- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- A-502-2588-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00191-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. sausio 28 d. raštą Nr. (15.2)-2D-1511 „Dėl ūkinių pastatų įteisinimo termino“ ir įpareigoti Inspekciją nustatyti terminą iki 2014 m. sausio 24 d. savavališkiems ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas (toliau – ir Pastatai), statybos padariniams įteisinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėjas R. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Taip pat jis prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. statinių pašalinimo ir statybvietės sutvarkymo darbus vykdomojoje byloje Nr. 0085/12/00470. Pareiškėjas paaiškina, kad į jam priklausančius rekonstruotus monolitinius statinius remiasi seni mediniai pastatai, kuriuose gyvena septynios šeimos su mažamečiais vaikais. Atliekant Pastatų griovimo darbus kaimynų statiniai sugriūtų netekę atramos, dėl to atsirastų neadekvačios ir neproporcingos teisinės pasekmės, būtų padaryta negrįžtama žala trečiųjų asmenų teisėtiems interesams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas siekia, kad šioje byloje būtų taikoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. sustabdyti išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą – Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą – veiksmai.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas taptų itin sudėtingas arba neįmanomas (pvz., administracinės bylos Nr. AS11-367/2007, AS8-488/2007, AS16-528/2007 ir kt.). Taigi prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo gali būti tenkinami tik tuo atveju, jei jie yra tiesiogiai susiję su pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ir yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS556-607/2013 nagrinėdamas R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties, išsamiai pasisakė minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimu, konstatuodamas, kad ginčijamu individualiu administraciniu aktu galimai pažeistų pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų atkūrimas nėra tiesiogiai susijęs su skundo reikalavimų šioje administracinėje byloje patenkinimu. Juo labai nepagrįsti pareiškėjo nuogąstavimai dėl kitų pastatų savininkų galimybės naudotis jiems priklausančiu turtu suvaržymo, nes skundžiamas Inspekcijos 2013 m. sausio 28 d. raštas Nr. (15.2)-2D-1511 nedaro jokios įtakos kitų asmenų materialinėms teisėms ar pareigoms.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašyme dėstomi argumentai yra analogiški pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų jau iš esmės ištirtiems ir įvertintiems, ir naujų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų kartu su apeliaciniu skundu nebuvo pateikta, R. B. prašymą atmeta tais pačiais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 3 ir 4 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. B. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.
Nutartis neskundžiama.