Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-29 · Administracinė byla Nr. A-39-820-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-29
Bylos Nr.
A-39-820-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista ir Ko“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-820/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui K. K. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eurovista ir Ko“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2006 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (27.183)-256-386 patvirtino 2006 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo aktą Nr. 07-06-32-42 ir nurodė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Eurovista ir Ko“ sumokėti į valstybės biudžetą 165 522 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM), 86 866 Lt šio mokesčio delspinigių ir 49 657 Lt šio mokesčio baudos.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), išnagrinėjusi UAB „Eurovista ir Ko“ skundą, 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 69-25 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2006 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (27.183)-256-386.

Žemesnės instancijos teismas

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. S-65-(7-35/2007) panaikino VMI prie LR FM 2006 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 69-25 ir perdavė UAB „Eurovista ir Ko“ skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Eurovista ir Ko“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį tesimą prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. S-65-(7-35/2007); 2) panaikinti VMI prie LR FM 2006 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 69-25 nurodymus dėl 165 522 Lt JAPM, 86 866 Lt šio mokesčio delspinigių ir 49 657 Lt šio mokesčio baudos sumokėjimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI 2003 m. lapkričio 24 d. surašė pirmą bendrovės patikrinimo aktą, dėl kurio kilęs mokestinis ginčas pasibaigė tuo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino Mokestinių ginčų komisijos ir mokesčių administratorių priimtus sprendimų dalis dėl JAPM, delspinigių bei baudos apskaičiavimo ir grąžino bylą šioje dalyje tirti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdydama minėtus teismų sprendimus, Vilniaus apskrities VMI 2006 m. rugpjūčio 25 d. surašė naują patikrinimo aktą, kuriame pripažino bendrovės atliktą investiciją, ir, remdamasi turto vertinimo dokumentais, nustatė investicijos apimtį – 39 000 Lt. Bendrovė pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai tik dėl investicijos apimties. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis mokestinius ginčus, taip pat šio įstatymo 151 straipsniu ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos nuostatų 36.4. punktu, Mokestinių ginčų komisija turėjo priimti sprendimą ginčo ribose. Tačiau Mokestinių ginčų komisija šių nuostatų nesilaikė. Kadangi mokesčių administratorius neginčijo pačios investicijos ir sprendė klausimą tik dėl investicijos apimties, Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius turėjo pirma ištirti, ar buvo investicija, ir tik po to spręsti dėl investicijos apimties. Todėl, pareiškėjo nuomone, Mokestinių ginčų komisijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie LR FM prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog K. P. pagal 2000 m. balandžio 25 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš UAB „Rokiškio agrochemija“ už 25 000 Lt pastatus ir kiemo statinius, esančius K.Donelaičio g. 17, Rokiškyje. UAB „Eurovista ir Ko“ 2001 m. gruodžio 29 d. pasirašė sutartį su K. P. (Petrauskaite) ir S. P. dėl jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių minėtų pastatų (kontoros ir kiemo statinių) pirkimo-pardavimo už 900 000 Lt. UAB „Eurovista ir Ko“ pagal kasos išlaidų orderį šią pinigų sumą sumokėjo K. P. . K. P. (P.) yra S. P. žmona, o S. P. yra UAB „Eurovista ir Ko“ akcininko R. P. brolis. Apskaičiuodama 2001 metų apmokestinamąjį pelną, UAB „Eurovista ir Ko“ pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą visą įsigyto turto kainą (900 000 Lt) priskyrė investicijai. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo pateiktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2006/07-277, minėto turto rinkos vertė 2001 m. gruodžio 29 d. buvo 39 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius konstatavo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų operacijų turinio, ir, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 27¹ straipsniu, mokesčio bazę (861 000 Lt) nustatė netiesiogiai. Tačiau pareiškėjo skunde paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartyje (adm. byla Nr. A5-1848/2005) buvo aiškiai suformuluotas įpareigojimas mokesčių administratoriui: teismas nurodė, kad mokesčių administratorius turi iš naujo surinkti ir ištirti visus reikšmingus įrodymus, taip pat bendrovės pateiktus dokumentus dėl turto naudojimo, ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tik padarius teigiamą išvadą, vertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai galimybės arba dėl galimybės kreiptis dėl sandorių galiojimo civilinio proceso tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius patikrinimo metu netyrė ir nenustatė, ar UAB „Eurovista ir Ko“ minėtą turtą naudojo siekdama uždirbti bendrąsias pajams. Tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu formuojamai praktikai, pagal kurią pirmiausia būtina nustatyti, ar įsigytas turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje, tai yra nustatyti būtinąją investicijos sąlygą (adm. byla Nr. A11-892/2004). Todėl, atsakovo nuomone, Mokestinių ginčų komisijos priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad palaiko atsakovo argumentus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir paliko Mokestinių ginčų komisijos 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. S-65-(7-35/2007) nepakeistą. Teismas sprendime nurodė, kad UAB „Eurovista ir Ko“ 2001 metų pelno mokesčio administravimo procedūra Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies prasme prasidėjo vietos mokesčio administratoriaus specialistams atlikus patikrinimą ir surašius 2003 m. lapkričio 24 d. patikrinimo aktą Nr. 07-02-42-1363, kuris buvo patvirtintas inspekcijos 2004 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 17-2-32. Dėl šio sprendimo kilusi mokestinio ginčo procedūra baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi, kuria byla dėl JAPM apskaičiavimo buvo grąžinta mokesčių administratoriui tirti iš naujo konkrečiai nurodant, kokius klausimus mokesčio administratorius turi nustatyti atlikdamas tyrimą iš naujo. Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, 2003 metais prasidėjusi bendrovės 2001 metų pelno mokesčio administravimo procedūra tęsėsi toliau. Ją vykdydami vietos mokesčio administratoriaus specialistai atliko pakartotinį bendrovės JAPM patikrinimą už 2001 metų laikotarpį ir surašė naują patikrinimo aktą, kurį Vilniaus apskrities VMI patvirtino 2006 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (27.183)-256-386. Dėl šio sprendimo parsidėjo nauja mokestinio ginčo procedūra. Tęsdamas bendrovės 2001 metų JAPM administravimo procedūrą, mokesčių administratorius turėjo vykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartyje suformuluotus nurodymus, t. y. iš naujo surinkti ir ištirti visus reikšmingus įrodymus, taip pat ir bendrovės teisminio nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus dėl turto naudojimo, ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę lengvatą, numatytą Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir tik padarius teigiamą išvadą, vertinti visas reikšmingas aplinkybes dėl mokesčio bazės nustatymo netiesiogiai galimybės arba dėl galimybės kreiptis dėl sandorių galiojimo civilinio proceso tvarka. Mokestinių ginčų komisija savo sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo taikymo prasme investicijomis gali būti laikomos tik tos juridinio asmens lėšos (jo gauto pelno lėšos), kurios yra skirtos bendrosioms šio asmens pajamoms uždirbti (adm. byla Nr. A11-892/2004). Tačiau nagrinėjamu atveju mokesčio administratorius papildomo patikrinimo metu nenustatė, ar bendrovė nupirktą nekilnojamąjį turtą naudojo siekiant uždirbti bendrąsias pajamas. Atsakovas pripažino, kad nebuvo ištirtos ir įvertintos kai kurios šiam mokestiniam ginčui svarbios aplinkybės, kurios turėjo būti nustatytos ir įvertintos vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 29 d. nutartį. Todėl teismas konstatavo, kad Mokestinių ginčų komisija 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. S-65-(7-35/2007) pagrįstai ir teisėtai perdavė bendrovės skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti VMI prie LR FM 2007 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. 69-25, teismas pažymėjo, kad šis atsakovo sprendimas jau yra pagrįstai panaikintas minėtu Mokestinių ginčų komisijos sprendimu.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Eurovista ir Ko“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą, įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją išnagrinėti bylą iš esmės ir panaikinti VMI prie LR FM FM 2006 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 69-25 nurodymus dėl 165 522 Lt JAPM, 86 866 Lt šio mokesčio delspinigių ir 49 657 Lt šio mokesčio baudos sumokėjimo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI 2003 m. lapkričio 24 d. surašė pirmą bendrovės patikrinimo aktą, dėl kurio kilęs mokestinis ginčas pasibaigė tuo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikino Mokestinių ginčų komisijos ir mokesčių administratorių priimtus sprendimų dalis dėl JAPM, delspinigių bei baudos apskaičiavimo ir grąžino bylą šioje dalyje tirti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu minėtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdydama minėtus teismų sprendimus, Vilniaus apskrities VMI 2006 m. rugpjūčio 25 d. surašė naują patikrinimo aktą, kuriame pripažino bendrovės atliktą investiciją, ir, remdamasi turto vertinimo dokumentais, nustatė investicijos apimtį – 39 000 Lt. Bendrovė pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai tik dėl investicijos apimties. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis mokestinius ginčus, taip pat šio įstatymo 151 straipsniu ir Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos nuostatų 36.4. punktu, Mokestinių ginčų komisija turėjo priimti sprendimą ginčo ribose. Tačiau Mokestinių ginčų komisija šių nuostatų nesilaikė. Kadangi mokesčių administratorius neginčijo pačios investicijos ir sprendė klausimą tik dėl investicijos apimties, Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius turėjo pirma ištirti, ar buvo investicija, ir tik po to spręsti dėl investicijos apimties. Pareiškėjo nuomone, teismas be pagrindo neatsižvelgė į šiuos argumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas VMI prie LR FM prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog tai, kad Mokestinių ginčų komisija nurodė, kad šiame ginče būtina nustatyti tam tikras aplinkybes (ar turtas buvo naudojamas bendrovės veikloje), nelaikytina ginčo ribų peržengimu, nes šiuo atveju nesikeičia ginčo dalykas, pagrindas, laikotarpis ar kitos esminės ginčo aplinkybės.

Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad palaiko atsakovo VMI prie LR FM išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 patvirtintų Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų 35 punktu Komisijai suteikta teisė tiek panaikinti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, tiek ir perduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. sprendimu panaikinino Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą dėl pareiškėjui nustatyto juridinių asmenų pelno mokesčio, šio mokesčio delspinigių bei baudos, ir šį mokestinį ginčą grąžino iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Šį pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 29 d. nutartimi palinko nepakeistą. Mokestinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 26 d. sprendimo, konstatavo, kad mokesčių administratorius nevykdė visų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 29 d. nutarties nurodymų ir tuo pažeidė administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatytą teismo nutarties privalomumo principą.

Pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai sutiko su Mokestinių ginčų komisijos išvadomis, kad vykdydamas teismo nutartį, mokesčių administratorius nesurinko ir neištyrė visų reikšmės bylai turinčių įrodymų, neįvertino, ar buvo pakankamas pagrindas įsigytą nekilnojamąjį turtą vertinti kaip investiciją ir taikyti mokestinę legvatą. Su šiomis išvadomis iš esmės sutiko ir mokesčių administratorius. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė pagrįstai. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Eurovista ir Ko“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė