Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. R. ir V. R. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti jų santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2018-02-15 nutartimi nustatė pareiškėjams 7 dienų nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus prašymo ir jo priedų trūkumus. Išaiškino, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams.Teismas konstatavo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6 ir 2.8 punktai neatitinka sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių keliamų reikalavimų. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai siekia butą, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo perleisti V. R. asmeninės nuosavybės teise. Teismas pabrėžė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. R. ir K. R.. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai negali tartis dėl turto, kuris jiems nepriklauso nuosavybės teise (dėl K. R. priklausančios buto dalies), pasidalijimo (perleidimo vienam iš sutuoktinių). Be to, buto dalis įkeista hipotekos kreditoriui ir pareiškėjai nepateikė duomenų, kad apie tokį susitarimą jam būtų pranešta. Taip pat pažymėjo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai nenurodė, ar turi kitų asmeninių ar bendrų kreditorių.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-15 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog sutuoktiniai negali tartis dėl turto neatlygintinio perleidimo ateityje, kurio dalis atsakovui nuosavybės teise nepriklauso, privalėjo pagrįsti tai teisės nuostatomis. Pažymi, jog šiuo atveju CPK 267 straipsnis netaikomas ir negali būti laikoma, jog toks teismo sprendimas būtų sąlyginis. Taip pat pažymi, kad sutuoktiniai tokiomis sąlygomis šiai dienai turto nedalija, o tik aptaria jo perleidimo arba kompensacijos mokėjimo sąlygas ateityje. Įstatymai nedraudžia sutarties šalims susitarti dėl turto, kuris net ir nepriklauso nuosavybės teise vienai iš šalių, neatlygintinio perleidimo ateityje. Be to, sutartyje yra aptarta, jog šalims yra žinomos visos aplinkybės, susijusios su sutarties sąlygų vykdymu, bei aptartos bei nustatytos neįvykdymo pasekmės. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus, tai yra, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2.6 ir 2.8 punktai neatitinka sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių keliamų reikalavimų, taip pat pažymėjo, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai nenurodė, ar turi kitų asmeninių ar bendrų kreditorių. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nustatyta, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai siekia butą, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo perleisti V. R. asmeninės nuosavybės teise. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeista hipotekos kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, atskirais atvejais procesiniams dokumentams gali būti nustatyti papildomi, specialūs turiniui ar formai keliami reikalavimai. Vienas iš tokių atvejų yra numatytas CPK 539 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turinys. Minėtas prašymas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 135 straipsnis).Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.Kaip byloje nustatyta, sutartimi dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai siekia butą, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo perleisti V. R. asmeninės nuosavybės teise, nors butas, adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. R. ir K. R.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklauso, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai negali tartis dėl turto, kuris jiems nepriklauso nuosavybės teise (dėl K. R. priklausančios buto dalies), pasidalijimo (perleidimo vienam iš sutuoktinių).Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausanti ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), yra įkeista hipotekos kreditoriui, tačiau pareiškėjai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad kreditoriui pranešta apie santuokos nutraukimą bendru sutikimu bei duomenų apie kreditoriaus sutikimą perleidžiant hipoteka įkeistą turtą kitam sutuoktiniui.Pareiga informuoti bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą yra įtvirtinta ir CK 3.126 straipsnio 2 dalyje. Minėtos nuostatos yra skirtos kreditorių teisių apsaugai, t. y. tam, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikacijos, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Priešingai, pareiškime nenurodžius kreditorių ir abstrakčiai aptarus sutuoktinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai. Taigi pagrįstas teismo įpareigojimas pateikti duomenis patvirtinančius, kad kreditoriui pranešta apie santuokos nutraukimą bendru sutikimu bei duomenis apie kreditoriaus sutikimą perleidžiant hipoteka įkeistą turtą kitam sutuoktiniui.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas yra jau pasibaigęs, nustatytinas pareiškėjams naujas terminas pašalinti pirmosios instancijos teismo nustatytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjams V. R. ir V. R. terminą ištaisyti prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu trūkumus iki 2018 m. birželio 22 d.