- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- 2-4128-328/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02052-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė (pirm.)
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, " Turto bankas "
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti ieškovei D. T. asmeninės nuosavybės teisę butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog ieškovei Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas ieškovės buto privatizuotas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nurodė, jo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo santuokoje su J. T.. Klaipėdos miesto liaudies teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškovės ir sutuoktinio santuoka nutraukta. Nurodė ir tai, kad dabar paaiškėjo, jog pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja ištuoką civilinės metrikacijos įstaigoje. Ieškovė buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nežinojo (nesuprato), kad ištuoką būtina įregistruoti. Apie tai, kad ieškovei laiku neįregistravus ištuokos jos įgytas butas yra prilyginamas bendrajai jungtinei nuosavybei, ieškovė sužinojo tik 2021 m. kovo mėn. Kadangi ištuoka įregistruota vėliau, nei ieškovė sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovės lėšomis įgytas butas formaliai pripažįstamas ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe, kaip turtas įgytas santuokos metu. Pažymėjo, jog nutraukiant santuoką sutuoktiniai dalintino turto neturėjo. Teigė, jog po ištuokos su sutuoktiniu negyveno, todėl bendru sutikimu jų nuomotą butą iškeitė į du vieno kambario butus. Šiuos butus kiekvienas iš jų vėliau privatizavo. Nurodė, jog buvęs sutuoktinis niekada nepretendavo į jos butą, o ji niekada nepretendavo į jo butą. Kiekvienas iš jų atskirai naudojosi savo butu ir asmeninėmis lėšomis juos privatizavo. Papildomai nurodė, jog buvęs sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Jam mirus niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo į notarų biurą. Dėl šios priežasties byloje atsakove traukiama Lietuvos Respublika. Pažymėjo, jog ieškovė visą laiką butą valdė kaip savo nuosavybę – viena mokėjo buto išlaikymo mokesčius, rūpinosi buto būkle bei jo priežiūra. Esant šiai situacijai, butas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog valstybės įmonė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. T. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų ieškinio pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus ieškinio patenkinimui.
Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Procesiniuose dokumentuose atsakovės atstovė prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 21). Iš byloje pateikto santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta ir įregistruota ieškovės D. T. ir J. T. santuoka (b. l. 26). (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto liaudies teismo sprendimu ieškovės ir jos sutuoktinio J. T. santuoka nutraukta (b. l. 23-24). Ieškovė byloje pateikė ištuokos liudijimą, kuriame nurodoma, jog įrašas apie ištuoką metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Byloje pateikti duomenys, jog buvęs ieškovės sutuoktinis J. T. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 27).
Ieškovė prašo jos vardu viešajame registre įregistruotą butą pripažinti ieškovės D. T. asmenine nuosavybe.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) su J. T. sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu nutraukta. Dėl santuokos nutraukimo įregistravimo į civilinės metrikacijos įstaigą ieškovė kreipėsi tik (duomenys neskelbtini). Per tą laikotarpį (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto.
Pagal santuokos nutraukimo metu bei ištuokos liudijimo išdavimo metu galiojusio 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau ir – SŠK) 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė iki nekilnojamojo turto įsigijimo santuokos nutraukimo fakto civilinės metrikacijos įstaigoje neįregistravo, ieškovės vardu nuosavybės teise registruotas butas remiantis SŠK 21 straipsnio nuostatomis, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis 2000 m. liepos 18 d. Nr. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo VIII-1864 (toliau ir – įstatymas) 19 straipsnis, 23 straipsnis).
Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos (įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.
Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu ir kt. (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).
Nors įstatyme yra įtvirtina prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė su sutuoktiniu kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė nustatyta teismo (duomenys neskelbtini) sprendime. Byloje pateikti duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ieškovė ir jos sutuoktinis gyveno atskirai, ieškovė nuomojosi butą, esantį (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog ieškovė nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) įgijo butą (privatizavo), o buvęs ieškovės sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30, 31). Byloje ieškovė pateikė duomenis, jog butas įgytas už butą dalį kainos mokant grynaisiais pinigai, o kitą dalį – valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 21, 22). Tokiu būdu visuma byloje pateiktų duomenų sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog ieškovė butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo iš asmeninių lėšų (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio dalį. Teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi likusi žyminio mokesčio dalis (664 Eur) ieškovei atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Esant nustatytoms aplinkybėms, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 664 Eur žyminio mokesčio dalis.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos dalyką ir pagrindą, šalių procesinį elgesį bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, teismas, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia esant pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovės ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovei D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės D. T. 664 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio dalį valstybei.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis daiktas, valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.