Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo D. P. įstatyminei atstovei – mamai V. J. ir įgaliotai atstovei advokatei Eglei Grucytei,

civiliniams atsakovams – kaltinamojo tėvams E. G. ir A. G..

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: E. G. (nepilnametis), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, duomenys neskelbtini)moksleivis (duomenys neskelbtini) klasė), gyvenantis duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. spalio 20 d. apie 17.00 val., E. G., duomenys neskelbtini) mokyklos, duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelėje – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra - kitų asmenų akivaizdoje tyčia sudavė nukentėjusiajam D. P. smūgį delnu į veidą, smūgį kumščiu į krūtinę ir tris kartus spyrė į sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam D. P. dešinio žando sumušimą, odos nubrozdinimą kryžmens srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas I. S. parodė, kad E. G. yra jo draugas. Kaltinime nurodytu laiku su draugais E. G., E. G. ir A. buvo krepšinio aikštelėje, kur žaidė jaunesni vaikinai, kuriems E. G. pasiūlė pažaisti, žaidė su dviem vaikinais ir abu kartus laimėjo, siūlė dar pažaisti, tačiau vaikinai nebenorėjo. Tada E. pasiūlė visiems penkiems vaikinams pažaisti prieš jį vieną, tačiau jie nenorėjo, dėl ko E. juos pavadino myžniais. Tada E. tiesiog paprašė jam duoti kamuolį, kad galėtų pamėtytų į krepšį. Niekas kamuolio jam duoti nenorėjo. Vienas kamuolys buvo po suoliuko ir E. jį pasiėmė sakydamas, jog tik įmes ir sugrąžins. Nepataikęs E. kamuolį parideno savininkui, o šis, pasiimdamas kamuolį, nueinančiam E. pasakė „nusižudyk“. E. atsisuko, jie sustojo vienas priešais kitą, susirėmė galvomis ir barėsi, keikė vienas kitą, vienas kitą stūmė rankomis. Stūmė vienas kitą į krūtinę. Nuo pastūmimo jie abu atšoko vienas nuo kito. E. nueidinėjo, kai vaikinas jam vėl pasakė „nusižudyk“ ir taip pat nusisuko nueidinėti. E. išgirdo vaikino žodžius, pasisuko link vaikino ir spyrė jam dešine koja vieną kartą į sėdmenis. Įspyręs vaikinui pasakė, kad jis apsiramintų. Vaikinas pasitraukė, apsirengė, o išeidamas iš aikštelės E. pasakė „dabar tai lauk, gaidy“. Su vaikinuku išėjo ir visi jo draugai, o jie liko aikštelėje. Dar kurį laiką pasėdėjo, E. reikėjo namo ir jis nuo jų atsiskyrė. E. neprašė vaikinų duoti jam ausines ir negrasino, kad nedavęs gaus į barzdą. Kai E. ir tas vaikinas žaidė krepšinį, varydamasis kamuolį E. tą vaikiną apgavo, šis slydo ir griuvo ant sėdmenų. Ar galėjo taip vaikinas užsigauti, nežino, aikštelės danga guminė. Jie nebuvo vartoję jokio alkoholio (2 t., b. l. 3-6).

Liudytojas E. G. (nepilnametis) parodė, kad įvykis buvo 2024 m. spalio mėn., tikslios datos nepamena, apie 16.00-18.00 val. kartu su E. G., I. S. ir A., kurio pavardės nežino, nuėjo į duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje esančią krepšinio aikštelę pažaisti krepšinio. Kai atėjo, ten buvo tas vaikas su dviem draugais. E. G. žaidė su tuo vaiku ir laimėjo. Po pažaidimo E. paprašė kamuolio, kad dar porą metimų įmestų, bet vaikas nedavė ir tada viskas prasidėjo, jie apsižodžiavo. Kažkas ten dar įvyko, lyg tas vaikas į E. kamuolį metė, po to E. pasakė „nusižudyk“. E. prie vaiko priėjo, paklausė „ką čia sakai“. Jie abu stovėjo vienas priešais kitą, susirėmę galvomis, o tada E. jį abiem rankomis pastūmė iš priekio už pečių nuo savęs. Po pastūmimo vaikas nueidinėjo, nueidinėdamas E. kažką pasakė ir E. vaikui spyrė į sėdmenis. Kol buvo aikštelėje nematė, kad kas nors būtų nugriuvęs, užsigavęs. Prieš šį įvykį ant vaiko veido jokių sužalojimų nematė. Viso konflikto tarp E. ir vaiko nematė, atkreipė dėmesį į juos tik tuo metu, kai jie stovėjo susirėmę galvom. Alkoholio jie nevartojo (2 t., b. l. 26-29).

Liudytojas A. R. (nepilnametis) parodė, kad 2024 m. galimai spalio mėnesį, atėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklos teritoriją su E. G., I. ir dar vienu vaikinu, kurio duomenų nežino. Jiems būnant krepšinio aikštelėje, atėjo kažkokie 5-6 vaikai, su kurias E. ėjo žaisti krepšinį. Mano, kad jis vaikų nepažinojo. Vaikai turėjo kamuolį. Kažkuris iš vaikų metė kamuolį į E., kamuolys praskrido pro jo galvą, dėl ko E. su tuo vaiku susistumdė. Atsisuko į juos tada, kai jie stumdėsi. Matė stumiant E., jis stūmė viena ranka į petį. Tas vaikas kažką pasakė E., bet nenukrito. Vaikas atgal tiesė ranką, kažką sakė E., o tada E. tam vaikui spyrė į sėdmenis vieną kartą. Vaikas kažką nueidinėdamas sakė E., bet šis į tuos žodžius nesureagavo. Iš aikštelės pirmi išėjo vaikai, po kurio laiko, gal po valandos ar ilgiau, išėjo ir E.. Tą dieną jis vienas buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų. Ar vartojo draugai - nežino. Apie ką kalbėjo konflikto metu vaikas ir E. G. negirdėjo, buvo per toli (2 t., b. l. 43-46).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota krepšinio aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-38).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ankščiau aprašytais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2024 m. spalio 20 d. apie 17.00 val., E. G., (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštelėje – viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra - kitų asmenų akivaizdoje tyčia sudavė nukentėjusiajam D. P. smūgį delnu į veidą, smūgį kumščiu į krūtinę ir tris kartus spyrė į sėdmenis, padarydamas nukentėjusiajam D. P. dešinio žando sumušimą, odos nubrozdinimą kryžmens srityje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. P. sveikatą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Įvykio vieta, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra vieša vieta.

Kaltinamasis kaltu pažeidęs viešąją tvarką prisipažino visiškai, patvirtino, jog viešoje vietoje, matant ir kitiems asmenims, nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinius veiksmus, nurodytus kaltinime - tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgius, dėl ko nežymiai sutrikdė jo sveikatą/sukėlė jam fizinį skausmą, suvokia, kad įvykį matę kiti asmenys dėl jo neteisėtų veiksmų turėjo jaustis blogai.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir byloje ištirti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai: nukentėjusysis D. P. parodė, kad kaltinamasis jį ir draugus negražiai vadino, reikalavo kamuolio, ausinių, grasino suduoti, po to trenkė jam delnu į veidą, pastūmė, trenkė į krūtinę, o nueinant dar tris kartus įspyrė į sėdmenis. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir liudytoja V. J. parodė, kad telefonu sūnus D. P. pranešė, kad buvo sumuštas krepšinio aikštelėje, papasakojo, kad bežaidžiant prie jų atėjo iš matymo žinomas vaikinas - E. G., kuris negražiai juos išvadino, prašė duoti savo ausines, kurių sūnus nedavė, o sūnui besiruošiant eiti į namus, pabandė atimti krepšinio kamuolį, pasivijo nueinantį sūnų ir delnu trenkė jam į veido dešinę pusę, kumščiu trenkė į krūtinės sritį ir tris kartus spyrė į sėdmenis. Liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamasis vis prašinėjo kamuolio, o pasakius, kad jam kamuolio neduos, pradėjo keikti nukentėjusįjį D. P., vyti jį ir kai jie ruošėsi išeiti, kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir trenkė jam delnu ar kumščiu į galvos/veido sritį, po to kumščiu vieną kartą trenkė į krūtinę ir dar įspyrė du kartus į koją, po ko, kai jie išėjo iš tos aikštelės, D. P. sakė, kad jam labai skauda krūtinę. Liudytojas S. D. parodė, kad nepažįstamas vaikinas (kaltinamasis) buvo supykęs ir užpuolė D. P., pravardžiavo, keikėsi, apspardė jį, kiek prisimena, įspyrė 2-3 kartus į nugarą ir 2-3 kartus į krūtinę. Liudytojas K. M. F. parodė, kad nepažįstamas vaikinas (kaltinamasis) ir D. P. keikė vienas kitą, kad tas nepažįstamas vaikinas labai supyko, priėjo prie D. P. ir jam trenkė vieną kartą kumščiu į veidą, o D. P. traukėsi atgal ir jie išėjo, po ko D. P. sakė, kad jam sunku kvėpuoti, kad jaučiasi pavargęs. Liudytojas I. S. parodė, kad E. G. išvadino vaikinus myžniais, nes šie nebenorėjo žaisti su juo krepšinio, po to paprašė kamuolio, bet niekas kamuolio jam duoti nenorėjo, susiginčijo su vienu vaikinu (nukentėjusiuoju), abu stovėjo susirėmę galvomis, pastūmė vienas kitą į krūtinę, po ko E. G. spyrė tam vaikinui vieną kartą į sėdmenis. Liudytojas E. G. parodė, kad po pažaidimo E. G. paprašė kamuolio, bet vaikas (nukentėjusysis) nedavė ir tada jie apsižodžiavo, stovėjo vienas priešais kitą susirėmę galvomis, po ko E. G. tą vaiką abiem rankomis nuo savęs pastūmė, o kai po pastūmimo vaikas nueidinėdamas dar kažką pasakė, E. G. vaikui spyrė į sėdmenis. Liudytojas A. R. parodė, kad matė, kaip E. G. susistumdė su vaiku (nukentėjusiuoju), kuris kažką jam pasakė, kad vaikas nebuvo nukritęs, kad po to E. G. tam vaikui vieną kartą spyrė į sėdmenis. Liudytoja E. G. parodė, kad atvykus į policiją ji girdėjo, kaip jos sūnus E. G. pasakojo, kad konfliktas kilo dėl kamuolio, kad berniukas jį iškeikė, todėl jis berniuką pastūmė, o po to spyrė į sėdmenis. Teismo medicinos specialisto išvadoje buvo konstatuoti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, jog kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes elgdamasis įžūliai, viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, vartodamas įžeidžiančius žodžius, suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, į krūtinę bei spirdamas į sėdmenis, jis ne tik sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą, bet išgąsdino ir pašalinius įvykį mačiusius žmones, tai yra kaltinamasis parodė nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis pagal savo amžių jau turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant/stebint kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad smurtaudamas jis gali sužaloti nukentėjusįjį, sukelti jam skausmą, turėjo suvokti ir suvokė, kad jo veiksmai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau viso to siekė, privalėjo suvokti, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė.

Nusikaltimas baigtas, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, įvykį matę kiti asmenys turėjo jaustis ir jautėsi nemaloniai, nesaugiai, todėl buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis bei tvarka.

Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes visiškai patvirtino byloje išanalizuotų ankščiau išvardintų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi, bei buvo atlyginta nukentėjusiajam sutarta žala.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Proceso dalyvių pozicija.

Visi proceso dalyviai prašė/sutiko, kad nepilnametis kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismo pozicija.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, nusikalto būdamas 16 metų, teisiamas pirmą kartą, nepadarė sunkios nusikalstamos veikos, atsiprašė, savo kaltę teisme pripažino visiškai, gailėjosi, mokosi, nėra, kaip ir jo tėvai, charakterizuojamas neigiamai, sutarta žala nukentėjusiajam buvo atlyginta, daro išvadą, jog šiuo metu yra galimybė manyti, kad nepilnametis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 ir 3 d., leidžiantys jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti neskiriant kriminalinės bausmės (BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.), sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 82 str. 1 d. 5 p. – skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, kaltinamajam paskiriant įpareigojimą ir draudimą, numatytus Lietuvos Respublikos BK 87 str. 2 d., 4 d.

Civilinis ieškinys.

Nepilnamečio nukentėjusiojo D. P. atstovė pagal įstatymą V. J. byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 34,11 Eur turtinės žalos, kurią sudaro įsigytų medikamentų kaina, bei 2000 Eur neturtinės žalos, kuri buvo grindžiama vaiko patirtu kūno sužalojimu, skausmu, dvasiniais išgyvenimais, emociniu sukrėtimu, nepatogumais, atlyginimo (1 t., 92-98).

Teisiamojo posėdžio metu, susitarus civilinio ieškovo įstatyminei/įgaliotai atstovėms ir kaltinamajam/civiliniams atsakovams/kaltinamojo gynėjui, buvo sutarta, kad ieškinį sumažinus, kaltinamasis, atstovaujamas tėvų, įsipareigoja nukentėjusiajam atlyginti 34,11 Eur turtinę ir 400 Eur neturtinę žalą.

Kadangi sutarta žala iki nuosprendžio paskelbimo buvo atlyginta (2 t., b. l. 172), procesas dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutrauktinas.

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 78-81), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Laikmena su vaizdo/garso įrašais, saugoma byloje, paliktina toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, proceso išlaidos - VGTPT nepilnamečiam nukentėjusiajam paskirto atstovauti advokato išlaidos (687,24 Eur, 2025-07-07 VGTPT pažyma Nr. APD-2025-07925) ir VGTPT kaltinamajam paskirto gynėjo išlaidos - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. G. (nepilnametį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas) ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 2 dalimi, BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4-5 dalimis, E. G. elgesį apriboti 6 (šešių) mėnesių laikui: 1) įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, 2) uždraudžiant artintis prie nukentėjusiojo D. P. arčiau kaip 30 metrų atstumu, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jo, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis, elektroninėmis ryšio priemonėmis, kt.] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiuoju, išaiškinant, kad apie įpareigojimo ir draudimo vykdymą jis privalo atsiskaityti nustatyta tvarka.

Nevykdant teismo paskirto įpareigojimo ar pažeidžiant draudimą: gali būti paskirtos papildomos auklėjamojo poveikio priemonės, o po to galima paskirti ir auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dėl civilinio ieškinio, žalą nukentėjusiajam atlyginus, nutraukti.

Daiktinį įrodymą - laikmeną su vaizdo/garso įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų iš nepilnamečio kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).