- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-07
- Bylos Nr.
- AN2-54-875/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00211-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
- Advokatai
- Žilvinas Astrauskas
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Žilvino Astrausko apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. skundas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant 170 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 19 d. 14.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą priekyje ta pačia eismo juosta važiuojančią transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, kai pagal Lietuvos Respublikos kelių eismo taisykles (toliau – KET) lenkti yra draudžiama, ir tokiais veiksmais pažeidė KET 140.4 punkto reikalavimus.
2. Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartimi netenkintas A. M. skundas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies pritaikymo (paskiriant baudą, mažesnę negu ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo). Nutartyje įvertinti A. M. skundo argumentai, tai, kad: prisipažino ir gailėjosi dėl nusižengimo padarymo, serga (duomenys neskelbtini) ir dirba vairuotoju, įvykio dieną važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) r. sav. esantį (duomenys neskelbtini) kaimą tam, kad kuo greičiau išgertų jam paskirtus vaistus dėl prastėjančios sveikatos, finansinė našta ir atsakomybė tenka jam pačiam, netekus teisės vairuoti transporto priemones, neteks vienintelio savo pajamų šaltinio. Paskirta, kad ir minimali 170 Eur dydžio bauda apsunkins jo finansinę padėtį, nes turi skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kad ir minimaliam trijų mėnesių terminui, atims vienintelį jo legalų pragyvenimo šaltinį. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį keisti skunde nurodytais motyvais teismas nenustatė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovas advokatas Ž. Astrauskas skundu prašo panaikinti skundžiamą Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį ir pakeisti 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimą - pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį (turėtų būti ANK 34 straipsnio 6 dalį) ir paskirti mažesnę baudą, negu numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią priemonę taikyti trumpesniam terminui.
3.1. Skunde nurodo, kad A. M. teisme pripažino kaltę ir paaiškino, kad lenkimo manevrą pradėjo tolokai nuo pėsčiųjų perėjos, lenkė priekyje važiavusį automobilį, kurio greitis buvo ženkliai mažesnis už leistiną tame kelio ruože ir lenkimo manevrą tikėjosi užbaigti iki pėsčiųjų perėjos, tačiau pradėjus lenkti, (duomenys neskelbtini) vairuotojas pradėjo didinti greitį ir lenkimo trajektorija išsitęsė. Kadangi matė, jog nei pėsčiųjų perėjoje, nei netoli jos nėra pėsčiųjų, nenutraukė pradėto lenkimo ir nestabdė, kad grįžti į savo eismo juostą ir važiuoti toliau paskui lenkiamą automobilį. Skubėjo greičiau parvažiuoti namo, kadangi buvo užmiršęs vaistus, kuriuos vartoja gydydamasis cukrinį diabetą.
3.2. Nurodo, kad A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), vairuotoju dirba (duomenys neskelbtini). Netekęs galimybės vairuoti transporto priemones, praranda darbą bei vienintelį legalų pragyvenimo šaltinį. Šiuo momentu, kai Lietuvos Respublikoje, kaip ir didžiojoje pasaulio dalyje, paskelbtas karantinas, darbo praradimas tampa itin skaudžiu socialiniu įvykiu. Pažymi, kad A. M. padarytas administracinis nusižengimas materialinių pasekmių nesukėlė, jį sąlygojo ne vien pažeidėjo, bet ir kito eismo dalyvio elgesys susidariusioje situacijoje.
3.3. Nurodo, kad nutartyje akcentuojamas duomenų apie A. M. sveikatos būklę pažeidimo metu nebuvimas iš esmės yra formalus pretekstas netenkinti prašymo. Reikia pabrėžti, kad A. M. būtent dėl tos priežasties, kad nesutriktų sveikata tiek, kad reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą ir skubėjo, į ką bylą nagrinėjęs teismas neatkreipė dėmesio. Įvertinus nurodytas aplinkybes, prašo teismo objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir išanalizuoti bylos medžiagą, rasti galimybę pritaikyti A. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti mažesnę baudą bei neskirti poveikio priemonės arba skirti ją trumpesniam terminui.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. M. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau vertinamu atveju ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo nėra. Skunde keliamas tik pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dydžių klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau iš prašymo akivaizdu, kad keliamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimas (advokato nurodytą ANK 34 straipsnio 5 dalį – aukštesnysis teismas laiko technine klaida, kurią pataiso, nes nagrinėjamu klausimu yra aktuali ANK 34 straipsnio 6 dalis), prašant paskirti mažesnę baudą ir taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinant.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį ir nutarimą, skundo motyvus, daro išvadą, kad taikyti A. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad A. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskiriant baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo įvertintos visos tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek su A. M. asmenybe susijusios aplinkybės, atsižvelgta į teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, kaip tai numatyta ANK 32 straipsnio 2 dalyje, 34 straipsnio 1 dalyje, o bauda paskirta nepažeidžiant proporcingumo reikalavimų, bei administracinio poveikio priemonės taikymo terminas nustatytas nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pripažinti, kad paminėtos aplinkybės buvo įvertintos neteisingai ir dėl to A. M., 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu paskiriant minimalią 170 Eur baudą ir minimalų 3 mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai, apygardos teismas neturi pagrindo.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimu A. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta tiek minimali bauda 170 Eur tiek ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui. Aukštesniojo teismo vertinimu, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti A. M. bausmę ir administracinio poveikio priemonę, nei ANK 420 straipsnio 1 ir 5 dalyje nustatyti jų minimalūs dydžiai, nėra pagrindo, nes A. M. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.
9. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbinę veiklą, išlaikant save ir šeimą, nėra tiek jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda (administracinio poveikio priemonė) turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis), kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta pažeidėjui paskiriant tiek minimalią nuobaudą, tiek minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas nurodo, jog vyksta į darbą kitame mieste ir netekęs teisės vairuoti transporto priemones neturėtų galimybės atlikti darbinių funkcijų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta apeliantui galimybės apskritai dirbti, todėl nėra pagrindo panaikinti ar švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę bei sumažintą paskirtą nuobaudą.
10. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės apeliantui bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas, sunkiau ir nepatogiau vykdyti pareigas šeimai ir kt., tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju A. M., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, kad galėtų užtikrinti savo atliekamų darbo funkcijų vykdymą, pasirūpinti savo šeimos nariais, šia teise naudojosi neatsakingai, lenkė kitą automobilį neleistinoje vietoje, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog A. M. ir iki nusižengimo padarymo žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savimi ir kitais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje akcentuojamas duomenų apie A. M. sveikatos būklę pažeidimo metu nebuvimas iš esmės yra formalus pretekstas netenkinti prašymo, su kuo aukštesnysis teismas negali sutikti. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 19 d. vyriausiojo patrulio S. M. tarnybinio pranešimo, sustabdžius A. M. ir paklausus, kodėl jis lenkė kitą transporto priemonę per pėsčiųjų perėją, A. M. paaiškino, kad labai skubėjo, todėl taip ir pasielgė (b. l. 31). Ir tik teismui nagrinėjant A. M. atstovo advokato skundą buvo iškelta versija, kad skubėjo, kad nesutriktų sveikata tiek, kad reikėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kas laikytina siekiu sušvelninti administracinio nusižengimo pasekmes.
12. Vertinant pažeidėjo asmenybę, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad apeliantas už administracinius nusižengimus baustas 5 kartus (pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 1 dalį). Šios aplinkybės apie A. M. padarytus KET pažeidimus, sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, negali būti sumenkintos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytos aplinkybės apie A. M. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė.
13. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs A. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesumažinęs paskirtos minimalios nuobaudos – baudos, bei nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ar šios administracinio poveikio priemonės nepanaikinęs, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atstovo advokato Žilvino Astrausko apeliacinio skundo netenkinti.
Teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.