Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-01-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-264-1143/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
e2YT-264-1143/2022
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00369-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Pareiškėjas
J. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-264-1143/2022Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00369-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 4 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos J. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), G. P., S. P., R. G., T. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusios motinos V. K. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas E. K., o (duomenys neskelbtini) mirė motina V. K.. Pareiškėjos sesuo A. P. (K.) mirė (duomenys neskelbtini), brolis A. K. mirė (duomenys neskelbtini). V. K. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). V. K. testamento nepaliko. Nurodė, kad motinos mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, rūpintis kaip savo turtu, tačiau praleido terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo. Po motinos mirties paėmė jos asmeninius daiktus: dokumentus, laikrodį, vestuvinį žiedą, albumą su nuotraukomis, rūbus, jais disponuoja bei valdo iki šiol. Po motinos mirties pavasarį išgenėjo sodą, pjovė žolę, paėmė ūkio inventorių: šakes, dalgius, akėčias, krepšius. V. K. nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti. (duomenys neskelbtini) duomenimis, (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įrašytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu įrašyti gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau prašymas buvo atmestas, nes pateikti prašymą mirusiojo asmens vardu įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis gali asmuo, turintis teisę paveldėti mirusiojo asmens turtą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę ir nėra gavęs pranešimo dėl V. K. palikimo perėjimo valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja pareiškimo patenkinimui, jeigu teismas įsitikins pareiškimo pagrįstumu.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad, jeigu nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą per 6 mėnesius priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, rūpintis kaip savo turtu pareiškėja J. D., neprieštarauja, kad šis juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjos nurodytoje sodybos vietoje yra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. K..

4. Suinteresuoti asmenys T. K., R. G., S. P., G. P. savo atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas E. K., (duomenys neskelbtini) mirė motina V. K., kurie be pareiškėjos, dar turėjo dukrą A. P. ir sūnų A. K.. 1993-04-19 notariniu susitarimu pretendentai į buvusių savininkų E. K. ir V. K. žemės valdą, (duomenys neskelbtini), susitarė pasidalinti taip: A. K. – 3,43 ha, J. D. – 3,43 ha, A. P. – 3,42 ha. Pagal 1994-08-11 Širvintų rajono valdybos potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini), Valdybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. buvo grąžintas natūra 3,43 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra sodybos pastatai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjos nurodytoje sodybos vietoje yra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2015-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K. mirties nuosavybės teise priklauso A. K.. A. P. mirė (duomenys neskelbtini), A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys G. P. ir S. P. yra A. P. vaikai. Suinteresuoti asmenys R. G. ir T. K. yra A. K. vaikai. Pareiškėjos pateiktais duomenimis, pareiškėjos motina iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kur jai priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, tačiau jie nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai 2021-06-02 kreipusis į VĮ Registrų centrą dėl minėto turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjos prašymas buvo atmestas, be kita ko, dėl dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo po motinos ir/ar tėvo mirties, nepateikimo. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2021-05-21 duomenimis, po V. K. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

6. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

7. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja po motinos mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau per minėtą terminą priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties paėmė jos asmeniniu daiktus: dokumentus, laikrodį, vestuvinį žiedą, albumą su nuotraukomis, rūbus, jais disponuoja bei valdo iki šiol, po motinos mirties pavasarį išgenėjo sodą, pjovė žolę, paėmė ūkio inventorių: šakes, dalgius, akėčias, krepšius. Pareiškėjos duomenimis, motinai priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, (duomenys neskelbtini), kur motina ir gyveno, tačiau minėtas turtas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) 2021-01-21 pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įrašyta gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad po motinos mirties pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti, prižiūrėjo motinos paliktą turtą, taip be kita ko siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdydama tą turtą kaip savo ir laikydama save turto savininku. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimuose su pareiškimu sutiko, suinteresuotas asmuo A. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, tačiau jos vaikai – R. G. ir T. K. pareiškimui neprieštaravo. Byloje nenustatyta kitų asmenų, pretenduojančių į pareiškėjos motinos palikimą ar prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui.

8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis pareiškėjos nurodytoje sodybos vietoje yra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2015-06-05 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. K. mirties nuosavybės teise priklauso A. K.. Pareiškėjos nurodyti po motinos mirties paveldimi gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai stovi būtent A. K. priklausančiame žemės sklype, todėl dėl naudojimosi teisės šia žeme nustatymo, statinių savininkas turi kreiptis į šios žemės sklypo savininką, t. y. į A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Augustė Juozapavičienė