dalis iš laivo „Kapitonas A.Oja“ išmontuotos remontui įrangos buvo parduota UAB „Arvadas“ ir įrengta kitame laive, savaime dar nepaneigia A. B. parodymų, kad jis sąžiningai tikėjosi atsiskaityti su UAB „Jūrų krabas“, sugedusios įrangos detales pakeičiant kitomis tinkamomis detalėmis arba atlyginant padarytą materialinę žalą.

Apeliaciniame skunde autorė pateikia ir daugiau argumentų, jos nuomone pagrindžiančių faktą, jog A. B. net nesiruošė grąžinti suremontuotos ar naujos įrangos, kad jis turėjo tikslą pasisavinti ir pasisavino nuimtą remontui navigacinę įrangą, o būtent: nenuoseklūs, prieštaringi ir nuolat keičiami A. B. parodymai; neatsakinėjimas į A. L. skambučius, vengimas su juo susitikti ir pasiaiškinti dėl negrąžintos įrangos; tai, kad jis ir neturėdamas finansinių sunkumų, nes pardavė savo turėtas UAB „Navisatas“ ir UAB „Gretimybė“ akcijas, be to, UAB „Arvadas“ sumokėjo už parduotą navigacinę įrangą, neatlygino UAB „Jūrų krabas“ padarytos žalos ir kt. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, apygardos teismas išteisinamajame nuosprendyje išdėstė pagrįstus ir įtikinamus motyvus, kodėl neįžvelgia A. B. veiksmuose nusikaltimo tyčios pasisavinant jam patikėtą turtą. Teismas nurodė, kokie bylos duomenys bei aplinkybės rodo, kad išteisintasis elgėsi lengvabūdiškai, nerūpestingai kilusių pasekmių atžvilgiu. A. B. sutartinių įsipareigojimų vykdymą tvarkė ir kaip firmos „Lenart LLC“, ir kaip UAB „Navisatas“ atstovas, tos jo funkcijos persipindavo, firmos „Lenart LLC“ reikalus jis sprendė ir UAB „Navisatas“ vardu. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. neteisingai įvertino savo galimybes, susiklosčius nepalankioms sąlygoms savo bendrovių veiklai vystyti pasielgė lengvabūdiškai, nerūpestingai, nes kaip firmos „Lenart LLC“ atstovas netinkamai atliko pirkimo – pardavimo sutartyje numatytą įsipareigojimą imtis priemonių, kad bendrovei „Jūrų krabas“ parduoto ir per garantinį terminą sugedusio turto kokybė būtų atkurta arba būtų grąžinta kita įranga, arba būtų atlyginta šiai bendrovei padaryta turtinė žala pinigais. Be to, kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. nors ir keitė savo parodymus, neatsakinėjo į A. L. skambučius, vengė su juo susitikti ir pasiaiškinti dėl negrąžintos įrangos.

Tik prielaidomis, o ne bylos įrodymais grindžiamas apeliacinio skundo teiginys, jog A. B. , pardavęs UAB „Navisatas“, UAB „Gretimybė“ akcijas, neturėjo finansinių sunkumų ir galėjo gera valia atsiskaityti su UAB „Jūrų krabas“. Iš tikrųjų byloje ši aplinkybė visiškai neištirta. Byloje nėra jokių duomenų nei apie šių bendrovių akcionuoto turto kiekį, nei apie jų vertę.

A. B. veika, dėl kurios nebuvo grąžinta minimos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu garantiniam remontui iš laivo „Kapitonas A.Oja“ paimta navigacinės įrangos dalis ar kita tokia pati eksploatacijai tinkanti įranga, gali būti pripažinta nusikalstama pagal BK 183 str. tik nustačius, kad kaltininkas tyčia pasisavino jam pagal žodinį susitarimą garantiniam remontui atlikti pateiktą didelės vertės turtą. Tai reiškia, kad kaltininkas turi suvokti, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad išteisintasis pagal jam suformuluotą ikiteisminio tyrimo metu kaltinimą pasisavino UAB „Jūrų krabas“ turtą, veikdamas UAB „Navisatas“ vardu, o gautus pinigus, sprendžiant iš išrašytų kasos pajamų orderių, įnešė į įmonės (UAB „Navisatas“) kasą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)” 4 punkte sakoma, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičius su jos kreditoriais. Taigi, net ir būdamas akcininku, A. B. nusikalstamai pasisavinti galėjo tik UAB „Navisatas“, o ne UAB „Jūrų krabas“ turtą, kadangi pinigams patekus į UAB „Navisatas“ kasą, jie tampa įmonės turtu. Taigi, kalbant apie BK 183 str. inkriminavimą A. B. , turėtų būti įrodinėjamas UAB „Navisatas“, o ne UAB „Jūrų krabas“ turto pasisavinimo faktas. Pagal BK 183 str. dispoziciją, turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Prokurorė savo apeliaciniame skunde visą dėmesį sutelkė ties UAB „Jūrų krabas“ negrąžintos įrangos ar jos vertę atitinkančių pinigų sumų nustatymo ir automatiškai šį negražintą turtą įvertino kaip A. B. pasisavintą. Tačiau tai neatitinka BK 183 str. dispozicijos požymių. Iš tikrųjų BK 183 str. numatyto nusikaltimo įrodinėjimo dalykas šiuo atveju, kaip minėta, yra ne UAB „Jūrų krabas“, bet UAB „Navisatas“ turtas, kurį išteisintasis savo veiksmais turėjo pasisavinti iš savo vadovajamos įmonės kasos. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad tokių duomenų, jog A. B. būtų neįnešęs už UAB „Jūrų krabas“ parduotą įrangą gautų pinigų į UAB „Navisatas“ kasą ar kitaip vėliau iš jos pasisavinęs šiuo pinigus, byloje nėra. Duomenų apie piniginių lėšų trūkumą UAB „Navisatas“ byloje taip pat nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti prokurorės apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.