Telšių apylinkės teismo sprendimas

2014-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-242-875/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-13
Bylos Nr.
2-242-875/2014
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-00099-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Atsakovas
D. U.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-242-875/2014m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00099-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1.

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 13 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „4finance“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo D. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „4finance“ prašo priteisti iš atsakovo D. U. 242,60 Lt skolą, 436,68 Lt delspinigius, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovui nemokant įmokų pagal 2011-03-09 sudarytą Paskolos sutartį (toliau – Sutartis). Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (5 b.l.), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir 2011-03-09 sudarytos Sutarties bendrąsias sąlygas, nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2011-03-09 suteikė atsakovui 220,00 Lt paskolą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą paskolą pradžioje iki 2011-04-08, o po pratęsimo – iki 2011-05-21 ir sumokėti paskolos suteikimo komisinį mokestį (mokėjimo palūkanas) pagal ieškovo pateiktą sąskaitą. Kaip nurodoma ieškinyje, nustatytu laiku atsakovas paskolos negrąžino, todėl nuo 2011-04-09 pagal Sutarties 7.2 punktą atsakovui pradėti skaičiuoti delspinigiai, kurių per 180 dienų priskaičiuota 436,68 Lt.

2. Dėl pagrindinės skolos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas nemokėjo įmokų 2011-03-09 sudarytoje Sutartyje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutarties 6.1 punktą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 220,00 Lt skolą ir Sutarties 4.2 ir 6.1 punktuose numatytą paskolos suteikimo komisinį mokestį, kurio dydis konkrečiu atveju 22,60 Lt, yra tenkintinas.

3. Dėl delspinigių. Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 242,60 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 436,68 Lt delspinigius. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 7.2 punkto matyti, kad šia Sutartimi yra nustatyti 1% (vieno procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 365 procentai (365 d. x 1 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-721/2002, Nr. 3K-3-866/2002, Nr. 3K-3-218/2003, Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 1 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti Sutarties 7.2 punkte, bet net už juos penkis kartus mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Sutarties 7.2 nustatyti 365 procentų per metus dydžio delspinigiai septyniasdešimt tris kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį.

Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant Sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje ir taip aukštas sutartines palūkanas, tradiciškai taikomas „greitųjų“ kreditų atveju, bei didelę metinę kredito normą, įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas ex officio gali mažinti tiek įskaitines, tiek šalių susitarimu nustatytas išimtines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės.

Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, įvertinant pradinę paskolos sumą (220,00 Lt), atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas dešimteriopai, vietoje reikalautų 436,68 Lt priteisiant 43,67 Lt delspinigių.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovas Sutartyje nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos ir už pagrindinę skolą ir delspinigius.

5. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Nepaisant to, kad ieškinys patenkintas iš dalies, procesinius dokumentus teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis pateikusiam ieškovui iš atsakovo priteistina 75% minimalaus dydžio paprastojo žyminio mokesčio, kurį, atsižvelgiant į nedidelę ieškinio sumą, ieškovas turėjo sumokėti pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 7 dalį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistina 38,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-01-27 mokėjimo pavedimu Nr. 35. Papildomai 16,00 Lt žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr.XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 242,60 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų litų 60 ct) skolą, 43,67 Lt (keturiasdešimt trijų litų 67 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 286,27 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt šešių litų 27 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-02-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38,00 Lt (trisdešimt aštuonių litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „4finance“, juridinio asmens kodas 301881644, Jonavos g. 254A, Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusių nepriteistų 393,01 Lt delspinigių.

Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Masiulis