Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-02-17 · Administracinė byla Nr. A-1375-602/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
A-1375-602/2022
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00006-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-1375-602/2022Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00006-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Z. A., jo atstovui advokatui R. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K.,

vertėjaujant A. Z., I. N.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal piliečiu Z. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A. prisistatančiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti trims mėnesiams (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A. prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 2 d. Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomoje teritorijoje buvo sulaikyta 42 asmenų grupė, vienas iš jų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A. Užsienietis buvo be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis buvo apgyvendintas Lazdijų r. socialinės globos centre „Židinys“ (toliau – ir Socialinės globos centras). 2021 m. liepos 13 d. paaiškėjo, jog iš Socialinės globos centro pasišalino 6 asmenys, tarp jų ir Užsienietis. 2021 m. liepos 14 d. Užsienietis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) kaimų sankryžoje. Centro pareigūnas 2021 m. liepos 15 d. sulaikė Užsienietį ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Užsienietį sulaikė iki 2021 m. spalio 15 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio, jis turėjo prieglobsčio prašytojo statusą. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu (toliau – ir 2021 m. spalio 15 d. sprendimas) Užsieniečiui sulaikymo terminas pratęstas iki 2022 m. sausio 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis su sprendimu buvo supažindintas, su sprendimu nesutiko ir jį apskundė. Galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje dar nėra priimtas.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 1 d., išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą nutarė jį atmesti ir 2021 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

5. Centras pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis pasišalino iš Socialinės globos centro ir negrįžo, darytina išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra šio prieglobsčio prašytojo tikslas.

6. Užsienietis Z. A. prašė Teikimo netenkinti ir leisti jam laisvai judėti apgyvendinimo teritorijoje.

II.

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kaip iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, kirto sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai pasišalino iš laikinosios apgyvendinimo vietos, tuo nevykdydamas savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų, bei Centro tvarkos.

9. Teismas akcentavo, kad prieglobsčio prašytojos Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ir/ar ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio.

10. Be to, teismas pažymėjo, kad galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas ir neįvykdytas, nėra nustatyti prieglobsčio prašymo motyvai, asmuo jau buvo neteisėtai pasišalinęs iš Centro, kas leidžia daryti išvadą, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis.

11. Anot teismo, nurodytos aplinkybės neleidžia taikyti alternatyvių sulaikymo priemonių, nes Užsieniečio tapatybė nenustatyta, jis neteikia pagalbos teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje.

12. Teismas pažymėjo, kad yra pagrindas pripažinti, jog yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, prieglobsčio prašytojas pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pakartotinai bandyti išvykdyti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis bei pasislėpti, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu atveju Lietuvos kompetentingos institucijos neturės galimybės išsiaiškinti motyvų dėl jo prašymo suteikti prieglobstį, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. liepos 15 d. sprendime numatyti sulaikymo pagrindai Užsieniečiui nėra išnykę ar pasikeitę, todėl sulaikymo terminas pratęstinas.

III.

13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą, tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų, todėl prašo vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečio teigimu, paskyrus minėtą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

Atsiliepimas

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

16. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Centras nesutinka, kad pareiškėjas bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, teikė paaiškinimus. Anot Centro, byloje nustatytos nepaneigiamos faktinės aplinkybės – apeliantas pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas su savimi neturėjo asmens bei pilietybę patvirtinančių dokumentų. Užsieniečio pilietybę bei asmenybę nustatyta tik pagal atsiųstų dokumentų kopijas. Centro nuomone, apeliantas, būdamas pilnamečiu ir veiksniu žmogumi, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes, reikalingas ne tik galiojantis kelionės dokumentas, bet ir turi pareigą pateikti jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte, tačiau šią prievolę ignoravo

16.2. Centras pažymi, kad Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką jam buvo išaiškintos visos teisės ir pareigos. Užsienietis, jam suprantama kalba, supažindintas su galiojančia išėjimo iš apgyvendinimo vietos tvarka. Užsienietis taip pat buvo informuotas, kad, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje – jis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis. Nepaisant to, Užsienietis pasišalino iš apgyvendinimo stovyklos, nors jo atžvilgiu prieglobsčio procedūra dar nebuvo baigta, buvo sulaikytas Lietuvos policijos pareigūnų Lazdijų rajone ir grąžintas į apgyvendinimo įstaigą. Anot Centro, tokie Užsieniečio veiksmai leidžia abejoti jo atvykimo tikslais ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip prieglobsčio prašytojo teisėmis ir gali vengti išsiuntimo į kilmės valstybę.

16.3. Centras nesutinka su Užsieniečio argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė vienos iš alternatyvių sulaikymui priemonių.

16.4. Centras atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatantis asmuo turi prieglobsčio prašytojo statusą, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nepriimtas, motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas nenustatyti, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitokius ryšius su Lietuvos Respublika. Anot Centro, Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną grupėje asmenų, esant nepaprastajai padėčiai, sąmoningai pasirinko nelegalios migracijos kelią, prieglobsčio prašymą pateikė tik po sulaikymo, savavališkai pasišalino iš apgyvendinimo stovyklos, nors jo atžvilgiu prieglobsčio procedūra dar nebuvo baigta. Anot Centro, šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes, ypatingai nebendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis faktą, užsieniečio polinkį pažeidinėti Europos sąjungos bei Lietuvos Respublikos įstatymus, jeigu Užsieniečiui būtų taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, nesant galimybės užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla akivaizdi rizika, jog Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus bei priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

16.5. Centras akcentuoja, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Byloje kilo ginčas dėl sulaikymo termino pratęsimo Užsieniečiui.

Žemesnės instancijos teismas

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, nurodė, kad egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali vėl bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro teikimą pratęsti Užsieniečiui taikomą sulaikymą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kaip iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju jam gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų.

20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

21. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsieniečio tvirtinimu, jis šį sprendimą apskundė. Taigi Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

22. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

23. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

25. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

26. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų; Užsienietis, pažeisdamas apgyvendinimo Centre tvarką, neteisėtai iš jo pasišalino, buvo sulaikytas ir grąžintas atgal) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, Užsienietis nesiekia bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (byloje nėra duomenų, patvirtinančių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros baigtį).

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad aplinkybės nustatytos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartyje pasikeitė. Pažymėtina, kad minėta nutartimi konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis neteisėtai išvyko iš apgyvendinimo vietos ir negrįžo, todėl yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, vėl bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti tikslo - išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, spręstina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

30. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Įstatymo 114 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietį jau prašoma sulaikyti ilgiau kaip 6 mėnesiams, būtent 9 mėnesiams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad sulaikymo pratęsimas ilgiau negu 6 mėnesiams nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas minėtas aplinkybes.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Egzistuoja reali rizika, kad, nebūdamas sulaikytas, Užsienietis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta, kad Užsieniečio sulaikymo terminas pratęsiamas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 15 d., bet ne ilgiau kaip iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad tokia teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė nėra tiksli ir gali sukelti skirtingų interpretacijų, todėl vadovaujantis nuosekliai formuojama praktika dėl sulaikymo pratęsimo termino nustatymo ir siekiant teismo sprendimo tikslumo ir aiškumo, rezoliucinė dalis tikslintina išdėstant ją taip: „pratęsti asmeniui, kuris Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), sulaikymo terminą iki 2022 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje“.

34. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinant tik rezoliucinę dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir išdėstant ją taip:

„pratęsti asmeniui, kuris Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiu Z. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), sulaikymo terminą iki 2022 m. balandžio 15 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRičardas PiličiauskasVeslava Ruskan