Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės, teisėjų Valentino Janonio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. A. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendžio, kuriuo:

E. A. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. už 2008-07-15 psichotropinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, pardavimą laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. už 2008-07-17 psichotropinių ir narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, gabenimą, pardavimą laisvės atėmimu 3 metams. BK 63 str. 1 d., 4 d. nustatyta tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2007-07-17 (taip nurodyta nuosprendyje),

D. A. nuteista pagal BK 159 (taip nurodyta nuosprendyje) str. 1 d. 45 paromis arešto, bausmę skirta atlikti areštinėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis iki 2008 m. liepos 15 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 1,036 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,103 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, po ko šią psichotropinę medžiagą 2008 m. liepos 15 d. apie 19.30 val. atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo kiemą (duomenys neskelbtini), ir už 50 litų neteisėtai pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 308.

E. A. nuteistas ir už tai, kad jis iki 2008 m. liepos 17 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tuo būdu platinti, įgijo ne mažiau kaip 9 vnt. polietileninių maišelių su 9,730 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,966 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, bei ne mažiau kaip 0,32 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurias neteisėtai atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė. 2008 liepos 17 d. apie 19 val. dalį, t. y. 2 vnt. polietileninių maišelių su 2,180 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,182 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, jis atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo kiemą (duomenys neskelbtini), ir už 100 litų neteisėtai pardavė NVIM dalyviui, anoniminiam liudytojui Nr. 308, o 0,32 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių tą pačią dieną apie 19.40 val. laikė ir gabeno su savimi, kol asmens kratos metu jo kelnių kišenėje rado ir paėmė policijos pareigūnai, dar likusią dalį – 7 vnt. polietileninių maišelių su 7,550 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,784 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 2008 liepos 17 d. apie 19.40 val. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. A. nuteista už tai, kad ji iki 2008 m. liepos 17 d. nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,050 g psichotropinės medžiagos diazepamo, kurias neteisėtai parsigabeno ir laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2008 m. liepos 17 d. apie 19.40 val. kratos metu jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam E. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų dėl neteisėto psichotropinių ir narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir pardavimo aplinkybes, bei teisingai kvalifikavo jo veikas pagal BK 260 str. 1 d.

Kolegija negali sutikti su nuteistojo E. A. apeliacinio skundo teiginiu, jog jis buvo provokuojamas daryti nusikaltimą. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 str. 5 d. provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2008-06-25 pagal vyresniojo tyrėjo S. O. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pagal patikrintą gautą operatyvinę informaciją E. A. disponuoja dideliu kiekiu narkotinių (psichotroponių) medžiagų bei ieško asmenų, galinčių pas jį šias medžiagas įsigyti. Ikiteisminio tyrimo teisėjos 2008-06-26 nutartimi buvo leista prieš E. A. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, o patys nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai konkrečiai buvo panaudoti 2008-07-15 ir 2008-07-17 jau po to, kai, pasak paties E. A., jis apie 2008-07-14 turguje nusipirko psichotropinių medžiagų. Iš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio anoniminio liudytojo Nr. 308 parodymų, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu vykusių šio liudytojo ir E. A. pokalbių suvestinių bei vaizdo įrašų matyti, kad anoniminis liudytojas Nr. 308 aktyviais veiksmais neragino gauti, o po to jam parduoti psichotropinių medžiagų, taip pat neįkalbinėjo E. A. parduoti psichotropinių medžiagų, šiam nesutikus to daryti. Priešingai, 2008-07-15 pokalbio turinys rodo, kad E. A. iš pradžių įsitikino anoniminio liudytojo Nr. 308 patikimumu (bendro pažįstamo Roko buvimas, matyt, jam nekėlė abejonių), po to apsikeitė su anoniminiu liudytoju Nr. 308 telefonų numeriais galimiems ateities sandoriams vykdyti, o galiausiai konkrečiai paaiškino anoniminiam liudytojui Nr. 308, kaip telefonu užsisakyti reikiamą kiekį psichotropinių medžiagų: „CD brūkšnelis Kei ir parašyk, kiek tai reikia skaičiuką, nu CD Kei pavyzdžiui 10 20, paskui taškelį padėk ir paskui po taškelio pridėk visokių skaičių“. Be to, šio pokalbio metu nebuvo minimas joks psichotropinės medžiagos pavadinimas. Taigi E. A. buvo aišku, kokios medžiagos prašo anoniminis liudytojas Nr. 308, todėl, paimdamas iš anoniminio liudytojo Nr. 308 50 litų bei už kelių minučių atnešdamas paketėlį su psichotropine medžiaga metamfetaminu, jis pats nusprendė elgtis nusikalstamai, t. y. parduoti psichotropines medžiagas. Išdėstytos aplinkybės neginčijamai rodo, kad nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų taikymas E. A. nevaržė jo pasirinkimo laisvės, nes, užuot pardavęs psichotropines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą: atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, bet to nepadarė. Taigi E. A. nebuvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus įstatymo nustatyta tvarka atliekantis anoniminis liudytojas Nr. 308 tik prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos. Aukščiau aptartos aplinkybės – telefono numerio davimas anoniminiam liudytojui Nr. 308 bei detalus užsakymo įsigyti psichotropinių medžiagų turinio nurodymas, beje, neribojant tokių užsakymų kiekio, periodiškumo bei pačios psichotropinės medžiagos kiekio, neabejotinai paneigia nuteistojo E. A. versiją, neva jis psichotropines ir narkotines medžiagas buvo nusipirkęs savo reikmėms, o jas pardavė tik iš gailesčio šių medžiagų prašančiam asmeniui. Kita vertus, šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl E. A. neteisėto psichotropinių ir narkotinių medžiagų platinimo (4 epizodai), kas leidžia pagrįstai manyti, kad šioje byloje nagrinėjami neteisėto disponavimo narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis atvejai nėra atsitiktinis reiškinys kaltinamojo gyvenime.

Nepagrįstas ir nuteistojo E. A. apeliacinio skundo teiginys, neva jis pardavė mažesnius psichotropinės medžiagos kiekius, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje. Iš anoniminio liudytojo Nr. 308, liudytojų A. J. ir S. O. parodymų bei nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo 2008-07-15 ir 2008-07-17 protokolų ir jų priedų matyti, kad 2008 m. liepos 15 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme Klaipėdoje, anoniminis liudytojas Nr. 308 iš E. A. už 50 litų nupirko folguoto popieriaus lankstinuką su šviesiais milteliais, kuris buvo įdėtas į permatomą, polietileninį, užlydytą paketėlį, šį paketėlį sutartoje vietoje iškart perdavė policijos pareigūnams, kurie patalpino paketėlį į polietileninį paketą Nr. 0007260 ir užplombavo, o 2008 m. liepos 17 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, anoniminis liudytojas Nr. 308 iš E. A. už 100 litų nupirko du permatomus užspaudžiamus polietileninius maišelius su šviesios spalvos milteliais viduje, šiuos maišelius vėlgi perdavė policijos pareigūnams, kurie maišelius patalpino į polietileninį paketą Nr. 0007262 ir užplombavo. 2008-07-26 specialisto išvadų Nr. 140-(5788)-IS1-5760 ir Nr. 140-(5788)-IS1-5761 turinys patvirtina, kad tyrimui pateikti plastikiniai paketai Nr. 0007260 ir Nr. 0007262 yra nepažeisti. Taip pat iš minėtų išvadų matyti, kad baltos spalvos miltelių iš folguoto popieriaus lankstinuko, supakuoto į bespalvį plastikinį maišelį, 2008-07-15 įgytų iš E. A., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė yra 0,103 g, o baltos spalvos miltelių iš dviejų bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2008-07-17 įgytų iš E. A., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga metamfetaminas, kurio masė yra 0,182 g. Netikėti anoniminio liudytojo Nr. 308, liudytojų policijos pareigūnų A. J. ir S. O. parodymais, šių liudytojų minėtuose protokoluose užfiksuota informacija, taip pat specialistų išvadomis kolegija neturi jokio pagrindo, juolab, kad pats E. A. apylinkės teisme patvirtino, kad pirmą kartą (2008-07-15) anoniminiam liudytojui Nr. 308 pardavė 1 gramą metamfetamino, be to, 2008-07-17 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu kambaryje buvo rasti ir paimti 7 vnt. polietileninių maišelių su šviesiais milteliais, vizualiai panašių į tuos du maišelius, kuriuos E. A. tą pačią dieną pardavė anoniminiam liudytojui Nr. 308, ir kuriuose specialistė nustatė panašius kiekius psichotropinės medžiagos metamfetamino. Pažymėtina ir tai, kad E. A. atskiromis dienomis parduoto metamfetamino kiekio santykis visiškai atitinka už tą kiekį sumokėtų pinigų santykį (pirmą kartą E. A. pardavė 0,103 g už 50 litų, o antrą kartą pardavė 0,182 g už 100 litų).

Taigi byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta, kad BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę E. A. realizavo. įgydamas psichotropines ir narkotines medžiagas tikslu vėliau jas parduoti, dalį jų gabendamas ir parduodamas NVIM dalyviui anoniminiam liudytojui Nr. 308, o dalį laikydamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo E. A. kaltės ir jo veikų kvalifikavimo pagal BK 260 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam E. A. pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo E. A. kaltės ar jo veikų kvalifikavimo klausimu daryti priešingas išvadas.

Taip pat nepagrįsti ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis E. A. ikiteisminio tyrimo atsisakė duoti parodymus, teisme prisipažino pardavęs psichotropines medžiagas anoniminiam liudytojui Nr. 308, tačiau teigė, kad šias medžiagas įsigijo savo reikmėms, be to, pardavė mažesnius kiekius nei nurodyta kaltinime. Teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, E. A. pakeitė savo parodymus, teigdamas, kad pinigus, t. y. 100 litų ir kitą kartą 50 litų, kuriuos kratos metu ir surado pareigūnai, iš anoniminio liudytojo, kurį jis žinojo kaip T., paėmė kaip skolą. Apeliaciniame skunde, deklaruodamas visišką kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, nuteistasis E. A. vėlgi neigia dalį esminių teismo pripažintų įrodytomis nusikaltimo padarymo aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs E. A. atsisakymą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir jo duotų parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu turinį, pagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo.

Nuteistasis E. A. yra nuteistas pagal BK 260 str. 1 d., kurios sankcijoje nustatyta, jog šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 2 metų iki 8 metų (bausmės vidurkis 5 metai). E. A. paskirtos 3 metų 3 mėnesių (2008-07-15 epizodas) ir 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Paskirdamas nuteistajam E. A. ženkliai mažesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmes, jas bendrinant prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėdamas tik 3 mėnesius švelnesnės laisvės atėmimo bausmės, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad E. A. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, sunkius nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas pavojingą daromų nusikalstamų veikų pobūdį, numatydamas veikų padarinius ir jų norėdamas, į tai, kad jo padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, taip pat į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. E. A. apeliaciniame skunde nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios leistų E. A. paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog E. A. paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui ar neatitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės paskirties. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. A., atsižvelgė į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, tinkamai įvertino ir jo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, ir teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 str. 2 d. 5 p., 54 str. 3 d.) reikalavimų nepažeidė. Kolegija neturi įstatyminio pagrindo E. A., nuteistam už sunkius nusikaltimus, taikyti BK 75 straipsnį, nes pagal šio straipsnio 1 d. bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams.

Kolegija pažymi, kad apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą, į E. A. bausmės laiką įskaitydamas sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-07-17, kai tuo tarpu E. A. šioje baudžiamojoje byloje buvo sulaikytas 2008-07-17 (t. 1, b. l. 114). Kadangi dėl to gali kilti keblumų vykdant nuosprendį, šį rašymo apsirikimą apeliacinės instancijos teismas ištaiso.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir nuteistajai D. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto 0,050 g psichotropinės medžiagos diazepamo įgijimo, gabenimo ir laikymo aplinkybes, bei teisingai kvalifikavo jos veiką pagal BK 259 str. 1 d. Nuteistosios versija, neva ji nežinojo, jog tabletėse yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų, yra paneigta. Iš D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad kratos metu jos rankinuke rastą 10 vnt. tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,050 g psichotropinės medžiagos diazepamo, pakuotę jos namuose jai maždaug prieš savaitę davė iš matymo pažįstama moteris D. nuo ją tuo metu kankinusios nemigos, tačiau nė vienos tabletės ji nesuvartojo (t. 1, b. l. 140) matyti, kad D. A., įsigijusi stiprius vaistus nuo nemigos, jų visą savaitę net nepalietė, kas prieštarauja paprasčiausiems logikos dėsniams. Beje, šią loginę spragą D. A. bandė nevykusiai ištaisyti apylinkės teisme, kai atsakydama į savo gynėjo klausimą parodė, kad ji tablečių savaitę laiko (nuo jų įsigijimo iki kratos) nevartojo, kadangi jas geria tik per pilnatį, kai neužmiega. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme liudytoja šeimos gydytoja V. T. P. patvirtino, kad yra D. A. gydytoja ir pagal D. A. nusiskundimus, jog naktimis neužmiega, jai išrašė vaistų nuo nemigos, kiek kartų D. A. ji išrašė panašių vaistų ji neprisiminė, tačiau pažymėjo, kad tokie ir stipresni vaistai išrašomi tik neilgam vartojimui. Iš į bylą pateikto gydytojos V. T. P. išrašyto recepto matyti, kad D. A. vaistai buvo išrašyti 2008-11-21, t. y. praėjus 4 mėnesiams po nusikaltimo padarymo. Todėl nuteistosios D. A. apeliaciniame skunde išdėstyta versija, jog ji iš draugės įsigijo panašių vaistų, kokius jai išrašė ją gydanti gydytoja, yra deklaratyvi ir akivaizdžiai gynybinio pobūdžio. Tokiu būdu išdėstytos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistoji D. A. suprato, jog įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, ir norėjo taip veikti, taip pat suvokė jų savybes bei kiekį.

Pagal BK 259 str. 1 d. atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pagal suformuotą teismų praktiką medžiagų, leidžiamų vartoti sveikatos priežiūros tikslams, įsigijimas yra neteisėtas tuo atveju, jeigu tokia veika yra vykdoma nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. jei šios medžiagos įsigyjamos ne vaistinėse, ne pagal galiojantį, suklastotą receptą, pagrobiant ir pan. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, patvirtintą Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, diazepamas yra įrašytas į III sąrašą – psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams. Šį sąrašą sudaro augalai ir psichotropinės medžiagos, vartojami sveikatos priežiūros tikslams, kurie dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingi žmogaus sveikatai, todėl su šiomis medžiagomis susijusiai veiklai taikomi atitinkamų medžiagų ir preparatų, vartojamų sveikatos priežiūros ir veterinarijos tikslams, apyvartos reikalavimai, prekyba jomis galima, jei jos yra tinkamai įpakuotos ir paženklintos. Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų.

Iš šioje byloje esančio 2008-01-23 kaltinamojo akto kitoje baudžiamojoje byloje matyti, kad pas D. A. ne pirmą kartą randamos tabletės, savo sudėtyje turinčios psichotropinių medžiagų. 4 tokios tabletės (tik sudėtyje turinčios kitą psichotropinę medžiagą klonezapamą) taip pat kratos metu buvo rastos D. A. bute 2007-07-18. Dėl šių tablečių įsigijimo D. A. parodė, kad prieš mėnesį iki kratos dėl padidėjusio nervingumo ji vaistinėje paprašė raminančių vaistų. Vaistininkė jai padavė piliules, pagamintas iš vaistažolių, tačiau tokias piliules ji buvo vartojusi ir vaistininkei pasakė, kad jos nepadeda. Tada vaistininkė jai paaiškino, kad yra raminančių vaistų, kuriems reikalingas gydytojo receptas. Ji recepto neturėjo, todėl vaistininkės paprašė tabletes parduoti be recepto, ir ši pardavė (t. 1, b. l. 152). Taigi D. A. neabejotinai žinojo aukščiau minėtais teisės aktais nustatytą teisėto diazepamo įsigijimo tvarką, todėl be recepto ne vaistinėje įsigydama iš nenustatyto asmens psichotropinių medžiagų turinčių tablečių pakuotę suvokė, jog psichotropines medžiagas įsigija neteisėtai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistosios D. A. kaltės ir jos veikos kvalifikavimo pagal BK 259 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajai D. A. pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistosios D. A. kaltės ar jos veikos kvalifikavimo klausimu daryti priešingas išvadas.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, tinkamai kvalifikavęs D. A. veiką, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarė akivaizdų rašymo apsirikimą – D. A. pripažino kalta ne pagal BK 259 str. 1 d., o pagal BK 159 str. 1 d. Šį rašymo apsirikimą, galintį turėti įtakos nuteistosios teisinei padėčiai bei kelti keblumų vykdant nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas taip pat ištaiso.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

n utaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, jog į E. A. bausmės laiką įskaitomas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008-07-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad D. A. yra nuteista pagal BK 259 str. 1 d., o ne pagal BK 159 str. 1 d., kaip yra klaidingai nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-23 nuosprendyje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistųjų E. A. ir D. A. apeliacinius skundus atmesti.