Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-30 · Byla Nr. Iv-309-473/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-01-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-30
Bylos Nr.
Iv-309-473/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01950-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-309-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-01950-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 61; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Simonai Risovaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės priteisti jo darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. gruodžio mėnesio – 1791,54 Lt. Skunde (b. l. 1-5) nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė) pareigūnas. Darbo užmokesčio nepriemoka jam susidarė dėl to, kad apskaičiuodama priedus bei priemokas, atsakovė VSAT prie VRM Ignalinos rinktinė vadovavosi LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) 23 str. 2 dalimi, bei kitomis šio įstatymo VI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis apribojimus valstybės tarnautojams mokamų priedų bei priemokų sumai. Dėl to, pareiškėjui nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. gruodžio mėnesio neišmokėta 1791,54 Lt. 2009-12-11 buvo priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1d. nuostatai. Šis nutarimas taikytinas ir šioje byloje. Sprendimas, taikant LR VTĮ numatytus priemokų ir priedų ribojimus, pareiškėjui nesumokėti darbo užmokesčio dalies nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, nes pareiškėjas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme. Pareiškėjo nuomone, laikotarpis, už kurį jis prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, neviršija trejų metų laikotarpio, numatyto Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje, nes tik 2009-12-11 LR Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę suvokti jo teisių pažeidimą. Pripažinus teisinį reguliavimą, pagal kurį pareiškėjas negavo jam priklausančio darbo užmokesčio dalies, antikonstituciniu, atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais ir jiems atsirado pareiga išmokėti pareiškėjui jo negautą darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 21-24) nurodė, kad pareiškėjui ir kitiems pareigūnams darbo užmokestis buvo mokamas vadovaujantis tuo metu galiojančiomis LR VTĮ nuostatomis. Nevykdyti įstatymų reikalavimų Varėnos rinktinė negalėjo. Nuo 2009-01-01 dienos pakeitus Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakciją, pareiškėjui mokamų priedų ir priemokų suma nebuvo ribojama.

Civilinio kodekso 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybei, kaip ir asmeniui yra taikomos tos pačios žalos atlyginimo normos kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Varėnos rinktinės pareigūnų elgesio neteisėtumo faktus. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas byloje Nr. 51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, jog Valstybės tarnybos įstatymo skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucijos 107 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Išplėstinė Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2003-06-27 administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 konstatavo, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti ? nesukėlę realių teisinių pasekmių. Kadangi sprendimai riboti pareiškėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalis neišmokėtai pareiškėjui darbo užmokesčio daliai netaikytina. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo turi būti taikomas Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010-02-20 administracinėje byloje Nr. A -1571/2010 konstatavo, kad apribojimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį nustatomas trejais kalendoriniais metais ir yra imperatyvus. Todėl neišmokėtas darbo užmokestis gali būti priteisiamas už paskutinius trejus metus iki prašymo pirmosios instancijos teismui padavimo dienos. Šiuo atveju pareiškėjo A. B. trejų metų terminas skaičiuotinas nuo 2007-06-25 – jo prašymo teismui pateikimo dienos. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti sumas už 2007 m. sausio–gegužės mėnesius (686,62 Lt) yra visiškai nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai pareiškėjas reikalauja priteisti visą nepriemokos sumą už 2007 m. birželio mėnesį, nes, kaip minėta, trejų metų terminas skaičiuotinas nuo 2007-06-25. Pareiškėjas dirba pamaininį darbą ir 2007 m. birželio mėnesį dirbo 7 pamainas, iš kurių tik 1 pamainą dirbo po 2007-06-25 dienos. Darbo užmokesčio ribojimas 2007 m. birželio mėnesį sudarė 153,54 Lt sumą, todėl vienos tarnybos pamainos ribojimo suma yra 21,93 Lt (153,54 : 7 = 21,93). Atsižvelgiant į tai, už 2007 m. birželio mėnesį pareiškėjui galėtų būti priteisiama tik 21,93 Lt suma. Be to, pareiškėjas nepagrįstai reikalauja priteisti ir 40,00 Lt nepriemokos sumą, kuri yra nurodyta 2007 m. sausio mėnesį, nes ši suma yra už 2006 m. gruodžio mėnesį. Todėl iš pareiškėjo reikalaujamos 1476,53 Lt sumos už 2007 metus atimtinos sumos už 2007 m. sausio - gegužės mėnesius (686,62 Lt), už 2007 m. birželio mėnesio dalį iki birželio 25 d. (tai sudaro 131,61 Lt) (154,54 - 21,93 = 131,61) ir 40,00 Lt suma, nurodyta už 2006 m. gruodžio mėnesį. Viso – 858,23 Lt sumą (686,62 + 131,61 + 40,00 = 858,23). Pareiškėjas už 2007 metus galėtų reikalauti 618,30 Lt (1476,53 - 858,23 = 618,30). Bendra pareiškėjui priteistina neišmokėto darbo užmokesčio suma būtų 933,31 Lt (618,30+ 315,01 =933,31) Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, jo skundas netenkintinas. Taip pat atsakovė mano, kad Varėnos rinktinė šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Jeigu teismas tenkintų pareiškėjo skundą, prašė sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, atsižvelgus į sunkią finansinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) rėmėsi iš esmės analogiškais atsakovės Varėnos rinktinės atsiliepime nurodytiems argumentais. Pareiškėjo skundo tenkinimo atveju prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį, skaičiuojant 3 metus atgal nuo kreipimosi į teismą dienos (2010-06-25), t. y. tenkinant pareiškėjo reikalavimus nuo 2007-06-25, iš prašomos priteisti sumos išskaičiuojant 2007 m. sausio–gegužės mėnesius ir birželio mėnesio 11 darbo dienų. Taip pat, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės teisinę padėtį, prašė teismo sprendimo vykdymą atidėti 1 metams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dirba VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinėje. Dėl LR valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. taikymo pareiškėjui buvo sumokėtas ne visas jam priklausantis darbo užmokestis (išmokėta tik priedų ir priemokų sumos dalis, neviršijanti 70 proc. pareiginės algos). Pagal 2007-2008 metų darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenis, pareiškėjui dėl taikyto 70 procentų ribojimo 2007 m. neišmokėta 1476,53 Lt, 2008 m. – 315,01 Lt (b. l. 6-7).

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, tokiais atvejais atsiranda teisinis pagrindas valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, numatytus Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu šis kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų (LVAT sprendimas adm. b. Nr. A12-219/2004). Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija 2010-06-07 nutartyje analogiškoje byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo (adm. byloje Nr. A662-1735/2010) pasisakė, jog aplinkybė, kad mokant darbo užmokestį, Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarime nurodyta apimtimi nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, neužkerta kelio pareiškėjai reikalauti, kad už atliktą darbą jai būtų teisingai atlyginta, o teismui, nustačius šios teisės pažeidimą, ginti ją, įveikiant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytus ir Konstituciją pažeidžiančius teisinio reguliavimo trūkumus ad hoc bei tokiu būdu neleidžiant, kad būtų galutinai įvykdyti tie sprendimai, kurie Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme laikytini dar neįvykdytais. Teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tarp valstybės tarnautojo ir jo darbdavio nėra civilinio teisinio pobūdžio sutartinių teisinių santykių, todėl sutartinės civilinės atsakomybės santykiai tarp jų negalimi. Deliktinė civilinė atsakomybė šiuo atveju taip pat neatsiranda, nes valstybės tarnautoją ir darbdavį sieja specifiniai tarnybos teisiniai santykiai, kurie pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai. Pagal juos vidaus tarnybos pareigūnas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį (teisingai atlyginti už darbą) ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs akivaizdžiai tarnybinis ginčas, kuris spręstinas taikant tarnybos teisinius santykius, o ne žalos atlyginimą (civilinę atsakomybę) reglamentuojančias teisės normas, tarnybos teisinių santykių teisės aktuose egzistuojančias teisinio reguliavimo spragas įveikiant ad hoc. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad būtent darbdaviui tenka pareiga tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą inter alia darbą poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, papildomų užduočių, viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Todėl tinkamu atsakovu byloje laikytinas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, o ne Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.

Kaip minėta, pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31. VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2007-2008 metus ir 2010-07-15 informacinis raštas (b. l. 6-7, 27) patvirtina, kad pareiškėjui už 2007 m. dėl priedų ribojimo neišmokėta darbo užmokesčio suma – 1436,53 Lt, 2008 m. – 315,01 Lt. Pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2010-06-25 (b. l. 8). Atsižvelgiant į atsakovų reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir Darbo kodekso 27 str. nuostatą, kad bendras ieškinio senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat Civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, netenkinamas pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2007 metų sausio – gegužės mėnesius. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas dirba pamainomis ir 2007 m. birželio mėnesį dirbo 7 pamainas, iš kurių tik 1 pamainą dirbo po 2007-06-25 dienos, tai patvirtina 2007 m. birželio mėnesio VSAT prie LR VRM Sienos apsaugos skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 25). Darbo užmokesčio ribojimas 2007 m. birželio mėnesį sudarė 153,54 Lt sumą, todėl vienos tarnybos pamainos ribojimo suma yra 21,93 Lt (153,54 : 7 = 21,93). Atsižvelgiant į tai, už 2007 m. birželio mėnesį pareiškėjui priteisiama 21,93 Lt suma. Tokiu būdu, pareiškėjui priteistina suma už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (Darbo kodekso 298 str.), t. y. už laikotarpį nuo 2007-06-25 iki 2008-12-31 – 933,31 Lt (21,93 Lt + 596,37 Lt (už 2007 metų liepos?rugsėjo mėnesius) + 315,01 Lt (už 2008 metus)).

Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybės darytina išvada, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovės VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės priteisiamas už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo neišmokėtas darbo užmokestis – 933,31 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 4 d., Darbo kodekso 27 str. 2 d., 298 str.). Pareiškėjui priteistina atlyginimo suma yra nurodoma su privalomaisiais valstybei mokėjimais, kurie turi būti išskaičiuoti vykdant teismo sprendimą.

Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais buvo tiesiogiai susijęs su VSAT prie LR VRM Varėnos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti jam darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t. y. VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinė. Tokią praktiką formuoja ir LVAT (2010-06-07 nutartis adm. byloje Nr. A662-1735/2010 ir kt.).

Atsakovai prašė atidėti sprendimo vykdymą metams, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės ekonominę ir finansinę padėtį. Remiasi LR ABTĮ 4 str. 6 d. ir CPK 284 str. 1 d. nuostatomis, kuriose numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Prašymas netenkinamas. Klausimas dėl sprendimo vykdymo galės būti sprendžiamas šiam sprendimui įsiteisėjus, atsakovei pateikus duomenis apie jos finansinę padėtį, esančią sprendimo įsiteisėjimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str.

nusprendė:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui A. B. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės 933,31 Lt (devynis šimtus trisdešimt tris litus trisdešimt vieną centą). Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė