- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 2S-840-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“
Įžanginė dalis
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1107-531/2014 pagal V. D. ieškinį dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo ir susirinkimo narių sąrašo pripažinimo neteisėtu atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“, trečiaisiais asmenimis patraukiant V. S., V. V., V. K. ir dar 21 asmenį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas 2014-08-20 kreipėsi į teismą. Prašė atnaujinti procesą Visagino miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-16-724/2013 , kurioje 2013-10-25 sprendimu buvo atmestas jo (V. D. ) ieškinys, pareikštas atsakovui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“, tretieji asmenys V. S., V. V., V. K. ir dar 21 asmenys, dėl bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo, susirinkimo narių sąrašo ir dalyvavusių narių susirinkime sąrašo pripažinimo neteisėtais. Sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi. Po šios nutarties atsakovas 2014-05-20 patikslino GSEB ,,Viražas“ narių sąrašą, kuriame yra tik 363 Bendrijos nariai iš 449, buvusių 2012-03-15 Bendrovės narių sąraše ir sąraše Bendrovės narių, dalyvavusių 2012-03-15 susirinkime, t.y. mažiau 86 asmenimis. Šis 2014-05-20 Bendrijos GS ir EB „Viražas“ narių sąrašas įrodo tai, kad atsakovo pateiktas teismui 2012-03-15 narių sąrašas ir Bendrovės narių, dalyvavusių 2012-03-15 susirinkime, sąrašas yra netikslūs (neteisingi). Dėl to neteisingi nutarimai. Be to, vėlesniame sąraše nėra 10 asmenų dalyvavusių 2012-03-15 susirinkime, t.y. jie nebuvo Bendrijos nariai, bet susirinkime balsavo už sprendimą dėl 2012 metų sąmatos (išlaidų). Taip pat naujausiame sąraše yra 11 asmenų, kurie dėl įstojimo į bendriją bendrijos pirmininkui nepateikė rašytinių prašymų ir dokumentų, patvirtinančių jų nuosavybės teises į turtą. Be to P. M. sąraše įrašytas du kartus - Nr. 169 ir Nr. 170. Todėl Bendrijoje buvo ir yra ne daugiau kaip 351 narys iš 449, t. y. mažiau 98 asmenimis. Teismų sprendimai buvo priimti be 2014-05-20 Bendrijos GS ir EB „Viražas“ narių sąrašo. Todėl Panevėžio apygardos teismas, kaip ir Visagino miesto apylinkės teismas nenustatė ir nepripažino atskirų Bendrijos narių narystės negaliojančia, nelaikė 2012-03-15 Bendrijos narių sąraše esančios dalies asmenų ne Bendrijos nariais, atitinkamai nepripažino susirinkimo sprendimo dėl Bendrovės 2012 metų sąmatos patvirtinimo negaliojančiu.
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje netenkino, iš V. D. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Viražas“ priteisė 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, jog garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ pakartotinis susirinkimas sušauktas pažeidžiant įstatymus, o jame dalyvavę asmenys nėra bendrijos nariai, todėl priimti sprendimai yra neteisėti, pažeidžiantys jo teises ir teisėtus interesus teisingai mokėti bendrijos nario įmokas ir nemokėti įmokų ne už bendrijos narius. Procese buvo nagrinėjami klausimai, susiję su bendrijos narių skaičiumi. 2013-10-25 Visagino miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris Panevėžio apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistu, išspręstas ir kvorumo klausimas priimant ieškovo ginčijamą sprendimą, nebuvo konstatuota, kad ginčijamas susirinkimas būtų įvykęs pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentus bei imperatyvias įstatymo normas. Pripažino, kad ieškovo reikalavimas, susijęs su kvorumo klausimu, buvo išnagrinėtas iš esmės, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad vėlesnis sąrašas pakitęs ir jame yra mažiau narių, neatitinka egzistavimo byloje jos nagrinėjimo laiku, o taip pat ir esmingumo kriterijų. Sprendė, kad naujo įrodymo suradimas ir pateikimas pasibaigus procesui, kuris atspindi vėlesnę situaciją nei nagrinėta byloje (dalyvių skaičius ginčijamo sprendimo priėmimo momentu), sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo neįtakoja, ir tai nėra aplinkybė, leidžianti atnaujinti procesą LR CPK 366 str. 1 str. 2 p. tvarka. Prašymo netenkinus, iš pareiškėjo atsakovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamą atsiliepimo į pareiškimą surašymą, nes jų dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, įtrauktų asmenų skaičių ir kitas aplinkybes, atitinka CPK 98 str. reikalavimus ir 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius.
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti pareiškėjo prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimas, susijęs su kvorumo klausimu, buvo išnagrinėtas iš esmės ir pateiktas naujas narių sąrašas atspindi vėlesnę situaciją nei nagrinėta byla,. Tvirtina, kad 2014-05-20 bendrijos narių sąrašas atspindi situaciją jau buvusią bylos nagrinėjimo metu. Teigia, kad jis, neturėdamas šio sąrašo, negalėjo įrodyti aplinkybės, kad 2012-03-15 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ narių sąraše ir sąraše narių, dalyvavusių 2012-03-15 susirinkime, iš 449 narių gali būti ne daugiau kaip 351 narys, kad daug asmenų, dalyvavusių minėtame susirinkime buvo ne bendrijos nariai ir dėl to priimti sprendimai yra neteisėti. Teismų sprendimai priimti pagal netikrą 2013-03-15 bendrijos narių sąrašą, o apie tikrąjį pareiškėjas sužinojo tik 2014-05-27, gavęs 2014-05-20 sąrašą.
Atsakovas garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Viražas“, tretieji asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Apelianto atskirasis skundas dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
CPK 320 straipsnis, reglamentuojantis bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais (CPK 365straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, todėl svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu- kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui.
Ieškovas, reikšdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikė 2014-05-20 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ narių sąrašą, kuriame 363 nariai. Ieškovas juo remiasi ir teigia, kad realiai ginčijamo susirinkimo metu buvo ne 449 nariai, kaip nurodyta 2012-03-15 Bendrovės narių sąraše ir Bendrovės narių, dalyvavusių 2012-03-15 susirinkime, sąraše, bet mažiau 86 asmenimis, kas, ieškovo manymu, patvirtina, jog bylos nagrinėjimo metu buvo neteisingai nustatytas bendrijos narių skaičius ir dėl to yra pagrindas atnaujinti procesą. Su tokiu teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti 2012-03-15 garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Viražas“ pakartotinio bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimą dėl bendrovės 2012 m. sąmatos patvirtinimo negaliojančiu; pripažinti bendrovės narių sąrašą bei sąrašą bendrovės narių, dalyvavusių 2002-03-15 susirinkime, neteisėtais; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigė ir įrodinėjo, kad, neva, tariamo pakartotino bendrijos narių visuotinio ataskaitinio susirinkimo nutarimai neteisėti dėl to, kad sprendimų priėmimui nebuvo kvorumo, nes bendrijos narių sąrašas buvo netikslus ir dalis susirinkime dalyvavusių asmenų nebuvo bendrijos nariais ar turto savininkais. Visagino miesto apylinkės teismas 2013-10-25 sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad bendrijos narių yra 448 ir iš jų daugiau, kaip ¼ dalyvavo 2012-03-15 pakartotino bendrijos narių visuotino susirinkime. Darė išvadą, kad buvo kvorumas ir dėl to nutarimai teisėti. Pažymėjo, kad ieškovas neginčijo garažų savininkų nuosavybės teisių, neįrodė, kad 98 asmenys nėra bendrijos nariai. Panevėžio apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi su sprendimu motyvais ir argumentais sutiko ir paliko galioti.
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, kad naujas įrodymas, atspindintis vėlesnę situaciją, nei buvo bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, sprendimo pagrįstumo neįtakoja ir tai nėra aplinkybė, leidžianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1sdalies 2 punkto tvarka.
Minėta, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas tuomet, jei paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo žinomos pareiškėjui ir teismui, nors faktiškai egzistavo ir jos turi esminę reikšmę. Kadangi bendrijos narių skaičius pasikeitė jau po bylos išnagrinėjimo ir po sprendimo įsiteisėjimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pagrįstą ir teisėtą skundžiamą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.