- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-259-354-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- S.
- Advokatai
- Leokadija Riškutė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. už 2009-08-26 – 2009-10-09 bendravimą techninėmis priemonėmis su R. L. ir A. M. areštu 20 parų;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. už 2009-10-13 bendravimą tiesiogiai su A. M. ir A. J. bei nebuvimą nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 2009-10-09 23.20 val. areštu 25 paroms.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų, bausmę atliekant areštinėje.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
S. K. nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o būtent, nevykdė 2009-06-02 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis 1997-07-01 „Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo“ ir 2003-04-03 šio įstatymo 4 str. pakeitimo įstatymu, siekiant garantuoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teisės ir laisves, jam paskirtų teismo įpareigojimų: 1. Nepalaikyti ryšių tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su šiais asmenimis: 1.1. R. L., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, P. U., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, R. M. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, A. S. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, D. Z. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, A. N. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, N. K. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, A. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, A. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, E. A. gim. (duomenys neskelbtini) neturinčiu pastovios gyvenamosios vietos, I. G. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, E. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, S. V. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai, V. Š. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kuršėnai. 2. Nesilankyti kavinėse, restoranuose, baruose, diskotekose, užeigose, smuklėse, kėglinėse, biliardinėse, boulingo klubuose, masiniuose pramoginiuose renginiuose, žmonių susibūrimo vietose, kitose panašiose masinio susibūrimo vietose. 3. Nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir būti pastoviai nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone, nuo 22 val. iki 7 val. ir pažeidė teismo nutarties 1.1. punktą, nes nuo 2009-09-12 iki 2009-10-09 mobiliojo ryšio telefonu bei trumposiomis SMS žinutėmis 261 kartą bendravo su R. L., kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuo 2009-08-28 iki 2009-09-16 65 kartus bendravo mobiliojo ryšio telefonu bei trumposiomis SMS žinutėmis su A. M., kurio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, S. K. nuteistas už tai, kad 2009-10-13, apie 20 val.20 min., Šiaulių r., Kuršėnų m. (duomenys neskelbtini) esančioje autobusų stotelėje tiesiogiai bendravo su A. M. bei A. J. ir pažeidė teismo nutarties 3 punktą, nes 2009-10-09 apie 23 val. 20 min. nebuvo rastas nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kuršėnuose, Šiaulių rajone.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį dalyje, kuria jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas areštu 20 parų pagal LR BK 245 str. už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą ir nuo 2009-08-26 iki 2009-10-09 techninėmis priemonėmis bendravus su R. L. ir A. M., o taip pat prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 245 str. už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą – 2009-10-13 bendravus tiesiogiai su A. M. ir A. J. bei nebuvus nuolatinėje gyvenamojoje vietoje 2009-10-09 23.20 val., paskiriant švelnesnę bausmę – viešuosius darbus.
Apeliantas savo skunde teigia, kad jis niekada neturėjo ir neturi mobilaus ryšio telefono, ką tvirtino ir teismo posėdyje, todėl negalėjo bendrauti su R. L. ir A. M. mobiliojo ryšio telefonu bei trumposiomis SMS žinutėmis, vadinasi, nepadarė jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kad byloje nėra jo mobilaus telefono numerio, kurį naudojo neva bendravimui su R. L. ir A. M.. Apeliantas teigia, kad teismas priėmė nuosprendį remdamasis teisme nepatvirtintais ir neištirtais įrodymais, neapklausęs A. M., nenustatęs, iš kokio telefono buvo skambinama R. L. ir A. M., kas būtent skambino bei kam skambino pastarieji.
Be to, apelianto teigimu, BK 245 str. sankcijoje yra numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, o teismas skyrė pačią griežčiausią ir beveik maksimalią už baudžiamąjį nusižengimą numatytą arešto bausmę (40 parų), kuri aiškiai neatitinka jo asmenybės (baigia mokslus, birželio mėnesį turi būti baigiamieji egzaminai, pradeda dirbti, dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo nuoširdžiai gailisi), nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis S. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai S. K. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina apelianto kaltę nevykdžius teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra padarius du baudžiamuosius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str.
Nuteistasis savo skundu kritikuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ginčija savo kaltę tik dėl vienos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, o būtent neigia mobiliojo ryšio telefonu bei trumposiomis SMS žinutėmis bendravęs su R. L. bei A. M., su kuriais palaikyti ryšį bet kokiomis priemonėmis buvo uždrausta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi (b. l. 15-16). Apeliaciniame skunde S. K. teigia, jog bendrauti su minėtais asmenimis naudojant mobilaus ryšio telefoną jis negalėjo, nes pastarojo niekada nėra turėjęs ir neturi. Tokie apelianto teiginiai ne tik neįtikėtini, bet aiškiai paneigti byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, tarp kurių ir paties nuteistojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67-68) bei teisiamajame posėdyje (b. l. 118-119), kuomet savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų S. K. pripažino visiškai.
Taigi, nuteistasis neneigė nuo 2009 m. birželio mėn. iki tų pačių metų spalio mėnesio nuolat bendravęs telefonu ir SMS žinutėmis su R. L., A. M. ir pripažino žinojęs, jog su minėtais asmenimis palaikyti ryšį jam buvo uždrausta. Tokius jo parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytoju apklaustas R. L. (b. l. 53; 119), tai patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir mobiliųjų telefonų ryšių išklotinės (b. l. 7; 21-29; 56-62). Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis, motyvuodamas tuo, jog nebuvo nustatytas telefono numeris (-iai), kurį bendravimui su R. L. ir A. M. jis naudojo, ėmė neigti savo kaltę, dėl kurios pirmosios instancijos teismui nebuvo kilę abejonių.
Iš tikrųjų, kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje nebuvo įvardintas telefonu numeris (-iai), kuriuo 2009 m. birželio-spalio mėn. naudojosi S. K., tačiau tai nepaneigia pastarojo kaltės palaikius ryšį su R. L. ir A. M. telefonu ir trumposiomis SMS žinutėmis, nes tai yra fakto klausimas. Iš bylos medžiagos (b. l. 7) yra aišku, kad policijos pareigūnams buvo žinomi telefonų numeriai, kuriais naudojosi tiek S. K. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ), tiek R. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir A. M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ), todėl tikslingai buvo imtasi atitinkamų procesinių priemonių, kad susipažinti su informacija, esančią pas mobilaus ryšio operatorius, apie S. K. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS pranešimus. Gautos informacijos analizė parodė, kad iš nuteistojo naudojamo telefono numerio buvo palaikomas intensyvus ryšys su telefonų abonentais, kuriais naudojosi R. L. ir A. M. (b. l. 22-29; 56-62).
Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo apklaustas A. M., kadangi nepavyko nustatyti jo gyvenamosios vietos ir iškviesti apklausai (b. l. 93). Apklausti minėtą asmenį nuteistasis nereikalavo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje (b. l. 97; 117-122). Byloje nustatytos aplinkybės yra aiškios, todėl, kolegijos nuomone, A. M. parodymai neturėtų esminės įtakos teismo sprendimui, nes S. K. bendravimo faktas su A. M. yra patvirtintas kitais byloje surinktais įrodymais.
Aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma kolegijai nekelia abejonių, kad S. K., visiškai suvokdamas savo nusikalstamo elgesio esmę, atitinkamai kaltinime nurodytais laikotarpiais techninėmis priemonėmis (mobilaus ryšio telefonu) palaikė ryšį su asmenimis (R. L. ir A. M.), su kuriais, vadovaujantis LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu (toliau OUNĮ), jam buvo uždrausta palaikyti bet kokį ryšį. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kaip savo skundu prašo apeliantas.
Be to, kas aptarta, apeliaciniu skundu S. K. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo jam paskirtą arešto bausmę į švelnesnę – viešuosius darbus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas apsvarstė galimybę pasiekti bausmės tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str., skiriant nuteistajam S. K. kitas, Lietuvos Respublikos BK 245 str. sankcijoje numatytas bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą. Taigi, teismas, skirdamas bausmę apeliantui, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius), šių nuostatų nepažeidė ir siekė maksimaliai individualizuoti skirtiną bausmę.
Skirdamas S. K. bausmes ir galutinę subendrintą bausmę, teismas įvertino tai, kad, nors ir jauno amžiaus (20 m), tačiau teisiamas jis yra jau ne pirmą kartą (b. l. 71-73).
Nuteistasis, prašydamas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, apeliuoja į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Į šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.) apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar kartą tai vertinti nėra pagrindo. Pasak S. K., jis ketina baigti mokslus ir dirbti, tačiau byloje yra duomenys, paneigiantys apelianto deklaruojamus pozityvius ketinimus. Iš VšĮ Kuršėnų (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad S. K. nelanko pamokų ir pateiktas teikimas dėl jo išbraukimo iš mokinių sąrašo (b. l. 90). Akivaizdu yra tai, kad S. K., būdamas teistas, neišnykus teistumui pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nuosprendį (b. l. 76-86), bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du baudžiamuosius nusižengimus, tai yra nesilaikė 2009 m. birželio 2 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi skirtų įpareigojimų pagal ONUĮ.
Apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra S. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. paskyrė arešto bausmes, mažesnes nei Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. numatytas tokios bausmės, skirtinos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis – atitinkamai 20 ir 25 paras arešto (vidurkis 27 paros).
Iš visų ankščiau aptartų aplinkybių matyti, kad ankstesnis apkaltinamasis teismo nuosprendis ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, teismo nutartis dėl atitinkamų įpareigojimų taikymo pagal ONUĮ S. K. pozityviai nepaveikė – jis vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus. Bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Nuteistojo elgesys visuomenėje ir gyvenimo būdas byloja apie jo susiformavusį aiškiai klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. Kolegijos nuomone, švelnesnė bausmės rūšis, nesusijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, S. K. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų.
Tokiu būdu, kolegija, įvertinusi visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. K. paskyrė griežčiausią Lietuvos respublikos BK 245 str. sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta arešto bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jų mažinti, apelianto skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.