- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-03
- Bylos Nr.
- 2A-111-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos“
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Virginija Pluščiauskienė
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 111 - 194/2009
Teisėja L. Aleknavičienė Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTIS
2009 m. birželio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, atsakovo atstovams A. J., advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame apeliaciniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1274-124/2008 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovui A. J. individualiai įmonei, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Logistikos“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Ž. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 41000 Lt negrąžinto avanso pagal 2006-12-29 pasirašytą pardavimo – paskolos raštą; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki visos skolos sumokėjimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2006 12 29 susitarė su A. J. individualia įmone, kad ši jam parduos mašiną VOLVO FH12, v/n (duomenys neskelbtini) ir puspriekabę SCHMITZ v/n (duomenys neskelbtini) už 57 000 EUR (196 650 Lt.), sutarė, kad iš karto sumokės 30 000 EUR (103500 Lt.) avansą, o likusią dalį 27 000 EUR (93150 Lt.) sumokės dalimis iki 2008 12 29 dienos. 2008 m. spalio 29 dieną ieškovas sumokėjo atsakovui 30 000 EUR ir su atsakovu surašė sutartį, kad likusią sumą 27000 EUR (93150 Lt) sumokės dalimis iki 2008 12 29 d, tačiau negaudavo atlyginimo, nebebuvo galimybės sumokėti, todėl atsisakė darbo, be to pradėjo konfliktuoti. Atsakovas pardavė puspriekabę, o vėliau ir vilkiką. Atsakovas jam negrąžino sumokėto avanso, nes jis vykdydamas darbines pareigas užsienyje padarė atsakovo įmonei žalą, jam išskaičiavo už baudas, prastovas- iš viso išskaičiavo už 62500 Lt. Šią sumą jis išskaito iš reikalaujamos priteisti sumokėto avanso sumos. Nurodė, jog pinigus 30 000 EUR sumokėjo atsakovui ir su juo surašė tik vieną raštą dėl avanso įmokėjimo. 2008 01 15 pareikalavus grąžinti likusius dėl išskaitymo pinigus, atsakovas atsisakė juos grąžinti, todėl prašo priteisti 41 000 Lt. negrąžinto avanso sumos. Jokio antrojo rašto dėl paskolos nematė, jo nepasirašė.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. individuali įmonė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas norėdamas išvengti prievolės atlyginti padarytus įmonei nuostolius, kuriuos padarė veždamas kontrabandą, vengdamas atsiskaityti su įmone, pasinaudojo tuo, kad pas jį pasiliko 2006 m. gruodžio 29 d. pardavimo-paskolos raštas, ir jį turėdamas sugalvojo versiją, jog tai jis esą neatsiskaitęs, ieškovui negrąžinęs avanso. Su ieškovu pilnai atsiskaitęs.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo A. Ž. ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo A. J. individualios įmonės 41 000 Lt ieškovui A. Ž.; Priteisė iš atsakovo A. J. individualios įmonės ieškovui A. Ž. 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos 41 000 Lt sumos nuo 2008 vasario 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, kad gauta iš ieškovo suma yra grąžinta pastarajam (CPK 178 str.). Sutartys buvo pas abi šalis. Teismas nelaikė įrodyta, kad buvo surašytos dvi sutarys skirtingomis datomis. Ieškovas, pateikęs sutartį, ant kurios nėra atžymos apie jos visišką įvykdymą, yra laikomas kreditoriumi (CK 6.65 str.). Tinkamai įforminti prievolės įvykdymą pirmiausia yra suinteresuotas skolininkas, šiuo atveju atsakovas. Atsakovas teismui nepateikė ieškovo pakvitavimo, kad buvo grąžinta įmokos dalis, ar įmoka, nepateikė įrodymo, kad reikalavo pakvitavimo, kai jo aiškinimu ieškovui grąžino dalį sumos. Neįvykus sandoriui, atsakovui atsirado prievolė grąžinti jo gautą sumą iš ieškovo. Prievolės įvykdymas yra sandoris, o pakvitavimas jo forma. Kai prievolės įvykdymas nepatvirtintas nustatyta tvarka, įrodinėjimo priemonių leistinumo prasme taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir sandorio buvimui įrodyti (CK 1.93 str. 2 d.). Šiuo atveju yra rašytiniai įrodymai. Kai gryni pinigai yra išmokami juridinio asmens, pinigų išmokėjimas įforminamas specialia tvarka ir specialiais dokumentais, kuriuos nustato juridinio asmens finansinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Ginčo santykių atsiradimo metu galiojo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (2001 11 06 d. red.). Šio įstatymo 6 str. numato, kad į apskaitą yra įtraukiamos visos ūkinės operacijos, ūkiniai įvykiai. To paties įstatymo 12 str.1 d. numato, kad įvykiai, operacijos yra pagrindžiamos apskaitos dokumentais, kurie yra griežtos apskaitos dokumentai. Pinigų išmokėjimas įforminamas tik griežtos apskaitos buhalteriniais dokumentais. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių II.4p. numato, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Taigi pinigų grąžinimą ieškovui gali patvirtinti kasos išlaidų orderis, kasos knygos įrašai. Tokių rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė, nors ir buvo nustatytas ilgas pasiruošimas bylos nagrinėjimui, t.y. paruošiamaisiais dokumentais laikotarpis. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas savo atsikirtimų neįrodė (CK 178 str.). Nors atsakovas pateikia įrodymus apie tai, kad jis paėmė iš UAB“Logistika“ 115 200 Lt paskolos grąžinimui, tačiau nepateikia įrodymų, kad ši suma buvo perduota būtent ieškovui, neatitinka ir sumos dydis. Šios lėšos priklauso UAB “Logistika“, o byloje atsakovas yra A. J. individuali įmonė. Pateiktas įrodymas nepatvirtina fakto, kad ši suma, ar jos dalis atsakovo buvo sumokėta būtent ieškovui (b.l.78). Neįvykus sandoriui ir ieškovui negrąžinus iš jo priimtų pinigų, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl privalo grąžinti visą ieškovo reikalaujamą sumą(CK 6.237 str.). Padaręs tokias išvadas, apylinkės teismas ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas A. J. individuali įmonė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, pažeidė rungimosi (CPK 12 str.), šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus, pažeidė CPK 111 str. 1 d., 135 str., 141 str. 1 d. 2 d. nuostatas, kurie turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto teismo 2008-11-24 sprendimo priėmimui. Ieškovas 2008-11-10 teismo posėdžio metu keitė tiek ieškinio pagrindą, tiek ieškinio dalyką, tačiau teismas neteisėtai nesprendė būtinų su šiomis aplinkybėmis susijusių teisinių klausimų.Atsakovui nebuvo sudarytos galimybės gintis nuo ieškovo ieškinio. Ieškovas atsidūrė privilegijuotos ginčo šalies padėtyje. Tuo teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų pakankamumo, išsamumo, išsamaus įrodymo įvertinimo principus, neatsižvelgė į ieškovo nenuoseklų elgesį šios bylos procese teikiant įrodymus.
Atsiliepimas
Ieškovas A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2008-11-24 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacija grindžiama procesinės teisės normų padarytais pažeidimais, procesinės teisės normų principų pažeidimais, šalių nelygia procesine padėtimi, dėl kurių atsakovo manymu, priimtas nepagrįstas I instancijos teismo sprendimas.
Tačiau, LR CPK 328 str. yra numatytas draudimas naikinti teismo sprendimą vien formaliais pagrindais.
Procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų taikymas gali būti pagrindu naikinti I instancijos teismo sprendimą tik tada, kai dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jei šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ( LR CPK 329 str.). Apeliantas, gi, nurodydamas iš esmės tik procesinės teisės pažeidimus, nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, nenurodo naujų faktų, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų surinkti, nenurodo, ką turėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, ko negali ištaisyti ar papildomai atlikti apeliacinės instancijos teismas, tačiau, pagal tuos pačius įrodymus byloje, prašo priimti naują, priešingą sprendimą. Iš to, seka, kad, iš esmės apeliantas ginčiją tik įrodymų vertinimą šioje byloje.
Dėl apelianto nurodomo ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo.
Kolegija nesutinka, jog ieškovas pakeitė ir ieškinio pagrindą, ir dalyką. Ieškovas įrodinėjo, jog savo darbdaviui perdavė 30 000 EUR( 103 500 LT) avansinę įmoką. Atsakovas pripažįstą, jog tokio dydžio avansinę įmoką iš ieškovo jis gavo, tik įrodinėja ją grąžinęs, su ieškovu atsiskaitęs, nes ieškovas įmonei padaręs nuostolių ir dalis šių pinigų įskaityta darbdaviui padarytų nuostolių dengimui. Tačiau, ir ieškovas nereikalauja visos avansinės įmokos grąžinimo. Jis pripažįsta, jog 62 500 Lt sumai yra atsakovas atsiskaitęs ir reikalauja ieškiniu grąžinti tik negrąžintą avansinės įmokos dalį 41 000 Lt sumoje. Kam buvo sumokėta avansinė įmoka, ar automobiliams pirkti iš atsakovo, ar iš darbo santykiais pagrįsto krovinių pervežimo darbo avansinė įmoka darbdaviui, tai visumoje laikytina piniginė prievolė tarp dviejų asmenų, pagal kurią, atsakovas gavo pinigus ir įgijo pareigą, pareikalavus, pinigus grąžinti. Pareiga įrodyti piniginės prievolės įvykdymą jau tenka atsakovui. Atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, jau reglamentuoja piniginių operacijų atlikimą, jų vykdymą įmonės buhalterinę apskaitą nustatantys įstatymai, kuriuos I instancijos teismas nurodė, ir padarė išvadą, jog atsakovas tokios savo piniginės prievolės grąžinimo- įvykdymo tinkamais įrodymais neįrodė. ( LR CPK 178 str., 185 str.), todėl ieškinį tenkino. Ieškovo avansinės įmokos perdavimą atsakovui- A. J. individualiai įmonei, pagrindžia rašytinis įrodymas— „Pardavimo- paskolos raštas“ ( b.l. 3). Šiame rašytiniame dokumente yra nurodyta, jog A. J. individuali įmonė iš A. Ž. 2006-12-29 gavo dalinį įnašą ( avansą) 30 000 EUR( trisdešimt tūkstančių eurų). Šalys taip pat susitarė, jog, jei A. J. įmonei ieškovas padarys finansinių nuostolių, tai jie bus išskaičiuoti iš A. Ž. įmokėtos pinigų sumos. Ieškovas ir nurodo, jog dalis finansinių išlaidų - tai 62 500 Lt yra išskaičiuoti ir dėl šios sumos šalys yra atsiskaitę, o prašo priteisti iš atsakovo likusią negrąžintą piniginę prievolę. Pirko, ar nepirko ieškovas iš atsakovo automašiną su puspriekabe, piniginės prievolės įvykdymui įrodinėti, esminės reikšmės neturi. Atsakovas pripažino avansinę įmoką, nurodytą “ Pardavimo- paskolos rašte“ gavęs, tai ir privalo įrodyti, atsiskaitymą pagal šią prievolę.( LR CPK 178 str.). Šios atsakovo piniginės prievolės atsiskaitymo įrodinėjimo procese, kolegija negali traktuoti ieškovo ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo dalį negrąžinto avanso, nes laikė, jog gavęs šiuos pinigus, ir jų negrąžinęs, atsakovas be pagrindo praturtėjo ( LR CPK 6.237 str.). Apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį, padarė išvadą, jog atsakovui neįrodžius piniginės prievolės įvykdymo, atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita, todėl ieškinį tenkino būtent LR CK 6.237 str. pagrindu.
Apeliacinio proceso metu atsakovas pateikė kompiuterio modifikacijos kopiją, kaip įrodymą, neva, buvus kitai sutarčiai tarp šalių. Tačiau apeliacinio proceso metu pateiktosios kopijos teismas negali laikyti tinkamu ir teisėtu įrodymu ( LR CPK 197 str.), nes jis neatitinka elementariems rašytinio įrodymo reikalavimams nei turinio, nei formos prasme.
Atsakovui nebuvo suvaržyta įrodinėjimo teisė I instancijos teisme, nes teismas bylos nagrinėjimą kelis kartus atidėjo, siūlė pateikti naujų įrodymų, todėl šalių lygybės procese principas ir jo atsikirtimo teisė nebuvo ribojama. Atsakovas pateikė ir atsiliepimą( b.l. 15-18) ir net priešieškinį, tik priešieškinio teismas nepriėmė, nurodęs, jog yra atsakovo teisė reikšti atskirą ieškinį, atskiroje byloje( b.l. 61, 65). Taigi, šalių lygiateisiškumo principas taip pat nebuvo pažeistas. Atsakovo teisė įrodinėti ieškovo padarytą įmonei žalą yra kitos bylos, ir kito ginčo dalykas.
Pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, jog naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 metų lapkričio 24 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. J. individualios įmonės 9 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.