Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-350/2010

Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.2.23.1; 2.4.6.

2010 m. sausio 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal BK 178 str. 2 d. dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimu; pagal BK 259 str. 2 d. dvidešimt penkių parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė dviejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2004-09-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 str., G. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2008-03-06 iki 2008-07-31 ir nuo 2008-11-15 iki 2009-03-20.

Užstatas – 12000 litų, kurį į Panevėžio apygardos prokuratūros depozitinę sąskaitą AB ,,(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), 2008-07-31 d. įmokėjo užstato davėja D. K., pervestas valstybei.

Išieškota iš G. K. 113 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 8 d. apie 19.40 val. pro nerakintas duris įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini) " kavinės „(duomenys neskelbtini) " tarnybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose ir iš ten pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) " turtą - 15 litrų talpos alaus statinę 200 litų vertės ir joje esantį 15 litrų alaus „Calsberg" 58,35 litų vertės, viso pagrobė turto už 258,35 litus.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio - vasario mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) , name, Panevėžio mieste, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą - 0,127 gramo metamfetamino, kurią neteisėtai gabeno Panevėžio miesto gatvėmis į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžio mieste ir ją ten neteisėtai laikė, po to tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, dalį - 0,107 gramo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, paėmęs iš laikymo vietos, neteisėtai gabeno Panevėžio miesto gatvėmis ir neteisėtai laikė kelnių kišenėje iki 2008 m. kovo 6 d. kuomet apie 18.00 val., asmens kratos metu, Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato tarnybinėse patalpose, esančiose Smetonos g. 35, Panevėžio mieste, priekinėje kairės pusės džinsinių kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas plastikinis maišelis su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 0,107 gramo metamfetamino, kitą dalį - 0,020 gramo psichotropinės medžiagos - metamfetamino, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste iki 2008 m. kovo 6 d.., kuomet apie 20.00 val. kratos bute metu buvo rastas ir paimtas 1 mililitro talpos vienkartinis švirkštas su bespalviu skaidriu skysčiu, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga - 0,020 gramo metamfetamino.

Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįstai byla buvo perduota iš Šiaulių į Panevėžio miestą tolimesniam tyrimui, tuo pažeidžiant jo teises į gynybą, kadangi Panevėžyje apygardos prokuratūros prokuroras R.Pačebutas savo nuožiūra paskyrė jam gynėją J.Stauską, dėl ko liko neaišku, kokiu pagrindu buvo nušalinta advokatė J.Amstronskytė. Skunde pažymima, kad taip pat buvo padaryti BPK pažeidimai atliekant jo asmens bei namų kratą, kadangi pareigūnų, atlikusių kratas, parodymai prieštaringi surašytiems protokolams bei jo parodymams, neaišku, kokiu būdu maišelis su narkotinėmis medžiagomis atsirado jo kelnių kišenėje. Taip pat, pažeidžiant BPK normas, t.y. naudojant prievartą ir smurtą jo atžvilgiu, buvo paimti jo DNR tyrimai, imant pavyzdžius lyginamiesiems tyrimams buvo tyčiojamasi. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leidžiama susipažinti su procesiniais dokumentais ir filmuota medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu jo rašyti prašymai, raštai, skundai, tyčia buvo užlaikomi ir išsiunčiami pavėluotai, tokiu būdu buvo pažeidžiamos jo teisės.

Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo prašęs atliekant apklausas daryti audio įrašus, tačiau teismas kategoriškai jo prašymą atmetė. Dėl šių priežasčių teisiamojo posėdžio protokolai surašyti netiksliai. Teisiamojo posėdžio metu liko neapklausta liudytoja J. M., todėl teismas jos parodymais neturėjo remtis.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje melagingai nurodo, kad jis baustas administracine tvarka, nes nuobaudos panaikintos ir negaliojančios, be to nepažymėta, kad nusikaltimo padarymo momentui jis dirbo. Skiriant bausmę teismas nepagrįstai rėmėsi 1994 metų nuosprendžiu, kadangi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atlikęs, teistumas išnykęs, kas reiškia, jog tokiu atveju žmogus yra laikomas neteistu, tačiau teismas to nepaminėjo. Be to, skiriant bausmę teismas nenurodė, kokią ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį prideda prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymi, kad 2004-09-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.

Teismas priimdamas sprendimą byloje taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis išlaiko ligotą sūnų, nes pastarojo motina dirba ir gyvena užsienyje, o jo tėvai taip pat yra pasiligoję, ir jiems būtų sunku rūpintis anūku. Be to, teismas nepagrįstai nutartimi panaikino kardomąją priemonę – užstatą ir nurodė pervesti valstybei, kadangi šį užstatą – 12000 Lt įmokėjo jo motina, kuriai šie pinigai būtų reikalingi prižiūrint anūką, jei jam tektų atlikti bausmę.

Nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį visiškai nesvarstė galimybės jam skirti švelnesnę bausmę, nei numato įstatymas (BK 62 str.) atsižvelgiant į tai, kad jis augina ligotą sūnų, kurį šiuo metu prižiūri senyvo amžiaus ligoti jo tėvai. Taip pat nesuteikė galimybės susitaikyti su „UAB (duomenys neskelbtini) “ bei „(duomenys neskelbtini) .“ savininke A. M.. be to, nepagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismo posėdyje prokuroras rašo skundą atmesti, nuteistasis bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. G. K. neneigia kaltės dėl BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo bei tai, kad pagrobė svetimą turtą – statinę su alumi, tačiau neigia įsibrovęs į kavinės „(duomenys neskelbtini) " tarnybines patalpas, nurodo, kad į patalpas įėjo manydamas, kad tai kavinė, ir pamatęs stovinčią alaus statinę ją išsinešė. Apelianto skunde dėstoma versija, kurios esmė ta, jog jis nesuprato, kad į patalpas, iš kurių jis išsinešė alų pašaliniams asmenims įeiti draudžiama, kad tai tarnybinis įėjimas. Tokios pat pozicijos apeliantas laikėsi nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ši apelianto versija išsamiai išnagrinėta ir motyvuotai paneigta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Tai, kad patalpos, iš kurių buvo pagrobta alaus statinė yra tarnybinės, visiškai įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolais, liudytojų A. M., R. Č. parodymais. Šios liudytojos parodė, kad įėjus pro pagalbines duris iš kiemo pusės į kavinės „(duomenys neskelbtini) “ patalpas, matyti užrašas „pašaliniams įėjimas draudžiamas“. Užrašas kabo nuo pat kavinės atidarymo. Įėjimas skirtas tik darbuotojams ir tiekėjams, lankytojai į kavinę eina pro kitas duris iš kitos pastato pusės. Pagalbinės patalpos apšviestos, nes jei būtų tamsu, darbuotojai negalėtų dirbti, kad nebūtų apšvietimo, niekas nepastebėjo. Šiuos parodymus pilnai patvirtina prie įvykio vietos apžiūros protokolų esančios nuotraukos ir schemos, iš kurių aiškiai matyti, kad įėjus pro pagalbines kavinės „(duomenys neskelbtini) “ duris, matomoje vietoje virš laiptų vedančių žemyn yra lentelė su užrašu „pašaliniams įeiti draudžiama“, tai reiškia, kad pašalinių asmenų patekimas į minėtas patalpas draudžiamas, todėl yra neteisėtas. Jei koridorius nebūtų pakankamai apšviestas ir dėl to nebūtų matomas įėjimą pašaliniams draudžiantis užrašas, apeliantas nebūtų galėjęs pastebėti ir toje patalpoje buvusios statinės su alumi, kurią pasisavino. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minimas įėjimas yra iš kiemo pusės ir iš jo aplinkos akivaizdžiai matyti, kad tai tikrai nėra lankytojams skirtas įėjimas. Tokiu būdu G. K. padaryta nusikalstama veika pagal BK 178 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.

G. K. skunde nurodo, kad alaus statinė, kurią jis pagrobė iš kavinės „(duomenys neskelbtini) “ patalpų, priklausė UAB „(duomenys neskelbtini) “, o ne kavinei „(duomenys neskelbtini) “, todėl vadovaujantis BPK normomis ikiteisminis tyrimas net negalėjo būti pradėtas nesant teisėto savininko skundui. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Liudytoja A. M. parodė, kad iš jai priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini) “, buvo pavogta statinė su alumi, dėl vagystės padaryta 258,35 Lt turtinė žala. Alų kavinė perka iš UAB „(duomenys neskelbtini) “. Perkant alų, jis atvežamas statinėse, kurias grąžina pardavus alų, ir mokama tik už turinį, bet jei statinė negrąžinama, mokama ir už ją. Šiuos parodymus patvirtina byloje esantys dokumentai apie alaus ir statinės vertę (1 T.15-18). Kadangi kavinė „(duomenys neskelbtini) “ UAB „(duomenys neskelbtini) “ su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaičiusi, dėl statinės su alumi, žala padaryta tik kavinei „(duomenys neskelbtini) “, todėl civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pagrįstai pripažinta kavinės „(duomenys neskelbtini) “ savininkė UAB „(duomenys neskelbtini) “.

Apelianto skundo teiginiai dėl teismo šališkumo ar esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą teisme nepagrįsti. Esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas nei apelianto, nei jo gynėjų teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikšti prašymus bei tenkino G. K. prašymus. Kad pasitiki teismu, teisminio nagrinėjimo metu nurodė pats G. K. (t.9 b.l. 135 ). Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą nei apeliantas G. K., nei jo gynėjas neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Vien tai, kad apelianto atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

Apeliantas skunde teigia, kad teismo šališkumas pasireiškia, tuo, kad teismas, jo nuomone netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas BPK normas, byloje nėra pateikti visi vaizdo įrašai, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti kada jis atvažiavo a/m VW GOLF ir kada išvažiavo iš kiemo, kuriame yra įėjimas į kavinę „(duomenys neskelbtini) “. Šios aplinkybės nusikalstamos veikos numatytos BK 178 str.2 d. kvalifikavimui reikšmės neturi. Pats nuteistasis neneigia pagrobęs statinę alaus iš kavinės „(duomenys neskelbtini) “ patalpų, vaizdo įraše užfiksuotas nusikalstamos veikos faktas – momentas, kuomet G. K. įeina į kavinės patalpas ir išsineša alaus statinę, o aplinkybė, kada jis tiksliai atvyksta, ir kada išvyksta nėra bylos nagrinėjimo dalyku bei jokios įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Visus byloje surinktus įrodymus teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apkaltinantį nuosprendį teismas priėmė ištyręs bei įvertinęs bylos duomenų visetą, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad apeliantas padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

G. K. nurodo, kad baudžiamoji byla, dėl vagystės iš kavinės „(duomenys neskelbtini) “ patalpų, nepagrįstai buvo perduota iš Šiaulių m. į Panevėžio apygardos prokuratūrą tolimesniam tyrimui. Pažymėtina, kad vagystę iš kavinės „(duomenys neskelbtini) “ patalpų Šiaulių mieste, G. K. įvykdė 2007-09-08. 2008-03-06 Panevėžio m. VPK 1 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 str. 2 d.. Kadangi tyrimai buvo atliekami skirtinguose miestuose, vadovaujantis BPK 174 str. 2 d., siekiant kad nusikalstamos veikos būtų išaiškintos kuo greičiau ir išsamiau, baudžiamoji byla dėl vagystės tolimesniam tyrimui buvo perduota į Panevėžio mietą ir sujungta su baudžiamąja byla dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Tokiu būdu, apelianto argumentai, kad persiuntus bylą buvo pažeistos jo teisės, nepagrįsti.

Taip pat apeliantas teigia, kad Panevėžyje apygardos prokuratūros prokuroras R.Pačebutas savo nuožiūra paskyrė jam gynėją J.Stauską, dėl ko liko neaišku, kokiu pagrindu buvo nušalinta advokatė J.Amstronskytė, taip buvo pažeista jo teisė į gynybą. Šie G. K. teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, būtų padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, duodantys pagrindą manyti, kad buvo pažeista apelianto teisė į gynybą. Bylos dokumentai rodo, kad G. K. jo teisė turėti gynėją atliekant procesinius veiksmus kiekvienu atveju buvo išaiškinama. Atskirais atvejais jis gynėjo atsisakė, o kitais atvejais gynėjas dalyvavo. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių gynėjo dalyvavimas pirmosiose G. K. apklausose, kai jis nebuvo suimtas, buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d.). Atsisakius gynėjo, jam buvo išaiškinama, kad jis bet kuriuo proceso metu vėl gali turėti gynėją, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Pažymėtina, kad tiriantis bylą pareigūnas ar prokuroras, jei įtariamasis nėra pasikvietęs savo gynėjo, ir jei gynėjo dalyvavimas yra būtinas, jį skiria ne savo nuožiūra, kaip skunde nurodo apeliantas, o vadovaujantis BPK 51 str. 3 p. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos koordinatoriaus teikimu. Tuo pačiu įstatymas nesuteikia teisės įtariamajam ar kaltinamajam pasirinkti jam ginti skiriamą advokatą. Pasirinktą gynėją pasikviesti turi teisę pats ginamasis, pats ar per kitus asmenis sudaręs atitinkamą sutartį.

Skundo argumentai apie tai, kad buvo padaryti BPK pažeidimai atliekant jo asmens bei namų kratą, naudojant prievartą ir smurtą jo atžvilgiu, buvo paimti jo DNR tyrimai, nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, visos minėtos procesinės prievartos priemonės buvo atliktos BPK nustatyta tvarka, pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja. Krata G. K. bute buvo atlikta kaip reikalauja BPK 145 str., pagal teismo nutartį, siekiant rasti bylai reikšmingus daiktus. Ją atliekant dalyvavo kviestiniai, pats G. K.. Kratos metu dalyvavę asmenys jokių pastabų kratos protokole neišreiškė. G. K. asmens krata buvo atlikta laikantis BPK 146 str. reikalavimų, sulaikius jį ir pristačius į policijos komisariatą. Asmens kratos ir buto kratos metu rasti ir paimti daiktai buvo tinkamai įforminti, bei pateikti atitinkamiems tyrimams atlikti. Apie atliktas kratas apklausti jas atlikę pareigūnai davė išsamius parodymus, nurodė kratų darymo aplinkybės, bei tai, kad nepamena, kurioje tiksliai G. K. kelnių kišenėje buvo rastas maišelis su narkotinėmis medžiagomis. Tai, kad kelnių kišenėje ir namuose rastos medžiagos narkotinės, be kita ko ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme pripažino pats apeliantas (9 T.136 b.l.), todėl apelianto argumentai, kad tarp jo ir pareigūnų parodymų yra prieštaravimų, visiškai nepagrįsti.

Apeliantas skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 259 str. 2 d. už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą. Administracinė atsakomybė (ATPK 44 str.) nėra numatyta už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą, todėl apelianto skundo argumentas, kad šioje dalyje jam galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, nepagrįstas. Be to ATPK 9 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad administracinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai padaryti pažeidimai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

DNR (seilių ėminiai) tyrimai buvo paimti vadovaujantis 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-357 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo “Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo “17 p. ( pristatytiems į policijos areštinę asmenims privalomai atliekamas daktiloskopinis tyrimas, jie turi būti fotografuojami, esant galimybei – filmuojami, taip pat paimami jų DNR (seilių ėminiai)). Po DNR pavyzdžių paėmimo, jie persiunčiami į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą. Kaip matyti iš byloje esančios asmens kratos, kuri buvo daroma G. K. pristačius į areštinę, protokolo kopijos, DNR, kaip protokole pažymėjo apeliantas, buvo paimtas per prievartą, jam būnant su antrankiais (T. 11 b.l. 118) . Prievartos naudojimas įtariamojo, nesutinkančio, kad būtų imamas pavyzdys genetinei daktiloskopijai, atžvilgiu yra numatytas BPK 156 str. 2 d. Aplinkybė, kad šio veiksmo atlikimo metu apeliantui buvo uždėti antrankiai, nerodo, kad jo atžvilgiu buvo naudojama didesnė prievarta nei šiuo atveju buvo būtina. Apelianto skundo teiginiai, kad baudžiamoji byla suklastota, bei tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jo rašyti raštai tyčia buvo užlaikomi ir siunčiami pavėluotai, bei tai, kad atliekant procesinius veiksmus - pavyzdžių lyginamiesiems tyrimams paėmimą iš jo buvo tyčiojamasi, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais duomenimis, baudžiamojoje byloje tokių duomenų nekonstatuojama.

Apelianto skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo leidžiama susipažinti su procesiniais dokumentais ir filmuota medžiaga nepagrįsti. Vadovaujantis BPK 181 str., prokuroras turi teisę neleisti proceso dalyviui susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Be to iš bylos duomenų matyti, kad su atskirais procesiniais dokumentais K. K. susipažinti buvo leidžiama. Pažymėtina tai, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir G. K. paskelbus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, jis su baudžiamąja byla susipažinti atsisakė, prašymu ir papildymu papildyti ikiteisminį tyrimą neturėjo ( 8 T. b.l. 60). Be to, G. K. teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu jam nebuvo leista susipažinti su byloje esančiais vaizdo įrašais ir papildomai pateikta teismui medžiaga, bei tai, kad teismas įrodymų tyrimo metu tik apsiribojo įrodymų išvardinimu, ir dėl to buvo pažeista jo teisė į teisingą gynybą. Šie jo teiginiai taip pat nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo, su papildomai teismui pateikta medžiaga G. K. susipažino, sutiko, kad baudžiamosios bylos dokumentai būtų tik išvardinti, (10 T. b.l. 14,15) peržiūrėjo vaizdo medžiagą (10 T. b.l. 120).

Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teisme atliekant apklausas buvo prašęs daryti audio įrašus, tačiau teismas kategoriškai jo prašymą atmetė. Tokiu būdu teisiamojo posėdžio protokolai surašyti netiksliai. Šie jo argumentai atmestini. Pagal BPK 261 str. 3 p. teisiamasis posėdis gali būti stenografuojamas. Iš įstatymo analizės darytina išvada, kad apie būtinumą stenografuoti posėdį sprendžia teismas, o pastabas dėl teisiamojo protokolo netikslumų G. K. pareiškė pasinaudodamas BPK 261 str. 6 p. numatyta tvarka, teismas išnagrinėjęs G. K. pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo, su jomis sutiko, nors kaip matyti iš apelianto pateiktų pastabų, jos nebuvo esminės. Taip pat kolegija konstatuoja, kad šie skundo argumentai visiškai nėra susiję su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.

Iš bylos duomenų matyti, kad baudžiamoji byla kaltinant G. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir BK 259 str. 2 d. padarymu, Panevėžio m. apylinkės teismui buvo perduota 2008-08-26. Apylinkės teismo pirmininkas 2008-08-27 d., patvarkymu bylą paskyrė teisėjui K.Venckui, kuris 2008-09-26 priėmė nutartį, baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje (8 T. b.l. 73-76), todėl apelianto skundo teiginys, kad teisėjas K.Venckus nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmė dieną anksčiau nei jam buvo paskirta byla, nepagrįstas.

G. K. skunde teigia, kad teisiamojo posėdžio metu liko neapklausta liudytoja J. M., todėl teismas jos parodymais neturėjo remtis. Šis teiginys nepagrįstas. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, G. K. nurodė nepageidaujantis, kad neatvykusi į teisiamąjį posėdį liudytoja J. M. būtų apklausa, todėl teismas nutarė liudytojos nebeapklausti, teismo nuosprendyje jos parodymais nesirėmė.

Apeliantas nepagrįstai teigia kad teismas skirdamas bausmę rėmėsi 1994 m. nuosprendžiu, kuriuo jis buvo nuteistas, nes pagal šį nuosprendį bausmę jis atlikęs, teistumas išnykęs. Be to, 2004-09-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskirus nusikaltimus turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. BPK 304 str. 4 p. nurodyta, kad teismas įžanginėje nuosprendžio dalyje, be kaltinamojo anketinių duomenų, turi nurodyti duomenis apie kaltinamojo ankstesnius teistumus bei kitus duomenis apie kaltinamąjį, turinčius reikšmės bylai. Pagal minėto BPK straipsnio reikalavimus, apylinkės teismas nurodė G. K. ankstesnius teistumus, o skirdamas bausmę rėmėsi ne 1994-12-19 nuosprendžiu, o 2004-09-15 nuosprendžiu, kuriuo G. K. buvo nuteistas 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bei 2005-09-13 teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str., paleistas iš pataisos įstaigos, lygtinai prieš 2 metus, 10 mėnesių ir 27 dienų. Nusikaltimo dienai (2007-09-08), teistumas G. K. išnykęs nebuvo. Pagal BK 64 str. 1 d., jei nuteistasis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismai iš pradžių skiria jam bausmę už naują nusikalstamą veiką, po to paskirtą bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdami. Apylinkės teismas skirdamas G. K. galutinę subendrintą bausmę vadovavosi BK 64 str. 1 d., 3 d., ir prie 2004-09-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, taikydamas apeliantui palankiausią šiuo atveju įstatymo leidžiamą- dalinį bausmių sudėjimo būdą, pridėjęs skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskyrė galutinę subendrintą bausmes. Baudžiamasis kodeksas nenumato, kokią dalį bausmės teismas turi pridėti prie kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl G. K. skundo teiginys, kad skiriant bausmę teismas nenurodė, kokią ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį prideda prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, nepagrįstas, o kokiu būdu buvo bendrintinos 2004-09-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, kadangi skundas nagrinėjamas dėl 2009-03-20 nuosprendžio.

Apeliaciniame skunde G. K. nurodo, kad teismas nuosprendyje melagingai nurodo, kad jis baustas administracine tvarka, nes nuobaudos panaikintos ir negaliojančios, be to nepažymėta, kad nusikaltimo padarymo momentui jis dirbo. Iš bylos duomenų matyti, kad G. K. iki nuosprendžio priėmimo ne kartą buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusikaltimo, padaryto 2007 m. rugsėjo 8 d., metu, bei nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (3 T. b.l. 13 ). Nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, padaryto 2008-03-04 d., Panevėžio apygardos administracinio teismo buvo panaikintas tik po nuosprendžio priėmimo – 2009-08-18 d., todėl teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad G. K. baustas administracine tvarka. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nusikaltimo (2007-09-08) padarymo metu G. K. nedirbo (3 T. b.l. 31), todėl apelianto teiginiai apie tariamai neteisingai nurodytus duomenis apie jo administracinius pažeidimus ir darbą, nepagrįsti. Tai, kad po nuosprendžio priėmimo apeliantui paskirtas administracinė nuobauda buvo panaikinta, nėra pagrindas kaip nors keisti nuosprendžio, tame tarpe ir peržiūrėti paskirtos bausmės dydį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jam skirtą kardomąją priemonę – užstatą, pakeitė į suėmimą, be to, pinigus – 12000 lt, kuriuos kaip užstatą įmokėjo jo motina, nuosprendžiu nepagrįstai nurodė pervesti valstybei, nes šie pinigai jo motinai būtų reikalingi prižiūrint anūką. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu - 2008-07-31, prokuroras priėmė nutartį G. K. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeisti į švelnesnes kardomąsias priemones – užstatą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą. G. K., kaip to reikalauja BPK 133 str. pasirašytinai buvo išaiškinta, kad pažeidus nutartyje jam nustatytas pareigas, užstatas pereis valstybei, o jam tokiu atveju gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Kadangi G. K. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, kviečiamas šaukimais į teismą neatvyko, jo buvimo vieta buvo nežinoma, kaip paaiškėjo nepranešęs bylą tyrusiam prokurorui buvo išvykęs į užsienį, teismas vadovaujantis BPK 133 str. 5 d., pagrįstai jam skyrė suėmimą. Šis klausimas išspręstas neskundžiama apygardos teismo nutartimi nagrinėjant apelianto skundą dėl suėmimo paskyrimo, todėl dar kartą nagrinėti, ar užstatas į suėmimą buvo pakeistas pagrįstai, nėra jokio pagrindo. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tik išsprendė pinigų, kurie buvo sumokėti kaip užstatas, likimą nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, šie apelianto skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

G. K. mano, kad teismas nepagrįstai jo prisipažinimo pagrobus alaus statinę nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šie jo teiginiai nepagrįsti. Iš G. K. apklausų matyti, kad jis neneigė pagrobęs alaus statinę iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, tačiau jis neigė, kad statinę su alumi pagrobė įsibrovimo būdu. Padarytą veiką nustatyti ir išaiškinti padėjo ne G. K., o kavinės UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininkė. Tyrimo metu apeliantas parodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams apie bylos aplinkybes nedavė, todėl atsižvelgus į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jo gailestis nėra nuoširdus, jo prisipažinimas nelaikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas su tuo visiškai sutinka.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į apelianto skunde minimas aplinkybes – kad jis augina nepilnametį vaiką, kuris yra silpnos sveikatos, į tai, kad apeliantas pagal gyvenamąją vietą ir laisvės atėmimo vietos administracijos charakterizuojamas teigiamai, bei į tai, kad atlygino žalą, todėl dar kartą atsižvelgti į tai nėra pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d. bei 259 str. 2 d. paskirtosios bausmės, kurios neviršija sankcijose numatytų bausmės vidurkių, šiuo atveju laikyti aiškiai per griežtomis ir jų mažinti nėra jokio pagrindo.

Skirti švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę BK 62 str. 2 d. 2 p., kaip prašo apeliantas taip pat pagrindo nėra. Pagal minėto straipsnio 2 d. kaltinamajam švelnesnė bausmė skiriama tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Nors nusikaltimu padaryta turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini) “ atlyginta (žalą atlygino nuteistojo tėvai), ir šią aplinkybę apylinkės teismas pripažino kaip atsakomybę lengvinančia, tačiau bylos duomenimis apelianto sūnumi rūpinasi jo tėvai. Aplinkybė, kad G. K. augina mažametį sūnų, nesukliudė padaryti nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl teismas, nepasinaudodamas įstatymo jam suteikta teise taikyti apeliantui BK 62 str. nuostatas, įstatymo nepažeidė.

G. K. skunde teigia, kad teismas jam nesuteikė galimybės susitaikyti su UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininke A. M.. iš bylos duomenų matyti, kad ji taikytis su G. K. nesutiko, tai patvirtino teisminio nagrinėjimo metu. Be to apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės manyti, jog G. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes teisiamas jau nebe pirmą kartą, nusikalstamos veikos buvo padarytos lygtinai atleidus nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, todėl pagrindo atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui su nukentėjusiuoju susitaikius nėra.

Apeliantas nurodo, kad po nuosprendžio priėmimo apylinkės teisme, jam nebuvo leista susipažinti su visa baudžiamąja byla, o tik su 10 ir 11 tomais, tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės. BPK 22 str. 3 d. reglamentuoja kaltinamojo (nuteistojo, išteisintojo) teisę susipažinti su byla teisme. Tai reiškia, kad su byla šis proceso dalyvis susipažinti turi teisę bet kurios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, 2009-08-31 vykusio apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu G. K. pareiškė norą susipažinti su bylos medžiaga, teismas jo prašymą tenkino ir nustatė keturių dienų terminą susipažinimui su byla. Tokiu būdu su byla G. K. susipažino, jo teisės pažeistos nebuvo. Be to, šie skundo argumentai nėra susiję su skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skunde išdėstytais motyvais ir pagrindais naikinti ar keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

G. K. apeliacinį skundą atmesti.