Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), vykdantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs;

2. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta 10 MGL dydžio (1 300 Lt) bauda; Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi paskirta bauda pakeista 60 val. trukmės viešaisiais darbais, bausmę atlikęs;

3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 7 mėnesiams, bausmę atlikęs;

4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

5. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs;

6. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. K. 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 11.51 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė G. S. už dešinės rankos žasto bei kumščiu sudavė jai vieną smūgį į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai G. S. ir dėl poodinės kraujosruvos dešiniame žaste nežymiai ją sužalojo.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog jis ir G. S. yra pažįstami nuo 2018 metų, tačiau bendro ūkio neveda, tik kartais būna, kad kartu pagyvena tai savaitę, tai mėnesį, bet daugiau jie gyvena atskirai. Jis 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 11.30 val. susitiko su G. S. Alytaus turguje (duomenys neskelbtini) gatvėje, apsipirko ir po truputį tarp jų kilo konfliktas dėl menkniekių. Kiek vėliau trise – jis, jo dukra M. K. ir G. S. atėjo prie jo automobilio „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį jis nupirkęs už savo pinigus, bet G. S. pasiūlymu automobilį įregistravęs jos vardu. Apie 11.50 val. jiems atėjus prie šio automobilio „Toyota“, kaltinamasis norėjo išvažiuoti, bet G. S. kažkodėl nenorėjo važiuoti kartu, ji stovėjo prie atidarytų priekinių automobilio durelių. Jie dėl kažko konfliktavo, kiek prisimena, G. S. jį vadino necenzūriniais žodžiais. Tuo metu jis buvo labai susijaudinęs bei supykęs, bandė išvažiuoti, tačiau G. S. jam neleido tai padaryti. Patraukęs automobilį ir uždaręs keleivio priekines dureles, jis norėjo važiuoti, tačiau G. S. vis tiek vadino jį necenzūriniais žodžiais, todėl jis neišlaikė, pradėjo ją taip pat vadinti necenzūriniais žodžiais ir, pavijęs, sugriebė jai už rankos bei sudavė kumščiu ar delnu vieną kartą į veidą. G. S. atsakė, kad iškvies policiją, bet ji nesakė, kad jai skauda ir neliepė ją paleisti, todėl jis net nesuprato, kad jai skauda. G. S. iškvietė policijos pareigūnus, kurių sulaukė ir jis pats. Visą tą laiką jo nepilnametė dukra M. K. sėdėjo automobilyje ir ji nieko nematė. Jis neprisimena, ar sakė G. S., kad „jei mentai tavęs nesutvarkys, tai aš sutvarkysiu“, nes buvo susijaudinęs. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi, atsiprašė G. S. ir jie susitaikė (b. l. 69 – 72).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo J. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 11.00 val. ji atėjo į Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį turgų, ten susitiko savo pažįstamą J. K. su šio dukra M. K. Vaikštinėdami kartu po turgų, ji ir J. K. pradėjo pyktis dėl menkniekių. Tuomet ji pasakė J. K., kad pati eina prie automobilio, kuriuo šis buvo atvažiavęs. Tas automobilis buvo „Toyota“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), automobilis yra registruotas jos vardu, tačiau jį nupirko pats J. K., kuris ir naudojasi šiuo automobiliu. Ji norėjo pasiimti automobilio dokumentus, o J. K. pradėjo eiti paskui ją. Automobilis stovėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, J. K. pasiūlė jai važiuoti kartu su juo ir jo dukra į Kaune esančias parduotuves. Ji atsisakė, pasakė jam, kad pasiima automobilio dokumentus ir eina į namus. Tuomet J. K. liepė jai sėsti į automobilį, nes ją užmuš. Tuomet ji pradėjo bėgti parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštele, o J. K. ją pasivijo ir kumščiu trenkė vieną kartą jai į dešinės pusės skruostą bei sugriebė už dešinės rankos ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Visa tai matė jai nepažįstama moteris, kuri pradėjo rėkti, ir tuomet J. K. nuo jos atsitraukė. G. S. iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Šio įvykio metu J. K. dukra M. K. buvo automobilyje. G. S. su J. K. niekada nevedė bendro namų ūkio, niekada kartu negyveno, yra tik pažįstami – draugai. Ji kartais nuvažiuoja pas J. K., ten pabūna kelias dienas, viską ten aptvarko, o kai susipyksta – išvyksta į namus. Dėl šio įvykio medikų pagalbos atsisakė, tačiau dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Civilinio ieškinio ji nereikš. J. K. jos jau atsiprašė ir jie susitaikė (b. l. 1 – 7, 35 – 37, 38 – 40).

Liudytoja O. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 11.30 val. ji su sutuoktiniu A. J. atvažiavo automobiliu „Ford Focus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į Alytaus turgų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilį pastatė parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, netoli įėjimo į turgų. Sutuoktinis nuėjo į turgų, o ji liko automobilyje, sėdėdama išgirdo triukšmą – kažkas garsiai kalbėjosi, barėsi. Po to pamatė, kad prie baltos spalvos automobilio, stovėjusio prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) tvoros, priėjo dvi moterys ir vyras. Jaunesnė moteris norėjo sėsti į priekinę keleivio sėdynę, tačiau kita moteris parodė jai sėsti į galinę sėdynę, o ši ten ir atsisėdo. Vyras įsėdo į vairuotojo vietą. Vyresnė moteris buvo prie priekinių keleivio pusės durelių, kurios buvo atidarytos. Kiek suprato, moteris reikalavo atiduoti jai automobilio raktelius. Girdėjo, kaip tas vyras pasakė, kad jis išvažiuoja, tačiau moteris vis nepasitraukė nuo automobilio. To vyro vairuojamo automobilio atidarytos priekinės keleivio durelės užkliudė tą moterį. Tuomet vyras sustabdė automobilį ir išlipęs uždarė keleivio dureles. Moteris vis tiek reikalavo atiduoti jai automobilio raktelius, paskui ji pabėgo, o vyras nubėgo jai iš paskos. Liudytoja nematė, kas vyko toliau, nes sėdėjo nugara į juos. Liudytoja išlipo iš automobilio, pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes ta moteris ir vyras garsiai barėsi dėl automobilio. Tuomet moteris priėjo prie liudytojos, o vyrui pasakė neiti artyn, sakė, kad šis nori ją papjauti. Vyras moteriai atsakė, kad jei „mentai“ jos nesutvarkys, tai jis ją sutvarkys. Po to ta moteris pati išsikvietė policijos pareigūnus. Šie atvyko maždaug po 20 minučių, kalbėjo su ta moterimi ir vyru bei užsirašė liudytojos duomenis (b. l. 56 – 59).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad G. S. pareiškė, jog 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 11.55 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo ją užpuolė pažįstamas J. K., kuris kumščiu trenkė jai vieną kartą į dešinį skruostą ir ranka sugriebė už dešinės rankos, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1 – 7).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėta įvykio vieta – Alytuje, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kuri yra filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 14 – 19).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2021 m. rugsėjo 11 d. 12.00 val. gautas pranešėjos G. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) esančiame turguje pranešėjai į veidą trenkė pažįstamas asmuo, kuris šiuo metu dar yra įvykio vietoje (b. l. 20 – 23).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2021 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) dirketorius A. P. pateikė filmuotą vaizdo medžiagą (b. l. 26 – 27).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog 2021 m. spalio 21 d. apžiūrėta (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. P. kompaktiniame diske pateikta vaizdo medžiaga, kurioje yra trys vaizdo failai, kurių pavadinimai „HCVR_ch5_main_20210911114925_20210911115312“, „HCVR_ch5_main_20210911115312_20210911115329“,„HCVR_ch5_main_20210911115329_20210911115443“. Paleidus vaizdo failus, viršuje, dešiniame ekrano kampe matomas užrašas „2021-09-11“ ir laikas nuo 11:49:16 iki 11:54:41. Juose matoma automobilių stovėjimo aikštelė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kurioje prie tvoros stovi baltos spalvos automobilis, prie kurio prieina moteris – nukentėjusioji G. S., vyras – kaltinamasis J. K. ir mergaitė. G. S. kalbasi su J. K., kuris, padėjęs prekes į automobilį, užveja G. S., o pats įsėda į automobilio vairuotojo vietą, o mergaitė atsisėda galinėje sėdynėje. Tuo metu paskubomis prieina G. S., atidaro automobilio priekines keleivio dureles, stovi bei kalbasi. Po kelių sekundžių automobilis pajuda atbuline eiga, tačiau G. S. neatsitraukia nuo to automobilio, kuris juda į priekį ir sustoja. J. K., išlipęs iš automobilio, uždaro priekines keleivio duris. Tuo metu G. S. kalba telefonu, ji prieina arčiau link J. K. Laiku 11:51:31 J. K. pribėga prie G. S., suėmęs jai už dešinės rankos, pakrato ir suduoda kaire ranka smūgį jai į veidą, po to grįžta prie automobilio (b. l. 28 – 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 509/2021 (06) nurodyta, jog G. S. poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryta kietu buku daiktu galimai specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 53).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. K. tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją G. S., kuriai kaltinamasis sugriebė už dešinės rankos žasto bei kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą. Byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, jog dėl tokių kaltinamojo J. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai G. S. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Taigi tarp visų kaltinamojo J. K. nusikalstamų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios G. S. sveikatos nežymaus sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis J. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis J. K. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 153 – 154, 155 – 158).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis J. K. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). J. K. teisiamas jau septintą kartą, praeityje jis jau buvo teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra pilnai atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (b. l. 83 – 91, 92 – 97, 98 – 101; BK 97 straipsnis). J. K., jau būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). J. K. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų – nesumokėtų baudų (b. l. 76 – 79, 102 – 104, 105). Kaltinamasis J. K. yra (duomenys neskelbtini), turi mažametį vaiką, vykdo (duomenys neskelbtini) (b. l. 80 – 82, 106, 107). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (b. l. 113, 120, 147 – 149). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 69 – 72). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas; b. l. 83 – 91, 92 – 97, 98 – 101).

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis J. K. teisiamas jau septintą kartą, smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką jis įvykdė taip pat jau ne pirmą kartą. Atitinkamai šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja tik neigiamai, kaip linkusį nusikalsti ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo J. K. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtų kaltinamąjį J. K. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą, į tai, kad jis yra recidyvistas, jam skiriama maksimalaus dydžio arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo J. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, itin nedrausmingą, linkusią nusikalsti kaltinamojo J. K. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, būtent dėl to bausmės vykdymo atidėjimas jam negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73 – 75). Ši J. K. paskirta kardomoji priemonė panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su filmuota vaizdo medžiaga, kuris saugomas atskirame voke prie bylos – paliekamas toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę J. K. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. K. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti J. K. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti J. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, saugomą atskirame voke prie bylos – palikti toliau saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.

Išaiškinti kaltinamajam J. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.