Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Romualdas Lincevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-07-18 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. A-11-6177773 V. V. skirta 200 Lt bauda, pripažinus jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis Kaune, M. K. Čiurlionio ir Kaunakiemio gatvių sankryžoje vairuodamas automobilį ir sukdamas į dešinę nerodė posūkio signalo, t.y., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 88.2 punkto reikalavimus.

Atmetęs V. V. skundą, Kauno miesto apylinkės teismas 2011-10-27 nutartimi, paliko nepakeistą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. A-11-6177773. Teismas sprendė, jog nuobauda paskirta pagrįstai, nes administracinio tesės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. V. pažeidė KET 88.2 punkto reikalavimus, t.y., kad vairuodamas automobilį ir sukdamas į dešinę, nerodė posūkio signalo. Teismas taip pat pažymėjo, jog paskirta nuobauda nėra per griežta bei atitinka nuobaudų skyrimo tikslus ir principus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. V. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjo V. V. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta surinkta byloje medžiaga. V. V. kaltę dėl šio jam inkriminuojamo pažeidimo pagrindžia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinis nurodymas, pažeidimo vietos schema. Nors pažeidėjas nuo pradžių neigė padaręs aptariamą pažeidimą, tačiau policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai laikytini objektyviais įrodymais, nes jie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, ir jį užfiksavo protokole. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei šią aplinkybę iš dalies pagrindžia, jog padarius pažeidimą skundo autoriui vyresnysis patrulis S. L. 2011-06-24 administraciniu nurodymu pasiūlė iki 2011-07-12 sumokėti tik 50 Lt dydžio baudą (b.l. 11). Taigi ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis V. V. veiksmuose įrodyta administracinio teisės pažeidimo 2011-06-14 protokolo Nr. 174532 duomenimis (b.l. 6), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 9-10), pažeidimo vietos schema (b.l. 8), o jo veiksmai nerodant posūkio signalo prieš sukant į dešinę, t.y., pažeidžiant KET nustatytą įspėjamųjų signalų naudojimo tvarką, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. Pažymėtina ir tai, jog V. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą jo iškelta versija, kad jis vis dėlto posūkio signalą rodė, vertintina kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.