- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 1-11-737/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Nukentėjusysis
- E. K., L. S., L. I.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Povilas Jegorovas
nedalyvaujant nukentėjusiajam L. I., civilinio ieškovo Kauno apskrities teritorinės ligonių kasos atstovei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, rusų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1992-03-26 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2d., 206 str. , 42 str. (1961 m. redakcijos BK)– 4 m. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;1995-08-10 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. (1961 m. redakcijos BK) paskirta galutinė subendrinta bausmė -1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;1998-09-01 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (1961 m. redakcijos BK) – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 1999-06-04 paleistas atlikęs bausmę. Teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d. (BK 1961 m. redakcija) ir 284 str.1 d. (BK 2000 m. redakcija) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R K 2002-03-31 apie 02.05 val., viešoje vietoje - baro „Jonapolis“ antro aukšto antroje salėje, Sodų g. 19, Jonavoje, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, E. K. liepus jam išeiti iš salės, tyčia sudavė jam duriančiu- pjaunančiu įrankiu ne mažiau kaip du kartus į pilvo, krūtinės sritis, tuo padarė nukentėjusiajam E. K. daugybines durtai- pjautines žaizdas kairėje klubinėje srityje, kairio kirkšnio srityje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairiajame juosmenyje, tarpvietės srityje, aklas žaizdas kairės šlaunies srityje, priekinėje pilvo sienoje, epigastriumo srityje, kiauryminę žaizdą virš bambos, žalojančią plonąją žarną, kas sukėlė sunkų kūno sužalojimą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, L. S., ginančiam E. K. nuo fizinio smurto, tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis kartus į pilvo, krūtinės, kairės alkūnės, dešinės blauzdos sritis, tuo padarė nukentėjusiajam L. S. paviršutines (aklas) žaizdas kairės alkūnės, dešinės blauzdos srityse, durtai- pjautines kiaurymines žaizdas pilve, epigastriumo srityje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas sukėlė sunkų kūno sužalojimą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, be jokios dingsties L. I. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarė nukentėjusiajam L. I. tris durtines- pjautines kiaurymines žaizdas pilvo srityje su kepenų ir skrandžio- gaubtinės žarnos raiščio sužalojimais, lydimais kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje, kas sukėlė sunkų kūno sužalojimą.
Kaltinamasis R. K. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo bare „Jonapolis“. Pakvietė šokti nepažįstamą merginą. Matė, kad prieš tai ji buvo su kitais vaikinais. Netrukus, kai mergina grįžo prie savo stalelio, prie jos sugrįžo vaikinas, o kiti du jaunuoliai, buvę kartu su šiuo vaikinu, priėjo prie R. K. ir paaiškino: „Šokai su mūsų merga – statysi alų“. Jam rusiškai atsakius, vaikinai pradėjo kalbėti apie tai, kad kaltinamasis yra rusas. Vėliau kilus konfliktui vienas iš nukentėjusių kuris nedalyvavo teisme (L. I.) sutrenkė R. K. į veidą, šis nukrito. Priėjo apsaugos darbuotojai – kiti nukentėjusieji, prasidėjo muštynės. Kiek jam buvo suduota smūgių jis neskaičiavo. Buvo mušamas kojomis ir rankomis. R. K. neneigia, kad gindamasis, iš inercijos galėjo suduoti duriančiu-pjaunančiu ginklu E. K., L. S. ir L. I., todėl, kad negalėjo kitaip pasielgti. Būdamas tokioj situacijoj turėjo imtis priemonių, nes ant jo puolė daug žmonių. Jis buvo šoko būsenoje. Ginklą rado ant žemės, tai buvo kažkokia geležtė, panaši į peilį ar į durklą. Į kurias vietas jis dūrė geležte nežiūrėjo. Visi trys nukentėjusieji ant jo puolė pirmi. Kai jie atsitraukė R. K. išėjo iš baro namo, geležtę lauke išmetė. Ant laiptų nieko neįvyko, viskas vyko toje vienoje vietoje, jokių daugiau konfliktų nebuvo. Dėl sužalojimo į policiją nesikreipė. Bijojo už savo gyvybę, kad jam nukentėję nekeršytų todėl tą pačią naktį nelegaliai išvyko į Baltarusiją. Nuo policijos nesislapstė. Nuo 2002 m gyveno Prancūzijoje su baltarusiškais dokumentais. Nesidomėjo, kad Lietuvoje yra paieškomas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis neprisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialistų išvadomis bei kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetu.
Nukentėjusysis E. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2002-03-31 jam dirbant naktiniame klube apsaugos darbuotoju, į klubą atėjo R. K.. Nukentėjusysis parodė, kad įeinant kaltinamajam į klubą, jis pats jį apieškojo, jokių aštrių daiktų R. K. neturėjo. Klube direktorė pasakė, kad Dimą kažkas skriaudžia. Priėjus, paaiškėjo, kad tai R. K.. Nukentėjusiajam žodžiu bandant sudrausminti kaltinamąjį, šis jam smogė į pilvą. Sudavė 5 kartus į pilvą ir vieną kartą į užpakalį ir du kartus į kairę koją.
2002-04-25 atpažinimo protokolu, nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. asmens parodymo atpažinti metu atpažino R. K., kuris 2002-03-31 apie 02.00 val. jį sužalojo, suduodamas jam ne mažiau kaip 8 smūgius į įvairias kūno vietas (1 t., b.l.35-37).
Nukentėjusysis L. S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis dirbo apsaugos darbuotoju. Naktį, apie R. K. klube buvo su kitu vaikinu. Apie 02.00 val., jie kartu su direktore ir E. K. priėjo prie kaltinamojo, kuris buvo prisikabinęs prie kito jaunuolio. E. K. paėmė jį už rankos atitraukti nuo žmogaus ir direktorės ir tas pradėjo smūgiuoti. Pirma smūgiavo į Eduardą, ar ką nors turėjo rankose nukentėjusysis nematė. L. S. smūgiavo į ranką, į koją, į plaučius. Sudavė apie keturis smūgius. Buvo streso būsenoje, pradėjo bėgti kraujas, iškviesta greitoji pagalba nuvežė į ligoninę. R. K. pabėgo. Žalos neatlygino, neatsiprašė.
2002-03-31 atpažinimo protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. S. asmens parodymo atpažinti metu atpažino R. K., kuris 2002-03-31 apie 02.00 val. jį sužalojo bare „Jonapolis“, suduodamas jam peiliu keturis smūgius (1 t., b.l.91-93).
Liudytojos I. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, sužalojimo metu liudytoja dirbo restorano „Jonapolis“ direktore. Jai būnant už baro, pastebėjo, kad kaltinamasis priekabiauja prie baro lankytojo Dimitrijaus. Pradžioje pati paklausė R. K. kuo galėtų jam padėti, tačiau jam neatsakius pakvietė apsaugos darbuotojus L. S. ir E. K.. Matė, kad pirmasis ant apsaugos darbuotojų puolė R. K.. Matė, kaip jis sudavė daug smūgių E. K. bei L. S.. Ką rankose turėjo nematė. Žino, kad R. K. sužalojo dar vieną baro lankytoją, tačiau kaip jį sužalojo nematė.
Liudytojo V. M. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jis dirbo restorane „Jonapolis“ renginių organizatoriumi. Paties sužalojimo iš savo darbo vietos nematė, tačiau patvirtino, kad direktorė nuėjo į incidento vietą, kad girdėjo triukšmą, matė, kaip iš vietos, kurioje įvyko incidentas išbėgo kaltinamasis, matė sužalotą, kraujuojantį apsaugos darbuotoją Eduardą.
Liudytojo D. T. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jam būnant bare „Jonapolis“ prie jo priėjo R. K., kažką norėjo pasakyti, tačiau netrukus prie jo priėjo direktorė bei apsaugos darbuotojai. Tarp R. K. ir apsaugos darbuotojų įvyko grumtynės. Matė, kad buvo kraujo. Incidento metu buvo sužalotas ir jo draugas L. I., tačiau kurioje tiksliai vietoje ir kuriuo metu nurodyti negali.
Nukentėjusiojo L. I. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjui, perskaitytais BPK 276 str. 4 d. tvarka, nustatyta, kad L. I. 2002-03-31 jis buvo bare „Jonapolis“. Apie 02.00 val. būdamas antrame aukšte antroje salėje nusprendė nueiti į baro trečią aukštą. Eidamas pro antro aukšto salę, pastebėjo, kad salėje vyksta kažkoks susistumdymas, tačiau kas su kuo konfliktavo, pasakyti negali. Jis irgi buvo pastumtas, o lipdamas laiptais į trečią baro aukštą, pastebėjo, kad yra sužalotas, t.y. pilvo srityje pastebėjo dvi žaizdas. Atvykę medikai, jį išvežė į Jonavos ligoninę. Kas jį sužalojo, pasakyti negali (1 t., b.l. 111-114).
2002-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta – restorano „Jonapolis“, esančio Sodų g.19, Jonavoje, antro aukšto salė, kurioje ant grindų matomos dėmės panašios į kraują (1 t., b.l. 16-22).
2002-05-03 daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti megztiniai (3 vnt.), kelnės (2 vnt.), marškinėliai (1 vnt.), paimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant visų rūbų matomos dėmės, panašios į kraują. (1 t., b.l.23-24).
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 137, kuriame nurodyta, kad E. K. padarytos daugybinės durtai-pjautinės žaizdos: dvi aklos žaizdos priekinėje pilvo sienoje, epigastriumo srityje, virš bambos durtai-pjautinė žaizda kiauryminė, žalojanti plonąją žarną, viena žaizda kairėje klubinėje srityje, viena žaizda kairio kirkšnio srityje, keturios žaizdos kairėje krūtinės ląstos pusėje, viena žaizda kairiame juosmenyje, viena žaizda tarpvietės srityje ir viena žaizda kairės šlaunies srityje. Sužalojimai padaryti aštraus duriančio-pjaunančio įrankio, kas galėjo būti peilis ar kitas panašias savybes turintis įrankis. Sužalojimas yra sunkus, nes durtinis-pjautinis pilvo sužalojimas, pasireiškęs plonžarnės sužalojimu, yra pavojingas gyvybei. Ekspertizės akte užfiksuoti skirtingi įvairių žaizdų ilgiai: epigastriumo srityje dvi žaizdos iki 8 cm, kairiame šone virš bambos – 3 cm, kairėje klubinėje srityje – 3 cm, kairio kirkšnio srityje – 2 cm, tarpšonkaulyje – 1,5 cm, pažasties srityje – 2 cm. (1 t., b.l. 42-43).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-17/10(02), kurioje nurodyta, kad E. K. konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos priekinėje pilvo sienoje, kairėje klubinėje srityje, kairiame kirkšnyje, krūtinės kairėje pusėje, juosmens kairėje pusėje, tarpvietėje, kairėje šlaunyje, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda pilve su plonosios žarnos sužalojimu. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda pilve su plonosios žarnos sužalojimu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 46).
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 1530, kuriame nurodyta, kad E. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l.137).
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 136, kuriame nurodyta, kad L. S. padarytos durtai-pjautinės kiauryminės žaizdos pilve, epigastriumo srityje ir kairėje krūtinės ląstos pusėje, paviršutinės (aklos) žaizdos kairės alkūnės ir dešinės blauzdos srityje. Sužalojimai padaryti aštraus duriančio-pjaunančio įrankio, kas galėjo būti peilis ar kitas panašias savybes turintis įrankis. Kadangi kiauryminiai pilvo ir krūtinės sužalojimai buvo pavojingi gyvybei, todėl L. S. padarytas sunkus kūno sužalojimas (1 t., b.l.96-97).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-18/10(02), kurioje nurodyta, kad L. S. konstatuota durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda pilve, durtinės-pjautinės žaizdos kairėje rankoje, dešinėje blauzdoje. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės kairėje pusėje, durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda pilve atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 100).
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 1531, kuriame nurodyta, kad L. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b.l.138)
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. 3096, kuriame nurodyta, kad L. I. padarytos 3 durtinės –pjautinės kiauryminės žaizdos pilvo srityje su kepenų ir skrandžio –gaubtinės žarnos raiščio sužalojimais, lydimas kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje. Durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos pilvo srityje padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu trijų smūgių pasėkoje. Sužalojimas sunkus, nes 3 durtinės –pjautinės kiauryminės žaizdos pilvo srityje su kepenų, skrandžio –gaubtinės žarnos raiščio sužalojimais, lydimos kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje yra pavojinga gyvybei. Visos žaizdos apie 1-1,5 cm ilgio.(1 t., b.l. 119-120).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-16/10(02), kurioje nurodyta, kad L. I. konstatuotos 3 durtinės –pjautinės kiauryminės žaizdos pilvo srityje su kepenų ir skrandžio –gaubtinės žarnos raiščio sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimo pilvaplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. (1 t., b.l. 123).
Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertinio skyriaus teismo medicinos tyrimo aktu Nr. 1529, kuriame nurodyta, kad L. I. kraujyje rasta 1,47 ‰ etilo alkoholio (1 t., b.l.136).
Teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad 2002-03-31 apie 02.05 val., viešoje vietoje - baro „Jonapolis“ antro aukšto antroje salėje, Sodų g. 19, Jonavoje, buvo sunkiai sužaloti E. K., L. S. bei L. I.. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktinių įrodymų apžiūros protokolai, ekspertizės aktai ir specialisto išvados. Šios aplinkybės neneigia ir pats kaltinamasis. Kalinamasis pripažįsta kaltinime nurodytu laiku, buvęs nusikaltimo vietoje. Neneigia, kad jis sužalojo nukentėjusiuosius, tačiau nurodo, kad taip pasielgė gindamasis. Anot kaltinamojo, būtent L. I. pirmas jam sudavė smūgį, o po to, jam nukritus ant žemės, prie L. I. prisijungė kiti nukentėjusieji, kurie taip pat smūgiavo R. K.. Būtent todėl ant grindų rasta geležte R. K. ir sužalojo visus tris nukentėjusiuosius. Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad R. K. nebuvo būtinosios ginties situacijoje. Kaltinamojo parodymais teismas netiki todėl, kad jie prieštarauja kitoms, teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms, aplinkybėms. O būtent: tiek liudytoja I. P., tiek ir nukentėjusieji L. S. ir E. K. nurodė, kad pats kaltinamasis pradėjo konfliktą, priekabiaudamas prie baro lankytojo Dimitrijaus. Direktorei bei apsaugos darbuotojams siekiant sudrausminti kaltinamąjį, jis pirmas sudavė smūgius. Liudytoju apklaustas D. T. taip pat patvirtino, kad prieš pat konfliktą prie jo buvo priėjęs kaltinamasis. Šiems liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymams neprieštarauja ir BPK 276 str. 4 d. pagrindu balsu perskaityti nukentėjusiojo L. I. parodymai, kuriuose jis teigia, kad jokiame konflikte nedalyvavo, buvo sužalotas, tiesiog praeinant pro konflikto vietą, net gi nematė, kas jį sužalojo, tiesiog pajuto, kad kraujuoja. Šie nukentėjusiojo L. I. parodymai patvirtinti kitų liudytojų parodymais. Nei liudytoja I. P., nei D. T., nei kiti nukentėjusieji nematė, kuriuo metu buvo sužalotas L. I.. Visi liudytojai nurodė, kad konfliktas prasidėjo būtent sudrausminus kaltinamąjį, dėl jo priekabiavimo prie D. T.. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių R. K. parodymus apie tai, kad L. I. buvo konflikto iniciatorius. Priešingai, ištirti įrodymai šią kaltinamojo versiją paneigia. Byloje taip pat nėra jokių medicininių duomenų apie R. K. patirtus kūno sužalojimus. Todėl remdamasis nurodytais įrodymais teismas vertina, kad prieš R. K. nebuvo jokio realaus kėsinimosi, tai reiškia, kad teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo byloje konstatuoti būtinosios ginties situacijos. Dėl to R. K. privalo atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą už savo veiksmais tyčia sukeltas nusikalstamas pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Nei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai I. P., D. T., V. M., nei nukentėjusieji E. K. ir L. S., nematė, kurioje vietoje ir kada buvo sužalotas nukentėjusysis L. I.. Pats L. I. negalėjo nurodyti, kas jį sužalojo. Teismas, sistemiškai vertindamas nustatytas reikšmingas aplinkybes: kad įvykio vietoje tik kaltinamasis švaistėsi duriančiu-pjaunančiu ginklu; kad specialisto išvados ir ekspertizės aktai patvirtina, kad visiems trims nukentėjusiesiems padaryti analogiški durtiniai-pjautiniai sužalojimai, tos pačios rūšies ginklu – tai yra duriančiu pjaunančiu įrankiu; kad pats kaltinamasis parodė, kad galėjo L. I., kaip ir kitus nukentėjusiuosius, sužaloti jisai; kad L. I. buvo sužalotas tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, kaip ir kiti du nukentėjusieji; kad L. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo sužalotas einant pro konflikto vietą, sprendžia, kad šie įrodymai yra pakankami padaryti išvadai, kad L. I. sužalojo būtent R. K..
Nors tiek L. S., tiek I. P. nurodo, kad L. I. jų žiniomis R. K. sužalojo ant laiptų, tačiau nei vienas iš apklaustųjų šio fakto pats nematė. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo R. K. parodymais, kad visus asmenis, tame tarpe ir L. I. jis sužalojo toje pačioje vietoje. Be to, šiuos jo parodymus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu perskaityti nukentėjusiojo L. I. parodymai.
Atmestini kaltinamojo gynėjo argumentai, kad negalima pasitikėti liudytojo D. T. parodymais. Iš tiesų, teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nebuvo nurodęs, kad vaikinas su kuriuo jis kalbėjosi ir kuris vėliau puolė apsaugos darbuotoją, buvo R. K. (1t.b.l.145). Liudytojas teigė, kad tai buvo nepažįstamas vaikinas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu liudytojas patvirtino, kad prieš pat nusikaltimą, prie jo buvo priėjęs būtent kaltinamasis, R. K.. Šią aplinkybę nurodė, ne tik liudytojas D. T., bet ir I. P. bei nukentėjusieji. Be to, liudytojas D. T. paaiškino, kad R. K. pažinojo ir ankščiau, iki įvykio. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, nes jo parodymus patvirtina kitos byloje nustatytos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai ne visas aplinkybes tiksliai prisiminė, tačiau patvirtino esmines, turinčias reikšmės bylai išnagrinėti, aplinkybes. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad po nusikaltimo praėjo dešimt metų, sprendžia, kad liudytojai neesminių įvykio detalių neatitikimai, negali būti pagrindu apskritai netikėti jų parodymais.
Teismas, remdamasis surinktais ir patikrintais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.) įrodymais, daro išvadą, kad pilnai įrodyta, kad kaltinamasis R. K. 2002-03-31 apie 02.05 val., viešoje vietoje - baro „Jonapolis“ antro aukšto antroje salėje, Sodų g. 19, Jonavoje, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, E. K. liepus jam išeiti iš salės, tyčia duriančiu- pjaunančiu įrankiu sunkiai sužalojo E. K., L. S. bei L. I..
Kvalifikavimo motyvai
R. K. nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 111 str. 1 d. 1961 m. redakcija) ir viešosios tvarkos pažeidimo (284 str. 1 d. 2000 m. redakcija) sutaptis. R. K. nusikalstamas veikas padarė galiojant 1961 m. redakcijos baudžiamajam kodeksui. Teismas, atsižvelgdamas į 2000 m. BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžia, kad nusikaltimų padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo 111 str. redakcija buvo švelnesnė nei šiuo metu, tuo tarpu 225 str. 2 d. (veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už chuliganizmą) redakcija, priešingai - griežtesnė. Todėl veika teisingai kvalifikuota pagal 1961 m. redakcijos 111 str. 1 d. bei 2000 m. redakcijos 284 str. 1 d.
R. K. trims asmenims padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis pripažįsta, kad nukentėjusiesiems dūrė ant grindų rasta geležte (durtuvu), ekspertizės aktai bei specialisto išvados patvirtina, kad nukentėjusiesiems sužalojimai padaryti aštrius duriančiu-pjaunančiu įrankiu, ir kad būtent dėl durtinių-pjautinių žaizdų padaryti nukentėjusiesiems sunkūs sveikatos sutrikdymai. Taigi objektyviai nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. K. panaudoto smurto (suduotų smūgių) ir jo sukeltų padarinių – nukentėjusiesiems L. S., E. K. ir L. I. padarytų sunkių sveikatos sutrikdymų.
Teismas atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad kaltinamasis siekė nukentėjusiuosius sužaloti būtent sunkiai, sprendžia, kad R. K. šią veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tai yra kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kitų žmonių sveikatą, numatė, kad savo veiksmais gali sunkiai sutrikdyti kitų žmonių sveikatą, ir, nors nenorėjo sunkiai sutrikdyti sveikatos, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. R. K. pats paaiškino, kad nežiūrėjo kur peiliu dūrė, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta.
R. K. tyčia padarė sunkius kūno sužalojimus L. S., E. K. ir L. I.. Jo veiką privilegijuojančių ar kvalifikuojančių požymių (pagal 1961 m. redakcijos BK) nustatyta nebuvo, todėl darytina išvada, kad R. K. BK 111 str. 1 d. (1961 m. redakcija) inkriminuota tinkamai.
R. K. kaltinamas ir viešosios tvarkos pažeidimu (2000 m. redakcijos 284 str.). Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. K. dėl menkavertės dingsties, tai yra todėl, kad jis buvo apsaugos darbuotojų sudrausmintas, tyčia naktiniame klube, klubo darbo metu, sunkiai sužalojo tris žmones. Dėl tokių kaltinamojo R. K. veiksmų, buvo sukelta sumaištis, klubas nutraukė darbą, tai patvirtina liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai. Viešąją tvarką R. K. pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia. Tai yra, dėl menkavertės dingsties naktiniame klube, lankytojų akivaizdoje, puldamas apsaugos darbuotojus L. K. bei L. S., o taip pat ir L. I., juos sunkiai sužalodamas, suvokė, kad dėl tokios jo veikos bus šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, parodytas aiškus visuomenės negerbimas, ir tokių pasekmių jis norėjo. Tokie kaltinamojo R. K., turinčio neišnykusį teistumą už chuliganizmą, veiksmai šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškų visuomenės negerbimą, todėl atitinka BK 1961 m. redakcijos 225 str. 2 d. Tačiau, šiuo metu galiojanti BK 284 str. 1d. redakcija yra švelnesnė, nei galioji veikos padarymo metu, todėl ji kaltinamajam inkriminuota teisingai.
Nusikaltimas padarytas 2002-03-31. Kaltinamasis R. K. paaiškino, kad iš karto po nusikaltimo jis išvyko į Baltarusiją, vėliau – į Prancūziją. Anot R. K., jis nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, tiesiog bijojo nukentėjusiųjų keršto. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių šiuos kaltinamojo parodymus. Priešingai, buvo nustatyta, kad tik iškėlus baudžiamąją bylą po dviejų dienų (2002-04-04) kaltinamasis per pasienio kontrolės punktą išvyko į užsienį (2t.b.l.144). Kur beveik 10 metų gyveno slėpdamas savo tapatybę, su suklastotais dokumentais. Nėra byloje jokių duomenų apie tai, kad į Lietuvą ekstradijuotam kaltinamajam kas nors iš nukentėjusiųjų būtų grasinęs ar kitokiu būdu kerštavęs. Todėl šiais kaltinamojo parodymais teismas netiki ir sprendžia, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo (2002-03-31) iki buvo nustatyta jo buvimo vieta Prancūzijoje dienos (2009-02-22 2t.b.l.45) kaltinamasis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo. Todėl nėra pagrindo taikyti baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatį, nes kaltinamojo slapstymosi laikotarpiu senaties eiga buvo sustojusi (2000 m. BK 95 str. 1 d., 3 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Viena nusikalstama veika (BK 284 str. 1 d. 2000 m. redakcija) nesunkus nusikaltimas, kita (BK 111 str. 1 d. 1961 m. redakcija) – sunkus. Abi nusikalstamos veikos padarytos tyčia. BK 111 str. 1 d. numatyta veika – netiesiogine tyčia, BK 284 str. 1 d. – tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teisiamas 4-tą kartą. Praeityje teistas už nusikalstamas veikas, kurios susijusios su smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojimu (3t.b.l.17-34) ir tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Nusikalstamas veikas R. K. padarė esant neišnykusiems teistumams už ankstesnes nusikalstamas veikas. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 138), VšĮ Jonavos PSPC PSC psichiatro ir priklausomybės ligų psichiatro aktyvioje priežiūroje neįrašytas, nesilankė (2 t., b.l.139-140 ). Kaltinamasis R. K. dėl savo elgesio nesigaili, priešingai jis pateisina savo nusikalstamą elgesį.
Kaltinamojo gynėjas pateikė T. M., gimusios 2006-04-24 Maskvoje, gimimo liudijimą, kuriame vaiko tėvas nenurodytas. Motina – A. T. (3t.b.l.139-140). Taip pat pateikė mergaitės bei jos motinos asmens pasą (3t.b.l.141-144). Nei viename dokumente nėra jokių duomenų, nurodančių šių žmonių ryšį su kaltinamuoju. Iš ranka rašyto ir pasirašyto paaiškinimo (3t.b.l.145-146) matyti, kad T. A. patvirtina, kad R. K. gyvens pas ją Prancūzijoje. Nors kaltinamasis nurodė, kad M. T. yra jo duktė, tačiau pateikti dokumentai nėra pakankami R. K. tėvystei įrodyti, todėl teismas sprendžia, kad R. K. mažamečių vaikų neturi.
Kaltinamojo gynėjo pateikti verslo liudijimai bei darbo sutartis, patvirtina, kad R. K. 2011 metais buvo išsiėmęs verslo liudijimą ir dirbo (3t.b.l.147151), tačiau, kaip patvirtino pats kaltinamasis, perdavus bylą į teismą jis niekur nebedirba.
Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad padaryta veika sukėlė sunkias pasekmes trims asmenims, į padarytos veikos intensyvumą, teismas sprendžia, kad už abiejų veikų padarymą kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, nustatant artimą vidurkiui šios bausmės dydį. Į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo padaryto veikos, numatytos BK 111 str. 1 d. (BK 1961 m. redakcija) ir 284 str.1 d. (2000 m. redakcija), sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, už jų padarymą paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.
Viena iš veikų, dėl kurių R. K. teisiamas, yra sunkus nusikaltimas. R. K. aštuonerius metus buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, sulaikytas užsienio valstybėje ir policijos pareigūnų ekstradijuotas į Lietuvą. Pats nurodo, kad užsienyje turi ryšių. Todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas bei pasislėpdamas vengti vykdyti nuosprendį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti netrukdomą nuosprendžio vykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, R. K. suimtinas teismo salėje (BPK 119 str.,122 str.).
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinius ieškinius žalai dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškiniais prašoma priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. K. 1233,20 lt turtinei žalai dėl nukentėjusiojo E. K. gydymo išlaidų (1t.b.l.77-80); 1169,20 lt turtinei žalai dėl nukentėjusiojo L. S. gydymo išlaidų (2t.b.l.103-106) bei 2780,40 Lt žalai, dėl nukentėjusiojo L. I. gydymo išlaidų (1t.b.l.127-130). Kaltinamasis R. K. klausimą dėl gydymo išlaidų priteisimo paliko spręsti teismo nuožiūrai, kaltinamojo gynėjas prašė ieškiniu atmesti.
Ligonių kasų ieškinius pagrindžia nukentėjusiųjų gydymosi medicininiai dokumentai, specialisto bei ekspertizės aktų išvados, Išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės, bei kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai. Nustatyta, kad sužalojimus, dėl kurių buvo gydomi nukentėjusieji E. K., L. S. bei L. I., nukentėjusiesiems tyčia, nusikalstamais veiksmais, padarė būtent R. K.. LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nukentėjusiojo E. K. gydymo patyrė 1233,20 lt turtinę žalą, dėl L. S. gydymo - 1169,20 lt turtinę žalą, bei dėl L. I. gydymo - 4697,42 Lt turtinę žalą, tai šias sumas turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo R. K..
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam R. K. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamasis pagal Europos arešto orderį sulaikytas Prancūzijoje ir ekstradijuotas į Lietuvą. Baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (3t.b.l.37-44) pagrindžia, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė 5460,23 litus išlaidų dėl R. K. ekstradicijos. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. K. praėjus dviem dienoms po baudžiamosios bylos iškėlimo (2002-04-04) išvyko iš Lietuvos (2t.b.l.144) ir pasislėpė nuo tardymo. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas, įvertinęs tai, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties R. K. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, kad dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, į Lietuvą, iš kurios išvyko tik iškėlus baudžiamąją bylą, negrįžo. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis kaltinamasis buvo sulaikytas Prancūzijoje ir konvojuotas į Lietuvą. Todėl, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtos 5460,23 litų dydžio išlaidos dėl R. K. ekstradicijos remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. K. (analogiškai formuojama ir kasacinė praktika: 2010 m. liepos mėn. 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010) .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 str. 1 d. (BK 1961 m. redakcija) ir 284 str.1 d. (BK 2000 m. redakcija) ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 111 str. 1 d. (BK 1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. (BK 2000 m. redakcija) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2d., 5 d.1 p., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams.
Į bausmės laiką kaltinamajam R. K. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-10-21 iki 2011-04-26.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2012-02-13).
R. K. kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir asmens dokumento paėmimimą pakeisti į suėmimą, suimant R. K. teismo posėdžių salėje. Paimtą asmens tapatybės kortelę R. K. grąžinti (2t.bl. 102).
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, iš R. K., asm.k. (duomenys neskelbtini) 1233,20 lt (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt tris litus 20 ct) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo E. K. gydymo išlaidų atlyginti.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, iš R. K., asm.k. (duomenys neskelbtini) 1169,20 lt (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 20 ct) turtinei žalai dėl nukentėjusiojo L. S. gydymo išlaidų atlyginti.
Priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, iš R. K., asm.k. (duomenys neskelbtini) 2780,40 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt litų 40 ct) turtinei žalai, dėl nukentėjusiojo L. I. gydymo išlaidų, atlyginti.
Pripažinti proceso išlaidomis išlaidas, susijusias su R. K. ekstradicija ir kaltinamojo R. K., asm.k. (duomenys neskelbtini) priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, kodas 188785847, naudai 5460,23 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt litų 23 ct) proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos (suimtam kaltinamajam nuo nuorašo įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.