Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, Gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškimą, kuriame jis nurodo neprieštaraujantis, jog pareiškimas būtų patenkintas, bei prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš mirties, santuokos liudijimų matyti, jog J. Š., miręs 2015-11-22, 1956-07-21 buvo sudaręs santuoką su A. Š., mirusia 2015-02-20. Iš gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjas V. Š. yra J. Š. ir A. Š. sūnus. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. Š., būdama santuokoje su A. Š., t. y. 2005-03-02 įgijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kaip paaiškino pareiškėjo J. Š. atstovė, po A. Š. mirties 2015-02-20 jos sutuoktinis J. Š. faktiškai valdydamas priėmė visą savo sutuoktinės, t. y. jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei nekilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo, valdė, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė, manydamas, kad turtas registruotas jo vardu, priklauso būtent jam nuosavybės teise. Tai, kad J. Š. paveldėtą žmonos turtą prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius įrodo ir 2016-03-04 DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininko raštas. Iš 2016-02-23 Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarės N. M. rašto matyti, jog J. Š., mirusio 2015-11-22, palikimas nėra priimtas. Iš aptarto nustatyta, jog po žmonos mirties J. Š. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jos turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 straipsniu, laikytina, kad J. Š. priėmė sutuoktinės A. Š. palikimą faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti per LITEKO elektroninių paslaugų portalą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs 2015-11-22, faktiškai valdydamas priėmė sutuoktinės A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2015-02-20, palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė