Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-770-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2A-770-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16204-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Virginijus Kairevičius
Atsakovas
V. A.
Ieškovas
D. J.
Trečiasis asmuo
A. J.
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-770-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16204-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 35.5.; 36.1.; 42.4., 43.2., 45.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui V. A., tretysis asmuo A. J., dėl avanso grąžinimo, bei atsakovo V. A. priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. J. 2009-09-17 su ieškiniu (b.l. 3-4) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 50 000 Lt sumokėto avanso, 5 proc. metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ketino pirkti iš atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2009-06-17 paprašė AB SEB banko suteikti kreditą minėtam butui įsigyti. Su atsakovu susitarė, kad buto pirkimo - pardavimo sutartį pasirašys 2009-06-25m tačiau sutartis nebuvo sudaryta paaiškėjus, kad notarei nepakanka dokumentų ir kreditoriaus AB Swedbank sutikimo parduoti butą. 2009-07-02 dar kartą nuvyko pas notarę pasirašyti pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau sandoris nebuvo sudarytas, kadangi į parduodamam butui priklausančią terasą nebuvo įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės, o kreditoriaus sutikimas nebuvo tinkamas. Nepaisant atsakovo patikinimo notarei, jog nuosavybės teisių įregistravimo į terasą dokumentai yra sutvarkyti, sandoris neįvyko ir 2009-07-22, nes nekilnojamojo turto registro duomenimis šiam turtui 2009-07-17 įregistruotas areštas. Atsakovo prašymu 2009-07-29 buvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis, atsakovui sumokėtas 50 000 Lt avansas už butą. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2009-08-09, ši data, atsakovui nesutvarkius reikiamų dokumentų, notarės perkelta į 2009-08-12. Tačiau atsakovas pas notarę 2009-08-12 sutartą valandą neatvyko. Ir nors atvyko vėliau, dokumentų, patvirtinančių savo nuosavybės teisių įregistravimo į terasą, neturėjo, nors tai buvo esminė pagrindinės sutarties sudarymo sąlyga. Dėl nurodytų aplinkybių pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas sumokėto avanso negrąžino.

Atsiliepimas

Atsakovas V. A. atsiliepimu (b.l. 30-33) su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl paties ieškovo kaltės. Jo ketinimai parduoti butą buvo rimti, derybos vyko nuo 2009 m. kovo mėnesio, ieškovas savo veiksmais atsakovui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą, kad pagrindinė sutartis tikrai bus sudaryta, todėl atsakovas 2009-07-29 pasirašė su ieškovu preliminarią sutartį. Atsakovas išsiaiškino, kad terasos įteisinimui reikalingi laikas ir pinigai, pranešė apie tai ieškovui. Ieškovas pripažino ir sutiko, kad nuosavybės teisių į terasą įregistravimas nėra esminė sutarties sąlyga bei kliūtis pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau pareikalavo sumažinti turto kainą, atimant iš jos sąnaudas, reikalingas terasos įteisinimui, bei paprašė, kad atsakovas sutiktų pasirašyti kitą preliminarią sutartį su joje nurodyta ta pačia data – 2009-07-29. Taip pat atsakovas su ieškovu susitarė, kad už tą pačią kainą – 481 000 Lt ieškovui bus parduotas ir garažas. Tokiu būdu 2009-08-06 atsirado kita preliminarioji sutartis, neva sudaryta 2009-07-29, pagal kurią pagrindinę sutartį šalys turėjo sudaryti iki 2009-08-09. Po šios sutarties pasirašymo ieškovas pervedė atsakovui dar 45 000 Lt kaip avansą. Pagrindinis sandoris turėjo būti sudarytas pas notarę 2009-08-13, tačiau ieškovas pareiškė, kad sutartį pasirašys tik tuomet, jei atsakovas dar sumažins parduodamo turto kainą bei dalį kainos priims vekseliais. Todėl atsisakė jam grąžinti avansą, ketindamas reikalauti savo nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

Atsakovas V. A. 2010-01-14 priešieškiniu (b.l. 60-63) prašė priteisti iš ieškovo 50 000 Lt baudą kaip nuostolių atlyginimą, ieškovui nevykdant preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas yra nesąžininga ikisutartinių santykių šalis, todėl privalo atlyginti atsakovui nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą remiantis preliminarios sutarties 4.2 p., 4.3 p.

Atsiliepimas

Ieškovas D. J. atsiliepimu (b.l. 67-69) su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog buto kaina 481 000 Lt buvo įrašyta tokią jo vertę nustačius turto vertintojams. Būtent turto vertinimas buvo pagrindas bankui suteikti kreditą buto įsigijimui. Prašyme atidėti kredito išmokėjimą yra nurodyta pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis – neįteisinta terasa. Tas pats yra įrašyta ir preliminariojoje sutartyje. Ieškovas niekada neketino pirkti buto be įteisintos terasos. Atsakovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas.

Tretysis asmuo A. J. atsiliepimu (b.l. 99-100) su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ne ieškovas buvo kaltas, jog nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Palaikė ieškovo ieškinį bei prašė jį tenkinti, jos naudai priteisti iš atsakovo turėtas advokato išlaidas.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-09-29 sprendimu (b.l. 121-125) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. A. 50 000 Lt avanso, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-09-24 nuo priteistos 50 000 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo D. J. naudai, priteisė iš atsakovo V. A. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens A. J. naudai, priešieškinį atmetė bei priteisė iš atsakovo V. A. 21,72 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys vedė derybas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pirkimo-pardavimo, kuris buvo parduodamas su terasa. 2009-07-29 šalys sudarė preliminariąją sutartį dėl buto pirkimo-pardavimo. Byloje yra pateiktos dvi preliminarios šalių sudarytos sutartys, dėl kurių sudarymo šalių paaiškinimai prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, sprendė, jog sudaryta preliminarioji sutartis buvo pakeista ieškovo surašyta sutartimi ir ja šalys susitarė dėl sutarties sąlygų pakeitimo 2009-08-06, t.y. ieškovo pinigų pervedimo atsakovui dieną. Šalys pakeitė susitarimą dėl turto kainos – 481 000 Lt kaina buvo nustatyta pagal turto vertinimą vietoje buvusios 500 000 Lt kainos, bei pakeitė pagrindinės sutarties sudarymo terminą - iki 2009-08-09, vietoje anksčiau numatytos 2009-08-23. Ieškovas sumokėjo atsakovui 50 000 Lt, o atsakovas neginčija, kad minėtus pinigus gavo. Šalių sandoris neįvyko notarė nustačius, kad nuosavybės teisės į terasą nėra įregistruotos. Šalys buvo nuvykusios pas notarą įforminti sandorį – buto pirkimo-pardavimo sutartį jau 2009-07-02 dieną, tačiau sandoris neįvyko dėl tos pačios priežasties - neįteisintos terasos bei negauto tinkamo įkeisto buto kreditoriaus sutikimo. Šalys preliminariąja sutartimi susitarė pagrindinę sutartį sudaryti iki 2009-08-09. 2009-08-12 notarė buvo parengusi pagrindinės sutarties projektą, tačiau sandoris neįvyko. Iš notarės liudijimo matyti, kad šalys nesuderino sandorio detalių. Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, t.y. kredito sutarties, matyti, kad jis ketino ir buvo pasirengęs sudaryti sutartį. Tuo tarpu atsakovas nebuvo pasirengęs sudaryti pagrindinės sutarties, nes nebuvo įvykdęs jam priklausančios įvykdyti sąlygos - įteisinti parduodamo buto terasą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas pardavinėjo, o ieškovas ketino įsigyti butą būtent su terasa, tai buvo esminė sutarties sąlyga. Todėl dėl preliminarios sutarties neįvykdymo kaltas atsakovas, kuris nors ir neatsisakė sudaryti sutarties, tačiau nesiėmė ir jokių veiksmų, kad sutartis būtų sudaryta, t.y. kad parduodama terasa būtų įteisinta ir įregistruota nekilnojamo turto registre. Atsakovo argumentus, jog sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo kaltės teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus, Be to, reikšdamas priešieškinį atsakovas nepagrindė ir nenurodė konkrečių nuostolių, kuriuos šis patyrė dėl ieškovo veiksmų.

Šalies argumentai

Atsakovas V. A. apeliaciniu skundu (b.l. 126-130) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-09-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą 2000-04-03 nutartyje c.b. 3K-3-406/2000. Šalys vedė derybas dėl 99,15 kv.m. bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) su terasa. Atsakovas sutvarkė bei gavo nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurioje buto plane indeksu 6a1/p buvo pažymėta terasa, taigi tinkamai šią parduodamo buto terasą įteisino. Ieškovas pripažino, kad nuosavybių teisių į terasą įregistravimas nėra būtina ir esminė preliminariosios sutarties sąlyga, kadangi įregistravus nuosavybės teises būtų pakeistas terasos statusas – ji taptų veranda, kas atitinkamai padidintų perkamo turto plotą ir turėtų įtakos ieškovui teikiamo kredito dydžiui. Pagrindinė sutartis buvo nesudaryta būtent dėl ieškovo kaltės, o dėl ieškovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį atsakovas patyrė nuostolių. Nuostolių dydis sudaro 79 383,59 Lt, šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai – 2009-09-28 antstolio D. S. pranešimai dėl skolų ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0032/09/01648; 0032/09/0156 (9 dokumentai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė minėtus rašytinius įrodymus prijungti prie bylos ar apklausti notarę kaip liudytoją. Atsisakius apklausti notarę, pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė ieškovo pateiktu 2009-08-12 tos pačios notarės O. Ž. surašytu liudijimu Nr. 6518. Tačiau tokie liudytojo parodymo pateikimo formos įstatymas nenumato. Kadangi pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo nesudaryta būtent dėl ieškovo kaltės, ieškovas, kaip nesąžininga iki sutartinių santykių šalis, privalo atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą iš ieškovo priteistina 50 000 Lt bauda, numatyta preliminarių pirkimo – pardavimo sutarčių 4.2. ir 4.3 p. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

Atsiliepimas

Ieškovas D. J. ir tretysis asmuo A. J. atsiliepimu (b.l. 145-147) su apeliaciniu skundu nesutinka. Laikosi ankstesnės pozicijos, kad pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl tinkamai neįteisintos terasos. Nors terasa 2009-07-02 buvo inventorizuota, tačiau ieškovas nesutiko pirkti buto, kol ji nebus įregistruota nuosavybės teise. 2009-07-14 prašyme atidėti kredito išmokėjimo terminą aiškiai įvardinta, jog kliūtis sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį yra neįteisinta terasa. Aplinkybė, jog ieškovas neketino įsigyti buto be terasos, patvirtina ir 2009-08-06 mokėjimo nurodymas Nr. 28, kuriuo pervestas avansas už butą su garažu, terasa, baldais ir buitine technika. Ir be notarės O. Ž. liudijimų byloje buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009-08-09, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas kreditoriaus sutikimą gavo tik 2009-08-13, kas taip pat yra savarankiškas pagrindas, atleidžiantis ieškovą nuo atsakomybės. Neaišku, kodėl atsakovas prašo priteisti būtent 50 000 Lt sumą. Atsakovo prašomi prijungti vykdymo išlaidų išieškojimo dokumentai neturi nieko bendro su nagrinėjama byla, ieškovas nekaltas, kad atsakovas yra skolingas kitiems asmenims. Atsakovas, paimdamas 50 000 Lt avansą ir žinodamas, kad negalės įteisinti terasos, buvo nesąžiningas ieškovo atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kaip ir pagrindo peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas, teisėjų kolegija neįžvelgia. Taigi apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir teismo padarytų dėl jų išvadų pagrįstumo patikrinimas, taip pat teisinis jų įvertinimas tuo aspektu, ar gali būti taikoma sutartinė atsakomybė ir kuriai preliminariosios sutarties šaliai tokiu atveju ji tenka.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir ieškovo elgesį, dėl to padarė klaidingą išvadą apie apelianto pareigą grąžinti preliminariosios sutarties sudarymo metu sumokėtą 50 000 Lt sumą. Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Šioje byloje šalys sudarė rašytinę preliminariąją sutartį, atitinkančią CK 6.165 str. nuostatas, kuria sulygo dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančio buto su terasa (terasa išskirta kaip objektas), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Pagal sutarties 1.1.3. p., šie nekilnojamieji daiktai turėjo būti parduoti už 481 000 Lt kainą iki 2009-08-09 (b.l. 6-8). Šia sutartimi šalys susitarė ir dėl ieškovo, kaip būsimo daikto pirkėjo, sutartinės atsakomybės formos - jeigu pirkimo-pardavimo sutartį atsisakytų sudaryti pirkėjas (t.y. ieškovas), daikto savininkui (apeliantui) kaip bauda liktų avansinė 50 000 Lt įmoka, kurią ieškovas sumokėjo (sutarties 4.2. p., 4.3. p.). Kitu atveju, t.y. jeigu sutartis nevykdoma ar netinkamai vykdoma dėl pardavėjo (apelianto) kaltės, pirkėjui atsiranda teisė nutraukti sutartį, o pardavėjui kyla pareiga grąžinti avansu gautą sumą ir per 10 dienų papildomai sumokėti 50 000 Lt baudą. Taigi avansas šiomis aplinkybėmis įgyja tokią reikšmę, kad juo atliekama ir išankstino mokėjimo funkcija, ir apibrėžiamas baudos, atlyginančios tiek daikto savininko, tiek būsimo pirkėjo nuostolius, dydis, jeigu pagrindinės sutarties nebūtų įmanoma sudaryti dėl kurio nors iš jų kaltės. Toks susitarimas reiškia susitarimą dėl netesybų, kitaip tariant, preliminariojoje sutartyje šalys buvo sutarusios dėl preliminariosios sutarties vykdymo užtikrinimo netesybomis, kurios laikomos prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu (CK 6.71 str., 6.73 str.) arba pagrindu taikyti civilinę atsakomybę (CK 6.258 str.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti galimus kurios nors sutarties šalies praradimus, jai neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus.

Sutartinių netesybų, kaip minimalių nuostolių, dydžio nereikia įrodinėti. Iš aptartų sutarties nuostatų seka, kad nepagrįsto vengimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju ieškovo atsakomybė ribojama sutartiniu dydžiu, nebent apeliantas įrodytų buvus didesnių jo nuostolių. Todėl esant pareikštam reikalavimui dėl 50 000 Lt baudos kaip nuostolių priteisimo, apelianto pateikti su apeliaciniu skundu duomenys apie jo turimas skolas (antstolių vykdomus išieškojimus), viena vertus, nėra teisiškai reikšmingi nustatant sutartinių netesybų dydį, kita vertus, ieškovas nėra susijęs su atsakovo skolomis ir tokie apelianto nuostoliai nėra ieškovo neteisėtų veiksmų rezultatas, jis nėra už juos atsakingas, taigi nėra ir sąlygų visumos (veiksmų neteisėtumo, kaltės ir priežastinio ryšio) jo sutartinei atsakomybei prieš apeliantą pagal tokius pateikiamus dokumentus atsirasti.

Ginčo situacijoje pakanka išanalizuoti ir įvertinti kiekvienos iš preliminaraus sandorio šalių veiksmus, galėjusius nulemti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymą (nesudarymo priežastis). Norint taikyti ieškovo atsakomybę kaip sąlygą negrąžinti jam avansinės įmokos, traktuojant ją bauda, privalu nustatyti nepagrįstą jo vengimą arba atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Tik tokie veiksmai sudarytų prielaidas vertinti jo elgesį kaip kaltą. Nagrinėjamojoje byloje ne tik ieškovas, bei nei viena iš šalių akivaizdžiai neišreiškė vengimo (t.y. aiškiai neatsisakė) sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įskaitytinai ir apie ikisutartinius šalių santykius, didesnė tikimybė, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta iki numatyto preliminarioje sutartyje termino – 2009-08-09 (CK 6.165 str. 3 d.) dėl aplinkybių, už kurias atsakomybė tenka pačiam apeliantui (daikto savininkui), t.y. su parduodamu daiktu susijusių dokumentų, būtinų notariniam sandoriui sudaryti ir patvirtinti, trūkumas, kai kurie jų pateikti po preliminariąja sutartimi nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos (b.l. 15), hipotekos kreditoriaus sutikimo pardavimui pavėluotas gavimas, nustatyti disponavimu šiuo turtu apribojimai (turto areštas, b.l. 81-82) ir pan. Ir nors sutarties pasirašymo diena perkelta į 2009-08-12 rytą, 8.30 val. (šalių paaiškinimai, pirkimo-pradavimo sutarties projekte esantis įrašas, b.l. 52), o nustatytą valandą neatvyko pats apeliantas (notarės liudijimas, b.l. 12), ši aplinkybė pati savaime taip pat neįtakoja vienos ar kitos šalies kaltės buvimo ar nebuvimo, nes preliminarioje sutartyje nustatytas terminas, taigi ir kiekvieno iš jų teisinė pareiga sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį jau buvo pasibaigusi.

Negalint tiksliai identifikuoti preliminariąją sutartį pažeidusio asmens (nustatyti kurios nors sutarties šalies akivaizdžią kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo per preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį), sumokėtas avansas privalo būti grąžintas ieškovui, kadangi jokio teisinio pagrindo pasilikti jį sau apeliantas tokiu atveju neturi. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Kadangi preliminarioji sutartis nebuvo pakeista ir jos įvykdymo terminas nebuvo pratęstas, apeliacinio skundo argumentai, esą pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti apelianto prašymą ir iškviesti liudyti notarę dėl 2009-08-12 įvykių, teisiškai neaktualūs. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad notarės liudijimas negali būti įrodinėjimo priemone. Šiuo atveju pagal civilinio proceso kodekso nuostatas jis vertintinas ne kaip notaro atliktas notarinis veiksmas ar liudytojo parodymai, bet kaip rašytinis įrodymas, kuriame yra aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 2 d.).

Konstatuotina, kad sąlygos taikyti nuostolių atlyginimo institutą, atliekant jų įskaitymą avanso suma, nagrinėjamos bylos atveju nesusiklostė. Tokia bauda, kaip minėta, buvo nustatyta už ieškovo įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą, o šiuo atveju negalima pripažinti, kad šios sutarties nebuvo galima iki 2009-08-09 įvykdyti dėl ieškovo netesėtų veiksmų (neveikimo). Atsižvelgtina ir į paties apelianto elgesį preliminarios sutarties galiojimo laikotarpiu ir jai pasibaigus. Apeliantas, nors sutartį dar buvo galima buvo sudaryti ir pasibaigus preliminariąja sutartimi nustatytam terminui, nustatytu laiku pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, kurios projektas jau buvo parengtas, neatvyko; ir po avanso gavimo toliau butą pardavinėjo (b.l. 107-112, 116); preliminarioji sutartis sudaryta tik dėl jo poreikio gauti avansu pinigų būsimo sandorio sąskaita, nors ieškovas iš savo pusės buvo finansiškai pasirengęs tokią pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iš karto, buvo užsakęs ir perkamo turto vertinimą (b.l. 58, 70-79). Nurodytos aplinkybės taip pat nepatvirtina būtent ieškovo nepagrįsto vengimo ar atsisakymo butą pirkti preliminariosios sutarties pagrindu atsiradusių sutartinių santykių galiojimo metu.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad nei įrodinėjimo institutą, nei preliminariosios sutarties vykdymą ir netesybų taikymą reglamentuojančių teisės normų šis teismas nepažeidė, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 150 Lt žyminį mokestį (b.l. 131), o likusios - 1350 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas 2010-11-02 teismo nutartimi jam buvo atidėtas (b.l. 142). Nesumokėtas žyminis mokestis bei 4,55 Lt pašto apeliacinės instancijos teisme išlaidos iš jo priteistini valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. A. 1350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) litų žyminio mokesčio ir 4 (keturis) litus 55 centus procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius