Telšių apylinkės teismo sprendimas

2015-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-43-636/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-26
Bylos Nr.
2-43-636/2015
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01897-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silva Gerybienė
Ieškovas
E. B.
Atsakovas
D. S.
Civilinė byla Nr. 2-43-636/2015Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01897-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.1; 44.2.4.1; 99.5.; 116.1.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Silvai Gerybienei,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms G. N., D. J.,dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui V. G.,atsakovei D. S., jos atstovei advokatei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

2014-06-16 ieškovas E. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, o 2014-11-25 – patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės D. S. 5300 Lt (1534,99 €) žalos atlyginimo. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 1993 m. sudegus Sugaudžių dvarui, kur gyveno jo seneliai Antanas ir S. B., seneliai persikėlė gyventi į šalia dvaro esančią pirtį, o seniūnija skyrė medienos perties pertvarkymui į gyvenamąjį būstą. 1994-1995 m. A. B. ir S. B. visą skirtą medieną panaudojo pirties pertvarkymui į gyvenamąjį namą bei priestato statymui. Jo tėvas S. B. įsigytame žemės sklype, esančiame Mažeikių r., Naikių k., sodo bendrijoje „Šilas“, ketino statyti medinį sodo namelį ir 1995 m. išsiliejo pamatus, o 1996 m. iš Lūšės girininkijos nusipirko apie 15 m³ eglių rąstų, iš kurių išėjo 8 m³ dvigubo pjovimo medienos ir 2 m³ lentų. Šią medieną tėvas laikinai pasidėjo pas savo tėvus Antaną ir S. B., jų daržinėje (kuri buvo apie 10 metrų ilgio ir 6 m pločio), nes sodo sklype lauke nebuvo saugu laikyti, o daugiau neturėjo kur. Kadangi tėvui 2000 m. įvyko insultas, jis sodo namelio statybos nebaigė ir 2001-01-14 mirė. S. B. turtą paveldėjo jo sutuoktinė, ieškovo motina O. B.. Kadangi nei jo motinai, nei seseriai E. M. paruoštos medienos nereikėjo, sutarė, kad ji liks ieškovui. Sutarė su atsakove, jo tėvo seserimi D. S., kad jis medieną paliks toje pačioje daržinėje, kadangi neturi, kur jos laikyti. Taip pat nuvykęs į Sugaudžių dvarą, apžiūrėjo medieną ir paprašė ten gyvenančio pusbrolio V. Š. prižiūrėti medieną. Nuolat nuvykdavo apžiūrėti medienos ir ji visada buvo laikoma tvarkingai apdengta. 2007-12-02, per mamos O. B. 55 metų jubiliejų, atsakovė pranešė, kad jai namo statybai reikėjo geros medienos, todėl panaudojo jo, paveldėtą iš tėvo, medieną. Kitą dieną, nuvykęs į sodybą, kurioje laikė medieną, jos neberado. Iš karto nuvykus pas atsakovę, ji pripažino, kad panaudojo jo medieną savo namo, esančio Mažeikių m., sodo bendrijoje „Šaltinėlis“, Versmės g. 36, perstatymui. Atsakovė siūlė atiduoti medienos likučius, tačiau jis jų atsisakė ir sutarė, kad atsakovė jam už panaudotą medieną atsikaitys arba grąžins kitas lentas. 2013 m. įsigijęs sodybą, esančią Mažeikių m., Mažeikių 100-mečio g. , jis dar kartą parašė atsakovės atsiskaityti už pasisavintas lentas, tačiau ji atsisakė tai padaryti, taip padarydama 5300 Lt (1534,99 €) žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė D. S. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pradiniame ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodo skirtingas medienos įsigijimo aplinkybes, kas rodo ieškovo norą praturtėti jos sąskaita. Ieškovas nėra su ja derinęsis dėl medienos laikymo ir nesuprantama, kodėl jis tai būtų turėjęs daryti. Ieškovo tėvas S. B. mirė 2001-01-14, jo sutuoktinė (ieškovo motina) turtą paveldėjo ir gavo paveldėjimo teisės liudijimą 2001-08-14. Ieškovo minima daržinė buvo jos tėvų, todėl medienos saugojimo klausimai turėjo būti aptarti su jais. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuvykęs į Sugaudžių dvarą ir apžiūrėjęs medieną, ten gyvenančio pusbrolio V. Š. paprašė prižiūrėti medieną. Ieškovas susitikti su Vytautu Š. S. dvare galėjo po jos motinos mirties 2004 metais, ir jau jai priėmus mirusios motinos palikimą. Ji, siekdama apsaugoti paveldėtą turtą, po motinos mirties buvusiame tėvų name leido gyventi savo brolio sūnui V. Š., kadangi jis niekur nedirbo, neturėjo kur gyventi ir sutarė, kad jis rūpinsis jos paveldėtu turtu. T. V. Š.gyveno asocialiai, niekur nedirbo, gėrė, pats pradėjo ką radęs naudoti malkoms, tam reikalui ir trobesius ardyti, todėl ką begalėjo išgelbėti nuo sunaikinimo ir pragėrimo, dar 2005 metų pavasarį išsivežė pas save, tame tarpe ir daržinėje buvusią sukrautą medieną, kurios buvo apie 2m³ ir ji buvo sutręšusi, tinkama tik malkoms. Ieškovo nurodomos medienos nei daržinėje, nei kur nors šalia nebuvo. Jai nebuvo pavesta saugoti jokio ieškovo turto, o jeigu jį prarado (pragėrė ar sunaudojo žiemą malkoms) paties ieškovo pasamdytas saugotojas V. Š., tai jai apie tai nieko nėra žinoma. Ieškovas žalos atlyginimo turėtų reikalauti iš to, kas jam buvo įsipareigojęs. Iš ieškovo teiginių galima pamanyti, kad po jo tėvo mirties 2001 metais, jis nuolat tikrino medienos būklę ir ji buvusi daržinėje, apdengta iki 2007-04-12, kuomet, neva, sužinojo, kad ji medieną pasisavino. Jai tapus paveldėtoja (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2004-06-25), ją susiradęs valstybinės žemės ir Sugaudžių dvaro pirkėjas (tėvų daržinė, kaip ir visa Sugaudžių dvaro teritorija ir jos pastatai, buvo valstybinėje žemėje), pareikalavo iki rudens palaisvinti žemę, nugriauti sukiužusią daržinę, nes norėjo žemę žiemai suarti. Kadangi dėl labai blogos daržinės būklės (buvo be pamatų, sienų lentų apačios buvo nupuvusios, daržinė buvo be grindų) neketino kreiptis į teismą ir šio turto tėvų vardu įteisinti, samdė techniką, žmones, kad daržinę nugriaustų ir išvalytų teritoriją iki 2005 m. rudens. Nuo motinos mirties buvo praėję daugiau kaip pusantrų metų, bet ieškovas niekada ten nepasirodė, o aplinkybė, kaip nurodo ieškovas, kad apie pradingusią jam priklausančią medieną jis sužinojo 2007-04-12, patvirtina, kad jis iki to laiko Sugaudžių dvare nesilankė. Nugriovus daržinę, ji išsivežė ir joje buvusius daiktus, tačiau be tėvams priklausiusios medienos joje daugiau nieko nebuvo. Nuo 2005 metų Sugaudžių dvaro teritorija su joje esančiais likusiais nenugriaustais statiniais priklauso kitam asmeniui ir ji niekada čia nebesilankė, todėl jai ką ieškovas ir laikė po 2005 m. rudens, ji nieko nežino. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo tėvui S. B. būtų priklausęs 10 m³ medienos, kad teises į šį turtą būtų turėjusi ieškovo motina O. B., kuri paveldėjo mirusio sutuoktinio turtą, ir kad tokios teisės būtų perduotos ieškovui. Neįrodžius šių esminių faktų, ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio reikalavimų. Pažymėjo, kad 2007 metais statybų darbų nevykdė ir tais metais mediena jai nebuvo reikalinga, o savo sodo namelio rekonstrukciją pradėjo ir baigė 2009 metais. Iš ieškovo nurodyto kiekio medienos – 8 m³ dvigubo pjovimo medienos ir 2 m³ lentų būtų galima sunaudoti statant medinį namą. Rekonstruojant jos namą buvo naudotos pirktinės medžiagos – langais, duris ir medžių drožlių plokštes pirko jau pagamintas, o namo perdangai panaudojo rekonstruojamo namelio perdangos medieną. Ji niekada nekalbėjo su ieškovu apie tai, kad jam priklausančią medieną būtų panaudojusi jai priklausančio namelio perstatymui ir niekada nesiūlė ieškovui atiduoti medienos likučius. Jos tėvų gyvenamasis būstas – Sugaudžių dvaras sudegė 1993 m. lapkričio mėnesį, ir jie apsigyveno šalia sudegusio namo buvusioje vasarinėje pirtelėje, todėl seniūnija skyrė tėvams papildomai medienos vasarinės pirtelės pritaikymui gyventi ištisus metus. Tėvai įsirengė ir pritaikė gyvenimui vasarinę pirtelę – sudėjo grindis, apšiltino sienas, kiek vėliau prie jos prisistatė priestatą, kad būtų pakankamai gyvenamojo ploto, pasistatė šalia daržinę. Seniūnija dar skyrė medienos priestatui įrengti ir daržinei pasistatyti. Mediena buvo ruošiama per kelis kartus, o paskutinį kartą ji priestatui įrengti buvo ruošiama 1995 metais. Medieną pjovė gaterį turėjęs dėdė K. B. kartu su sūnumi V. B., o jiems talkino, atliko pagalbinius darbus (krovė, nešė) jos broliai Stanislovas (ieškovo tėvas) ir J. Ji taip pat toje talkoje dalyvavo, gamino vyrams maistą. Kiek tuo metu buvo suruošta medienos, dabar sunku pasakyti. Dalį medienos tėvai panaudojo priestatui, tačiau ne visą, todėl mediena buvo sukrauta netoli pastatytoje daržinėje ir ten gulėjo nuo 1995 metų. Jai paveldėjus tėvų turtą, buvo likę daržinėje sukrautos medienos 2 m³. Viską, kas buvo tėvų name ir daržinėje ir ką buvo galima pasiimti ji pasiėmė, kadangi buvo teisėta viso tėvų turto paveldėtoja. Ieškovas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (2004-03-18) nesikreipė į ją su pretenzijomis, nepareiškė reikalavimų dėl jokio turto, tame tarpe ir dėl medienos, neva buvusios jos tėvų daržinėje.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas papildomai nurodė, kad jam kelią abejonę atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji savo namelį galėjo rekonstruoti per vienerius metus – 2009 m. Kai atsakovė rekonstravo sodo namelį, ji tuo metu nedirbo, todėl pinigų sodo namelio rekonstrukcijai neturėjo. Ieškovės pakvieti liudytojai duodami paaiškinimus teisme, turėjo finansinį suinteresuotumą – liudytojas P. yra įsigijęs žemę buvusią Sugaudžių dvaro teritorijoje, liudytojas Juozas, kuris yra atsakovės brolis, pardavė namelį Sugaudžių dvaro žemės savininkui, kita liudytoja, paprašius nurodyti buvusios padėtos medienos laikymo vietą, negalėjo paaiškinti, todėl mano, kad minėtų liudytojų duoti paaiškinimai nėra patikimi. Jei atsakovė būtų sąžininga, ji paprasčiausiai prieš nugriaunant daržinę, būtų paprašiusi jį išsivežti medieną. Jei nebūtų buvę medienos dokumentų, tai tėvas nebūtų galėjęs pjauti ir vežti medieną, tačiau šiandien tėvas yra miręs ir nebėra galimybės jo paklausti, kur yra medienos dokumentai. Atsakovė vien savo rekonstruoto namelio terasai galėjo panaudoti 2 m³, pirmo ir antro aukšto perdangai 2 m³, o stogui daugiau medienos. Pastatyti vos ne tris kartus didesnį pastatą iš mažesnio pastato medžiagų yra nerealu. Mediena dingo 2007 metais, todėl negali būti taikomas 10 metų senaties terminas. 10 metų praėjo nuo atsakovės mamos mirties, bet ne nuo medienos dingimo.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad medieną buvo pirkęs S. B., o seneliai Antanas ir S. B. po gaisro iš seniūnijos buvo gavę 3 metrų ilgio sausuolių, kuriuos išspjovę pas K. B., panaudojo pirties rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą. Dalis medienos, kuri liko nuo priestato statybos, t. y. apie metro ilgio, buvo sudėta į daržinę. Šias aplinkybės patvirtino ir apklausta teisme atsakovės liudytoja, kuri patvirtino, jog matė atsakovės parsivežtus lentgalius. Jei, kaip teigia atsakovė, daržinė būtų buvusi sutręšusi, tai būtų pastebėjęs ieškovas ir būtų atitinkamai pasirūpinęs mediena. Abejotina, ar atsakovė galėjo rekonstruoti sodo namelį per pusę metų ir nepanaudojant didesnio medienos kiekio, nei jos buvo panaudota pirminio sodo namelio statybai. L. Š. paaiškino, kad atsakovė iš tėvų išsivežė pilną pakrautą priekabą medienos. Nei ieškovas, nei jo mama neturėjo kur laikyti medienos, todėl laikė dažinėje. Yra susiklosčiusi tradicija, kas išsipjovė medieną ir ją pasidėjo, tam ji ir priklauso. Ieškovė iš dalies pripažįsta ieškinį, teigdama, kad ji sutinka sumokėti už parsivežtą sutręšusią medieną – juk, jei jai priklausytų ši mediena, tai ji nesutiktų už ją mokėti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstus. Palaikė atsiliepime į pradinį ieškinį išdėstytą reikalavimą skirti ieškovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Papildomai atsakovė nurodė, kad 1993 m. sudegus dvarui, kuriame gyveno jos tėvai, po metų seniūnija skyrė medienos, kurią tėvai 10 metų naudojo savo reikmėms. Kiek konkrečiai seniūnija skyrė tėvams medienos, ji nežino, tačiau matė, kad tėvai parsivežė vieną pilną mašiną apvalios medienos, kuri buvo skirtingų ilgių – lentų, gegnių, „brūsių“, ir ji buvo sumesta į krūvą daržinėje. Daržinėje buvo padėtas viena krūva medienos. Tėvai iš gautos medienos apsikalė namą, susitvarkė grindis ir t. t., tačiau visos medienos nesunaudojo ir ji paliko gulėti daržinėje. Po tėvų mirties jai tapus tėvų turto paveldėtoja, ji po metų, t. y. 2005 metais išsivežė likusią tėvų medieną, kurios buvo nedidelis likutis. Žino, kad tai buvo tėvų mediena. Ieškovas ir jo motina žinojo, kad jos mirusio sutuoktinio motina yra mirusi, žinojo, kad atsakovė tapo tėvų turto paveldėtoja, tačiau niekas atėję nepasakė, kad daržinėje yra sukrauta ieškovui ar jo motinai priklausanti mediena. Daržinėje buvusi mediena buvo sumesta ir sutręšusi, nes daržinės stogas buvo kiauras. Parsivežusi medieną panaudojo malkoms. Apie tai, kad jos brolis būtų nusipirkęs ir išspjautą medieną laikęs daržinėje, ji nežinojo.

Papildomai atsakovės atstovė nurodė, kad procesinės palūkanas gali teismas priteisti tik tuo atveju, jei skolininkas yra praleidęs įvykdyti prievolę (CK 6.2010 str.), t. y. turi būti tarp skolininko ir kreditoriaus susiklostę prievoliniai santykiai ir praleistas terminas prievolei įvykdyti. Šios bylos atveju nėra nei tarp ieškovo ir atsakovės susiklostę prievoliniai santykiai, nei praleistas terminas prievolei įvykdyti, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti procesines palūkanas. Ieškovas nurodo pradiniame ieškinyje ir patikslintame skirtingas medienos įsigijimo aplinkybes, be to, bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino aplinkybės, kad ieškovas jokios medienos nėra turėjęs. Ieškovo kviestas liudytojas M. patvirtino, kad atsakovės tėvų daržinėje buvo sudėta tėvams priklausiusi mediena, kuri po gaisro seniūnijos buvo skirta tėvams pastatų susitvarkymui. Paaiškino, kad ieškovo tėvas Stanislovas ketino likusią nuo pastatų sutvarkymo medieną panaudoti savo sodo namelio statybai. Jei ieškovo tėvas manė, kad likusi nepanaudota tėvams skirta mediena yra jo, tai jis klydo – jokiais teisniais pagrindais ši mediena netapo ieškovo tėvo nuosavybe, ir ieškovo mama negalėjo paveldėti įsivaizduojamos mirusio sutuoktinio nuosavybės bei žodžiu perleisti įsivaizduojamos nuosavybės savo sūnui – ieškovui. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų įrodančių šios medienos nuosavybę. Ieškovas kreipėsi į teismą vindikaciniu ieškiniu, tačiau jis neįrodė, kad turėjo valdymo teisių į ginčo medieną, kad tą medieną prarado ne dėl savo valios, kad ginčo medieną valdo atsakovė. Juk, kaip matyti iš atsakovės pateiktos Nekilnojamojo turto pažymos apie jos sodo namelio statybą, buvo panaudota turėta mediena, kuri nesiekia 8 m³, pirkti pagaminti daiktai iš medienos (pvz. durys). Ieškovo tariamos medienos natūra net nėra, o jei mano, kad tos medienos likučiai yra pas atsakovę, tai gali atvykęs apžiūrėti, o nustatęs, kad tai būtent jam priklausanti mediena gali pasiimti. Taip pat ieškovo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniais santykiais. Atsakovė yra vienintelė tėvų turto paveldėtoja, todėl prašo taikyti 3 mėnesių ieškinio senaties terminą nuo atsakovės motinos mirties ir 10 metų bendrąjį ieškinio senaties terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. B. paaiškino, kas sudegus vyro tėvų namui, savivaldybė skyrė medienos tėvų namelio tvarkymui. Ji ir jos sutuoktinis turėjo sodą, buvo išsilieję sodo namelio pamatus, todėl netrukus, po to, kai vyro tėvams buvo skirta mediena, jie taip pat įsigijo medienos. Iš kur vyras pirko medieną, ji nežino, nes viską tvarkė jos vyras. Medienos pjovimui jie turėjo dokumentus, nes be dokumentų miško nebūtų galėję kirsti. Vyro tėvai jiems leido į daržinę susidėti medieną, todėl jie ten ir laikė įsigytą medieną, kuri buvo sudėta tvarkingai. Medienos buvo didelį krūva. Mirus vyrui, nei jai, nei dukrai medienos nereikėjo, todėl ji leido medieną pasiimti savo sūnui E. B.. Po vyro tėvų mirties mediena dar trejus metu saugiai gulėjo sudėta daržinėje. Važiuojant į kapus, vis užvažiuodavo apžiūrėti medienos. Paskutinį kartą buvo atvažiavę 2006 m. lapkritį arba gruodžio mėnesiais ir mediena tebebuvo sudėta daržinėje. Tėvų likusiame name gyveno Š., kuriam dar juokais pasakė, kad nesukūrentų jų medienos. 2007 m. jos 55 jubiliejaus metu, atsakovė jai pasakė: Jums nusidėjau, išsivežiau jūsų medieną, nes pradėjus statyti namą statybininkai pasakė, kad reikalinga gera mediena. Taip pat atsakovė pasakė, kad sumokės Egidijui už sunaudotą medieną. Ji ir atsakovė jau 42 metus bendrauja, tačiau ji niekada medienos neprašė, nei jos, nei vyro tėvų. Ji paveldėjo mirusio sutuoktinio turtą, įskaitant ir vyrui priklausiusią medieną, tačiau mediena nebuvo įtraukta į paveldėjimo liudijimą. Visi žinojo – ir D., ir visi kaime, kad daržinėje sudėta mediena priklauso jų šeimai. T. D., tiek kiti žinojo kuri sudėta daržinėje mediena priklauso tėvams, kuri jų šeimai. Ji pati medienos padėjime į daržinę nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. M. paaiškino, kad ji žino, kad jos tėvas laikė kaime medieną, o jam mirus mediena vis dar buvo sudėta kaime. Jai mediena nebuvo reikalinga. Pati niekada nematė šios medienos, tačiau apie jos buvimą žinojo iš pokalbių šeimoje. Ji pas senelius lankėsi iki 17 metų amžiaus. Visi senelių statiniai buvo seni.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad jis, mirus D. tėvams, gyveno jos tėvų sodyboje porą metų ir jam atsikrausčius gyventi mediena daržinėje jau buvo sudėta. D. atvažiavusi paprašė iš daržinės pakrauti medieną. Jie prikrovė pilną net su kaupu traktoriaus priekabą medienos, kuri buvo sveika ir įvairi: 3, 4, 5 metrų ilgio, kvadratiniai balkiai 10x10, „kazilai“. Medienos pakrovime dalyvavo jis ir dar du vyrai. Kieno mediena buvo sudėta daržinėje, jis nežinojo, tik kai kai mediena buvo išvežta, jam sutikus O. B., ji paaiškino, kad tai buvo jos sūnaus E. B. mediena. Daržinėje sukrauta mediena buvo uždengta ir nebuvo sutręšusi. Jis, gyvendamas atsakovės tėvų sodyboje, lentų iš daržinės neėmė, nes kurui turėjo atsivežęs malkų iš savo miško. E. jam buvo sakęs neimti iš daržinės medienos. Jis tiksliai nežinojo, ar mediena Egidijaus, ar kieno kito. L. E. buvo sakęs, kad tai jo mediena.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad kai sudegus dvarui valdžia skyrė A. ir S. B. medienos vasarnamiui atstatyti, jis pats dalyvavo pjaunat mišką. B. medieną buvo susikrovę į daržinę-pastogę. Mediena ten ir stovėjo. J. šią medieną naudojo B. namo remontui. Mano, kad medieną iš daržinės išsivežė D.. Jis pats to nematė, bet tą dieną būdamas namuose girdėjo kaip D. atidarė daržinės duris. Matė, kad D. degino drabužius ir dar jam atidavė kubilą. B. mišką pjovė trise: J., S. ir jis pats. B. medieną – 3 metro ilgio balkius, išsipjovė pas žmogų kieme. Pjovė tris dienas, jis tik vieną dieną padėjo išpjauti medieną, nes nebuvo S.. Buvo išpjauta mediena statyboms. Iš Ukrinų išpjautą medieną vežė pas B. į daržinę. B. išpjautą medieną panaudojo priestatui pastatyti, grindis sudėjo, vasarnamyje įrengė kambarius, išspjovė ir padarė langus, apkalė visą pastatą lentomis. Iš parvežtos medienos galėjo trobą pastatyti. Matė, kad pas B. daržinėje yra sudėtos lentos, nes ten būdavo sudėti grūdai, kuriuos jis veždavo į malūną. Medžių pjovime pats A. B. nedalyvavo, nes jis buvo po gaisro praližiuotas ir pjovimui vadovavo S., kadangi turėjo benzopjūklą. S. buvo sakęs, kad paruoš seniūnijos skirtą medieną tėvams įsirengti gyvenamąsias ir kitas patalpas ir gal dar liks medienos sodo namelio statybai. Daržinė – tai stogas su atremtais mietais ir kad vėjas nepustytų sniegą buvo prikalta viena kita lenta. Iš galo buvo užkaltas tolis, kad ant medienos nelytu. Daržinės stogas buvo skiedrinis, jei atsirasdavo skylė, ji būdavo užkalama šiferiu. Lentos buvo sudėtos pašalyje, kad nesimaišytų po kojomis. Mediena prastovėjo 20 metų, bet kol ji buvo pakišta po šiferiu, gal ir buvo gera, bet vėliau jau buvo papuvusi, todėl sakiau, kad nei J., nei S., kurie gyvena mieste šios medienos nereikia, tai malkom gali atiduoti D.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. P. paaiškino, kai tvarkėsi dėl nuosavybės atkūrimo, dvaro teritorijoje stovėjo malkinė, kurioje buvo sudėta kažkokia mediena, bet kiek jos buvo nežino. D. buvo sakiusi, gal reikėtų medieną išsivežti. Jis pasakė, kad bet kokiu atveju jis turės išvalyti teritoriją, t. y. nugriauti malkinę, kuri jau buvo apgriuvusi, todėl galėtų išsivežti medieną. Malkinė turėjo šiokį tokį stogą, kuris buvo sutrūkinėjęs. Kokios kokybės mediena buvo sudėta malkinėje nežino, bet matė iš malkinės išlindusius sutręšusius lentgalių galus. Mediena, kuri matėsi, nebuvo tinkama statyboms. Dvaro teritorijoje anksčiau gyveno B. (tėvukai), jų buvo malkinė, todėl mano, kad ir mediena buvo jų, tačiau kaip jie šeimoje buvo pasidalinę medieną, jis nežino. D. nugriovė daržinę ir išvalė dvaro teritoriją apie 2005 m. Daržinėje buvo primestų iš senų laikų visokių „rakybalų“, buvo lentų „štabelių“, buvo dalis lentų sumestų, dalis jų bandyta štabeliuoti. Daržinė, tai keli stulpai, badyta „prieryti“ su „perom“, buvo tarpai, be grindų. D. atvažiavusi su dviem vyrais per vieną dieną nusigriovė daržinę ir naudojamus daiktus išsivežė su mašina, o nenaudojamus, kaip tėvukų senus darbužius, sudegino. Jis buvo atvykęs po pietų ir matė pakrautą vieną mašiną.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja M. Š. paaiškino, kad po D. S. mamos laidotuvių, t. y. prieš 10 metų, vežė Sudintienę ir apžiūrėjo jos tėvų ūkį, matė atdaras daržinės ar „medinyčios“ duris, kurios laikėsi ant vieno vyriaus, kelis įvairiai sumestus aplijusius 3–4 metrų lentgalius, o po dešine grūdų „meigą“. „Medinyčioje“ grindų nebuvo. Buvo vienas įėjimas. Lentos buvo prastovėjusios 10 metų ir palijusios, todėl vargu ar galėjo tikti statyboms. Tuo metu jau D. tėvų ūkyje gyveno Š. Po kurio laiko, t. y. 3–4 metų nuvykusi pas Sudintienę matė lentgalių nedidelę krūvelę, kuri atrodė lyg išversta iš mašinos, ir kuriuos D. S. ruošėsi supjaustyti. Ji paaiškino, kad tas lentas parsivežė iš tėviškės. Lentos buvo 2–3 metrų ilgio, tokio pat kaip matė daržinėje. Toje krūvelėje esančios lentos statyboms netiko. Tuo metu D. vykdė namo rekonstrukciją, tačiau jos dar nebuvo pabaigusi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. paaiškino, kad po gaisro, t. y. 1995 m. tėvai gavo iš valstybės sausų eglių (nudžiuvusių medžių) medieną iš Ruzgų girininkijos. Sausuoliai yra antrarūšė mediena ir ji trumpiau laikosi. Jis ir V. B. išpjovė 8 m² 3 metrų ilgio medieną (lentas, balkius, „kazilus“), kurią parvežę sudėjo į tėvų tvartą. Vėliau iš išpjautos medienos apkalė tėvų namą, jį įrengė, pastatė prieangį. Liko nepanaudota apie 0,5 m² medienos (lentų), kurią jis paliko sumestą daržinėje. Liko ir geresnių lentų ir atraižų – visokių buvo likę. Tuo metu daržinėje buvo tėvo sukalta „meiga“ grūdams. Po tėvų mirties buvo likę nedaug medienos. Nežino, ar E. B. turėjo medienos. Po tėvų mirties daržinėje nesilankė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Ieškovas, 2015-01-22 įvykusio teismo posėdžio metu, atsisakė pradinio ieškinio. Ieškovo pradinio ieškinio atsisakymas priimtinas ir byla nagrinėtina pagal patikslintą ieškinį (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad 1993-11-12 kilo gaisras Mažeikių r., Židikų apyl., Obeliškių k., esančiame šešių butų gyvenamajame name, kurio metu sudegė S. B. ir A. B. visas namų turtas (20 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnijos pažymoje nurodyta, kad sudegusios namo, esančio Mažeikių r., Židikų apyl., Obeliškių k., nuomininkai iš seniūnijos gavę pažymas, kurių bylų nomenklatūrą saugojimo terminas 5 metai, kreipdavosi į Mažeikių urėdiją dėl medienos skyrimo, tačiau apie skirtos medienos kiekius seniūnija duomenų negaudavo (97 b. l.). Atsakovės tėvas A. B. mirė 2003-06-14 (15, 16, 21 b. l.), o motina S. B. – 2004-03-18 (12 b. l.) ir atsakovė paveldėjo mirusios motinos S. B. turtą: piniginį indėlį su palūkanomis ir žemės sklypus (18, 19 b. l.). Atsakovė 1984 m. pradėjo jai nuosavybės teise priklausančio sodo namelio, esančio Mažeikių r., Troškučių k., V. g. , statybą ir baigė 2009 m. (72–78 b. l.). Ieškovo motina pagal įstatymą paveldėjo ieškovo tėvui S. B., mirusiam 2001-01-14, priklausiusį turtą: dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį Mažeikių m., V. g. , 0,0594 ha žemės sklypą, esantį Mažeikių r., Naikių k., Sodininkų bendrojoje „Šilas“, ir piniginį indėlį (5 b. l.).

Dėl atsakovės veiksmų ir turtinės žalos

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 1534,99 € žalos atlyginimo, kadangi atsakovė netinkamai saugojo ir sunaudojo ieškovui priklausančią medieną, kuri buvo sudėta ieškovo senelių daržinėje. Byloje kilo ginčas dėl daržinėje buvusios medienos nuosavybės ir jos kiekio.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintos civilinės atsakomybės atsiradimo būtinosios sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 straipsniai). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Įstatyme įtvirtinta, kad žala yra pripažįstama asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (netiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti patenkintas tik tuomet, kai ieškovas įrodo visas šias keturias civilinės atsakomybės taikymo sudėtines dalis. Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad neteisėti veiksmai – tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas ar atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala pagal įstatymus nepreziumuojama, taigi pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai atlyginti žalą (CPK 178 straipsnis).

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo senelių ir atsakovės tėvų namas, esantis Mažeikių r., Židikų apyl., Obeliškių k., sudegė 1993-11-12 (20 b. l.). Atsakovė duodama paaiškinimus ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. M., kuris gyveno Stanislavos ir A. B. kaimynystėje, J. B., kuris yra Stanislavos ir A. B. sūnus paaiškino, kad 1995 m. seniūnija po gaisro ieškovo seneliams ir atsakovės tėvams S. ir A. B. pirtelės (vasarnamio) pritaikymui gyvenamajai patalpai skyrė išsikirsti sausuolių medžių, iš kurių jie išpjovė 8 m³ statybinės medienos – 3 metrų ilgio lentas, balkius, gegnes („kazilus“), kurią sudėjo į daržinę. K. S. ir A. B. po gaisro buvo skirta mediena patvirtina Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Židikų seniūnijos išduotoje pažymoje nurodyta informacija (97 b. l.). Taip pat minėti liudytojai patvirtino, kad Stanislava ir A. B. medieną panaudojo namo įrengimui ir apkalimui, priestato pastatymui. Liudytojas J. B. paaiškino, kad likusią nepanaudotą medieną (geresnes lentas ir atraižas), kurios liko apie 0,5 m³ sumetė tėvų daržinėje. Aplinkybę, kad Stanislavos ir A. B. daržinėje apie 2004-2005 m. gulėjo sumestos 2-3 metrų ilgio lentos patvirtino liudytojai L. P. ir M. Š.. Liudytojas A. M. paaiškino, kad ieškovo tėvas S. B. dalyvavo išpjaunat medieną ir sakė, kad jei liks tėvams seniūnijos skirtos medienos, jis ją panaudos sodo namelio statybai. Kad ieškovo tėvas S. B. ketino statyti sodo namelį patvirtino ieškovo motina liudytoja O. B.. Iš 2001-08-14 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad ieškovo tėvui S. B. prikimo-pardavimo sutarties, kuri 1993-03-03 patvirtinta Mažeikių rajono notarų biure, pagrindu, priklausė 0,0594 ha žemės sklypas, esantis Mažeikių r., Naikių k., sodo bendrijoje „Šilas“ (51 b. l.). Ieškovas ir liudytoja O. B. paaiškino, kad S. B. sodo sklype buvo išsiliejęs sodo nameliui pamatus ir iš turimos medienos ketino statyti medinį sodo namelį, tačiau jam susirgus nespėjo pradėti statybos darbų. L. O. B. paaiškino, kad netrukus po to, kad vyro tėvai įsigijo medieną, jos vyras taip pat nusipirko medienos, tačiau iš kur, ji nežino. Taip pat paaiškino, kad vyro tėvai leido daržinėje laikyti jos vyrui priklausiusią medieną, todėl ten ir laikė. Ji dar 2006 m. matė daržinėje sudėtą medieną. Liudytoja E. M. paaiškino, jog jai žinoma, kad jos tėvas S. B. laikė kaime medieną, kuri tėvui mirus ir toliau ten buvo laikoma, tačiau ji tėvo medienos nėra mačiusi. Liudytojas J. B. paaiškino, kad jis nežino, ar brolis S. B. turėjo medienos. Ieškovas paaiškino, kad jo tėvas turėjo medienos įsigijimo dokumentus, nes kitaip nebūtų galėjęs išsikirsti medieną, tačiau dokumentai yra dingę. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad ieškovo tėvui būtų priklausiusi mediena.

L. V. Š. paaiškinimai dėl daržinėje buvusios medienos sutampa su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau jo paaiškinimai dėl daržinėje buvusios medienos kokybės prieštarauja atsakovės, liudytojų A. M., L. P., M. Š., J. B. duotiems paaiškinimams. L. V. Š. paaiškino, kad atsakovė jo prašė daržinėje esančią medieną pakrauti į traktorių su priekaba ir jie prikrovė pilną traktoriaus priekabą geros medienos, kuri buvo 3–5 metrų ilgio: 10x10 kvadratiniai balkiai, „kazilai“ ir kitokios rūšies mediena. Taip pat liudytojas V. Š. paaiškino, kad daržinėje mediena buvo uždengta ir nebuvo sutręšusi. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad po tėvo mirties jo motinai nutarus medieną perleisti jam, nuolat važiuodavo pasižiūrėti kaip yra laikoma mediena (8 m³ dvigubo pjovimo mediena ir 2 m³ lentų), kuri buvo laikoma tvarkingai, uždengta senelių daržinėje, kuri buvo gerame stovyje: su stogu, rakinamomis durimis. Liudytojas A. M. paaiškino priešingai nei ieškovas, kad ieškovo senelių daržinė – tai skiedrinis stogas atremtas mietais, kuris vietomis buvo palopytas šiferiu, ir kad vėjas nepustytų sniego buvo prikalta viena kita lenta, o iš galo prikaltas tolis, kad sudėtos medienos neaplytu. Mediena per 20 metų buvo papuvusi ir uždengta šiferiu. Liudytojas L. P. duodamas paaiškinimus daržinę vadino malkine, kurios stogas sutrūkinėjęs ir jį laikė keli stulpai, statinys be grindų. Pastebėjo, kad iš malkinės buvo išlindę lentgalių sutręšę galai. L. M. Š. paaiškino, kad daržinės durys laikėsi ant vieno vyrio ir matė sumestus 3-4 metrų aplijusius lentgalius. Kad ieškovas nuolat lankydavosi daržinėje, prižiūrėjo medieną, paneigia atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji 2005 m. rudenį nugriovė ir išvalė daržinę, o liudytojas L. P., kuris buvo įsigijęs žemės sklypą, ant kurio stovėjo daržinė, patvirtino, kad 2005 m. atsakovė nugriovė daržinę. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad jau 2005 m. daržinė buvo nugriauta ir jei ieškovas tikrai būtų prižiūrėjęs medieną ir rūpinęsis jos tinkamu laikymu, jis būtų žinojęs apie tai.

Kaip jau minėta byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šios teisinės aplinkybės ištiriamos teikiant įrodymus apie konkrečias faktines bylos aplinkybes. Turto netekimo ar sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto netekimo ar sugadinimo priežastis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad jam padaryta 1534,99 € žala, tačiau jis nepateikė jokių medienos įsigijimo dokumentų, liudytojas V. Š. apie ieškovo galimai turėtą medieną sužinojo tik, kai atsakovei išsivežus daržinėje buvusias lentas, apie tai jam pasakė ieškovo motina O. B., o ieškovo sesuo liudytoja E. M. tik iš tėvų kalbų žinojo apie laikomą kaime pas senelius medieną, tačiau jos niekada nematė, be to, ieškovo motina O. B. negalėjo paaiškinti, iš kur jos vyras įsigijo medieną, o medienos įsigijimo dokumentų buvimo faktą grindžia tik įsivaizdavimu buvus medienos įsigijimo dokumentams.

Apibendrinant šalių, liudytojų paaiškinimus ir bylos medžiagą, darytina išvada, kad 1993-11-12 įvykus gaisrui Mažeikių r., Židikų sen., Obeliškių k., ir sudegus šešių butų gyvenamajam namui, esančiam Sugaudžių dvaro teritorijoje, pagal seniūnijos pažymą dėl medienos reikalingumo ieškovo seneliams ir atsakovės tėvams S. ir A. B. urėdijai skyrus išsikirsti eglių sausuolius, jiems nusipjauti medžius ir iš jų pasiruošti medieną tinkamą statybos darbams padėjo jų vaikai ir kiti asmenys, tame tarpe ir jų sūnus, t. y., ieškovo tėvas S. B..

Liudytojai padėję S. ir A. B. parvežti medieną, ją sukrauti bei matę ar dalyvavę pirties pritaikymo gyvenamajam būstui, jo priestato įrengimo darbuose nurodė, kad S. ir A. B. parsivežė išspjautos medienos: 8 m³, kurios ilgis buvo apie 3 metrus. Liudytojų nurodytas išpjautos medienos kiekis beveik atitinka ieškovo nurodytą jo tėvui priklausiusį medienos kiekį – 8 m³ dvigubo pjovimo mediena ir 2 m³ lentos. Ieškovo motina ir S. B. sutuoktinė liudytoja O. B. nurodė, kad jos sutuoktinis S. B. įsigijo medieną netrukus po to, kai sutuoktinio tėvams buvo skirta mediena. Liudytojas A. M. paaiškino, kad S. B. yra sakęs, kad jei liks nepanaudotos tėvams skirtos medienos, jis likusią medieną panaudos sodo namelio statybai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovo manymu jo tėvui priklausiusi mediena – 8 m³ dvigubo pjovimo mediena ir 2 m³ lentos, kurios kiekis nėra pagrįstas jokiais dokumentais, ir apie kurios egzistavimą ieškovui žinoma iš kalbų, yra ieškovo seneliams S. ir A. B. po 1993-11-12 įvykusio gaisro skirta mediena gyvenamajam būstui įsirengti. Atlikus gyvenamojo būsto ir kitų pastatų statymo ar rekonstrukcijos darbus, ieškovo senelių daržinėje likusią medieną, kurios galėjo būti nuo 0,5 m³ iki 2 m³, kuri buvo laikyta 20 metų ir jau buvo nebetinkama statyboms, 2005 m. nugriovus daržinę ir išvalius teritoriją, išsivežė atsakovė. Akivaizdu, kad ieškovas neįrodė, jog jo tėvas S. B. iki savo mirties būtų įsigijęs 8 m³ dvigubo pjovimo medienos ir 2 m³ lentų ir jas, tėvui (ieškovo seneliui) leidus, laikęs savo tėvų daržinėje. Pažymėtina, kad vien tai, kad ieškovo motinai priklausančiame sodo sklype, kurį ji paveldėjo mirus sutuoktiniui S. B., yra išlieti pamatai, tačiau nesat nė vieno įrodymo, kad buvo gautas leidimas sodo namelio statybai ar parengtas pastato projektas, neįrodo, kokį pastatą ir iš kokių medžiagų ketino statyti ieškovo tėvas, juo labiau, pamatų išliejimas nepatvirtina ieškovo nurodytos medienos turėjimo fakto.

Įvertinus tai, kad šioje byloje nenustatyta, jog realiai ieškovo senelių daržinėje buvusi sudėta mediena priklausė jo tėvui S. B., o po tėvo mirties – ieškovui, darytina išvada, kad atsakovė būdama teisėta 2004-03-18 mirusios motinos S. B. turto paveldėtoja, ir tvarkydama mirusios motinos turtą, pagrįstai išsivežė apleistoje daržinėje, kurią 2005 metais nugriovė žemės sklypo valdytojo prašymu, buvusią medieną. Pažymėtina, kad nustačius, jog daržinė, kurioje laikyta mediena, buvo nugriausta 2005 m., ieškovo teigimas, kad jis nuolat lankydavosi toje daržinėje ir matė esančią jo nurodytą medieną ir tik 2007-04-12 atsakovei prisipažinus, kad išsivežė daržinėje buvusią medieną, sužinojęs apie atsakovės išvežtą jam priklausiusią medieną, patvirtina, jog ieškovas net dvejus metus nesilankė daržinėje, kurioje jo manymu buvo sudėta mediena ir nesidomėjo medienos laikymo sąlygomis.

Byloje nesat nustatytoms aplinkybėms, kad mediena buvusi ieškovo senelių daržinėje priklausė ieškovui, nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovė, išsiveždama tėvų daržinėje likusią medieną, įvykdė neteisėtus veiksmų ieškovo atžvilgiu. Kadangi įvertinus įrodymus nenustatyta atsakovės kaltė, nenustatyti ir atsakovės neteisėti veiksmai, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl senaties

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, motyvuodama, jog šiuo atveju turi būti taikomas specialus CK 5.63 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo atsakovės motinos mirties – 20014-03-18. Taip pat nurodė, kad ieškovas praleido ir bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik tuo atveju, jeigu teisė yra pažeista. Jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio1 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011). Kadangi ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, ieškinio senaties terminas netaikomas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Atsakovė prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tokį prašymą motyvavo tuo, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir pareiškė nepagrįstą ieškinį, o vėliau gavęs atsiliepimą pareiškė nepagrįstą patikslintą ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą.

Iš šių normų turinio išplaukia, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Taigi, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos dvi sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis laikytini tokie šalies veiksmai, kai procesinėmis teisėmis naudojamasi ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-224/2005).

CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, o vėliau gavęs atsiliepimą kreipėsi patikslintu ieškiniu, kuriamą motyvuotai išdėstė ir patikslino aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimą, nelaikytina, kad ieškovas tokiu būdu siekė vilkinti procesą.

Ieškovo ieškinio tikslinimas, laikytina kaip pasirinkta galimai pažeistų ieškovo teisių gynybinė pozicija. Be to, byloje nėra įrodymų, kad nagrinėjant bylą teisme pagal ieškovo ieškinį, o vėliau patikslintą ieškinį, ieškovas būtų sąmoningai siekęs sukelti atsakovei esminės žalos. CPK nėra numatyta ieškovui, kaip proceso dalyviui, pareiga pareikšti tik tokį ieškinį, kurio reikalavimai absoliučiai visais atvejais turėtų būti patenkinti. Tiek iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, tiek iš bylos nagrinėjimo metu ieškovo duotų paaiškinimų, akivaizdžiai matyti, kad ieškovas sąžiningai ir įsitikinę savo teisumu siekė apginti galimai pažeistas jo teises, be to, ieškovo ir kitų šalių bylai aktualios situacijos suvokimas neprivalo būti vienodas, todėl ieškovo pasirinkta jo suvokiama pažeistų teisių gynybinė pozicija, negali būti traktuojama sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

Ieškovas turi teisę reikšti prašymus, pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 str.). Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Byloje dalyvaujančio asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

Tai, kad ieškovas tikslino ieškinį, teikė prašymus nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovas veikė nesąžiningai. Ieškovo prašymai buvo argumentuoti, be to, ieškovas dalyvavo visuose posėdžiuose, kuriuose dalyvavo ir atsakovė bei jos atstovė, vykdė teismo įpareigojimus.

Vien patikslinto ieškinio nepagrįstumo konstatavimas nesudaro pagrindo pripažinti ieškovą piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų siekusi piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kadangi asmeniui manant, kad jo teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę jas ginti teismine tvarka, taip pat naudotis kitomis jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, pvz., teikti ieškinį. Nepaneigta, kad ieškovas reikšdamas nors ir nepagrįstą ieškinį (patikslintą ieškinį), buvo sąžiningas, nenustatyta, kad ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl negalima pripažinti jį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai atsakovės prašymas skirti baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 760,00 €. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 760,00 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 88, 96 straipsniai).

Pagal pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, teismas patyrė 10,43 € tokių išlaidų. Kadangi patikslintas ieškinys atmestinas, tai šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovo E. B. atsisakymą nuo pradinio ieškinio ir bylą toje dalyje nutraukti.

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 760,00 € (septynis šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,43 € (dešimt eurų 43 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Atsakovės D. S. prašymą skirti ieškovui E. B. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Silva Gerybienė