Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-11 · Administracinė byla Nr. AS-143-612-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
AS-143-612-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys, Anatolijus Baranovas (pran.)
Pareiškėjas
Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Olympic Casino Group Baltija“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-Tete“
Atsakovas
Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei ,,Žalgirio loto“
Administracinė byla Nr. AS143 – 612/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-Tete“ kazino atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-Tete“ kazino skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Žalgirio loto“ dėl nutarimų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai Lietuvos lošimo operatorių asociacija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Tete-a-Tete“ kazino (toliau – pareiškėjai) 2010 m. liepos 19 d. skundu, kurį 2010 m. rugpjūčio 9 d. patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – atsakovas) 2010 m. birželio 17 d. nutarimų Nr. N-159, Nr. N-160, Nr. N-161, Nr. N-162, Nr. N-163, Nr. N-164, Nr. N-165, Nr. N-166, Nr. N-167, Nr. N-168, Nr. N-169 bei Nr. N-170 1 ir 2 punktus, kuriais buvo suderintos loterijų „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklės ir šios loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti ginčijamų teisės aktų dalių ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Žalgirio loto“) direktoriaus patvirtintų loterijų „Patrink asilą“, „Milijonierius 3 Lt“, „Turtingas katinas“, „Turtingas katinas 2“, „Kukū“, „Patrink asilą 1 Lt“, „Pinigų saugykla“, „Pinigų saugykla 2 Lt“, „Milijonierius“, „Pabučiuok ešerį“, „Dosnus mažylis“, „Dosnus mažylis II“ taisyklių galiojimą.

Pareiškėjai nurodė, kad, nesustabdžius nutarimų ir jais suderintų žaidimų taisyklių galiojimo, kils neigiamos pasekmės, ypač socialinės, ir jų nebus galima pašalinti, jeigu teismas patenkintų skundą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, neribotas asmenų ratas tiesiogiai bus skatinamas dalyvauti lošime, ir tai akivaizdžiai turės neigiamą įtaką ypač jautrioms asmenų grupėms (pvz., nepilnamečiams), įtraukiant jas ir skatinant įsitraukti į lošimus. Esant nevienodam veiklos sąlygas sudarančiam reguliavimui, kyla grėsmė, kad kitų lošimų operatoriai praras dalį pajamų, o valstybė – dalį azartinių lošimų mokesčio. Nutarimų galiojimas gali tiesiogiai paveikti šioje byloje nedalyvaujančių trečiųjų asmenų teises ir pareigas, konkrečiai – darbo teisinių santykių srityje, sukelti neigiamas finansines pasekmes valstybei (darbuotojų atleidimo atveju), o šių teisių atkūrimas patenkinus skundą būtų neįmanomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalimi pareiškėjų prašymą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, įvertinęs prašymą užtikrinti skundo reikalavimą ir inicijuojamo ginčo faktinių aplinkybių visumą, pripažino, kad pareiškėjų argumentai yra paremti prielaidomis. Pagal ABTĮ 92 straipsnio nuostatas, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Teismui patenkinus pareiškėjų skundą ir panaikinus skundžiamus atsakovo nutarimų punktus, kuriais buvo suderintos išvardintų loterijų taisyklės ir šios loterijos priskirtos didžiosios momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, teismo įsitikinimu, iki sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nepasunkėtų. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjai remiasi prielaidomis ir bylos medžiagoje nėra įrodymų, įgalinančių daryti išvadą, jog, nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo, iš esmės galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, teismas konstatavo, kad taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti ginčijamų teisės aktų dalių, taip pat UAB „Žalgirio loto“ direktoriaus patvirtintų paminėtų loterijų taisyklių galiojimą – yra netikslinga. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje.

III.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai nurodo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas yra prielaida apie būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-326/2010, 2010 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-373/2010, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-251/2009, 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-338/2008 ir kt.). Nurodė teisinius argumentus ir aplinkybes, įrodančius reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, tačiau teismas išsamiai ir visapusiškai jų neišanalizavo ir neįvertino. Atkurti iki ginčijamų aktų priėmimo buvusią padėtį netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų neįmanoma. Ginčo teisinių santykių pobūdis lemia veiklos apribojimų taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-251/2009).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nenurodė realių administracinių aktų galiojimo sukeltų grėsmių atsiradimą pagrindžiančių įrodymų ir apsiribojo tik tam tikrų tikėtinų, abstrakčių prielaidų išvardijimu – neigiama įtaka konkurencinėms sąlygoms, visuomenės sveikatai, darbo rinkai, valstybei ir kt. Žaidimų organizavimas bei skundžiamų nutarimų galiojimas negali sukelti pareiškėjų nurodytų žalingų pasekmių. Į teismą kreipėsi azartinius lošimus organizuojančios bendrovės, todėl ginčijami nutarimai, kurie priimti loterijų organizatoriaus UAB „Žalgirio loto“ atžvilgiu, bylos nagrinėjimo metu nesukelia ir ateityje nesukels jokios realios grėsmės lošimų organizatorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti jų galiojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžia tik prielaidomis, tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, samprotavimais, tuo pačiu nuslėpdami tikruosius savo motyvus bei tikslus. Pareiškėjai neįvykdė reikalavimo, nustatyto ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje, - pateikti teismui patikimus įrodymus, jog jiems atsiras tokios neigiamos pasekmės, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdžius ginčijamų aktų galiojimą, kiltų neapibrėžtumas jau susiklosčiusiuose įmonės sutartiniuose santykiuose, atsirastų didelių materialinių nuostolių. Šioje byloje ginčijamų aktų (nutarimų) galiojimas savaime negali padaryti jokios įtakos būsimo teismo sprendimo dėl skundžiamų administracinių aktų įvykdymo apsunkinimui ar negalimumui. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Be to, skundžiami nutarimai pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų nepažeidė ir negalėjo pažeisti, nes nedaro jokios tiesioginės įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šių aktų galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (T 2, b. l. 45 – 63).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus (jų dalis), iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Negalima teigti, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, ginčo teisme nagrinėjimo metu visuomenė ir valstybė patirs pareiškėjų nurodytą žalą. Pačių pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai galėtų būti atlyginami teisės aktų nustatyta tvarka. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Lietuvos lošimo operatorių asociacijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Olympic Casino Group Baltija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Tete-a-Tete“ kazino atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysSkirgailė Žalimienė