- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2-1191/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00955-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Šventaragio slėnis“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Nordic Entertaiment“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šventaragio slėnis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Nordic Entertaiment“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2014 m. kovo 20 d. atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 309497 ,,Dėl Vasaros lauko kavinių įrengimo ir eksploatavimo konkurso laimėtojų tvirtinimo“, kuriuo vasaros lauko kavinės skvere tarp Gedimino prospekto, Šventaragio ir Odminių gatvių sankirtos (vieta A1) įrengimo ir eksploatavimo 2014-2016 metais konkurso laimėtoju patvirtinta UAB ,,Nordic Entertaiment“; pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB ,,Nordic Entertaiment“ sutartį dėl vasaros lauko kavinės skvere tarp Gedimino prospekto, Šventaragio ir Odminių gatvių sankirtos (vieta A1) įrengimo ir eksploatavimo 2014-2013 metais; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją skelbti naują konkurso nugalėtoją – UAB ,,Šventaragio slėnis“, atitinkamai, administracijos direktorių priimti naują įsakymą dėl vasaros lauko kavinės skvere tarp Gedimino prospekto, Šventaragio ir Odminių gatvių sankirtos (vieta A1) įrengimo ir eksploatavimo 2014-2016 metais nugalėtojo – UAB ,,Šventaragio slėnis“.
Ieškinyje ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą stabdyti atitinkamos sutarties su UAB ,,Nordic Entertaiment“ pasirašymą arba stabdyti jau pasirašytos sutarties tarp atsakovo ir UAB ,,Nordic Entertaiment“ vykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nurodė, kad savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinus konkurso rezultatus ir laimėtojams pateikus garantijas bus sudaromos pirkimo sutartys ir viešasis pirkimas baigiamas, todėl, nesustabdžius viešojo pirkimo, būtų susilpnintas tiekėjo pažeistų teisių gynybos mechanizmas, t. y. tiekėjo teisėtų interesų teisminė gynyba būtų apsunkinta arba taptų nebeįmanoma. Sprendė, jog negalima daryti išvados, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai, viešasis interesas ar laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Nurodė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti reali ar realiai numatoma žala visuomenei ar jos daliai, neigiama įtaka žmonių gerovei. Priešingai, pažymėjo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog konkurso procedūros bus baigtos, dėl ko galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas, ieškovas nebeturėtų galimybės toliau dalyvauti viešajame pirkime, o teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, nes sąlygotų galimų naujų ginčų atsiradimą. Todėl teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę - pirkimo procedūrų sustabdymą, tame tarpe uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, leidžiant ją vykdyti skubiai (b. l. 44-50). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas netinkamai įvertino tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes ir teisinį pagrindą. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK XXI1 skyriaus „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai“ nuostatomis ir CPK 423⁷ straipsnio pagrindu tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jokio viešojo pirkimo procedūros šiuo atveju nebuvo vykdomos. Šiuo atveju tarp šalių yra sudaroma Vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartis, bet ne viešojo pirkimo-pardavimo sutartis. Tokio pobūdžio vieši konkursai yra vykdomi vadovaujantis konkursą reglamentuojančiomis CK nuostatomis, o ne viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis normomis.
2. Teismas tinkamai neįvertino, kad ieškovo pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas (ieškinio reikalavimas grindžiamas imperatyvių viešųjų pirkimų nuostatų pažeidimu) ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apelianto ir trečiojo asmens UAB „Nordic Entertaiment“ veiksmai nekelia absoliučiai jokios grėsmės ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymui ir nesudaro jokio pagrindo taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kokias pritaikė teismas skundžiama nutartimi.
3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, trečiasis asmuo praranda galimybę eksploatuoti lauko kavinę, dėl ko tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo, tiek Vilniaus miesto gyventojams sukeliamos nepagrįstai didelės neigiamos pasekmės. Savivaldybė nesurinks planuojamos pinigų sumos į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą (161 049 Lt suma), bus neproporcingai pažeisti konkursą laimėjusios UAB „Nordic Entertaiment“ interesai, nes negalint eksploatuoti lauko kavinės ir vykdyti ūkinės-komercinės veiklos atitinkamai bus patirti nuostoliai. Tuo tarpu ieškovas nei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nei jų nepritaikius, neapsaugotų jokių savo interesų, neprarastų galimybės teikti paslaugas įsiteisėjus jam palankiam teismo sprendimui šioje byloje.
4. Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės yra praradusios prasmę ir dėl to, kad tarp apelianto ir trečiojo asmens dar 2014 m. balandžio 8 d. yra pasirašyta Vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo sutartis.
5. Teismas tinkamai neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių poveikio egzistuojančiam viešajam interesui. Savivaldybės viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimui ir viešųjų paslaugų teikimui yra reikalingos lėšos, kurių apeliantas, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, negaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu trečiasis asmuo UAB „Nordic Enetertaiment“ iš esmės pritarė apelianto atskirojo skundo argumentams (b. l. 57-59).
Atsiliepimu ieškovas UAB „Šventaragio slėnis“ prašo atskirojo skundo netenkinti, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti į CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą apsaugos priemonę ir įpareigoti apeliantą stabdyti atitinkamos sutarties su UAB „Nordic Entertaiment“ pasirašymą arba stabdyti jau pasirašytos sutarties tarp apelianto ir UAB „Nordic Enetertaiment“ vykdymą (b. l. 67-70). Nurodo šiuos argumentus.
1. Teismas turėjo vadovautis CPK XI penkto skirsnio nuostatomis, o būtent taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemone, tačiau ne tokios laikinosios apsaugos priemonės rūšies parinkimas savaime nepaneigia būtinumo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Teismas tinkamai įvertino, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas bei pagrįstai priėmė sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viešas konkursas kaip sandoris yra artimas viešiesiems pirkimams, todėl turi būti laikomasi tų pačių Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, susiklostytų neigiama ieškovo interesus pažeidžianti situacija, kai iki teismo sprendimo priėmimo dienos vasaros lauko kavinės veiklą vykdytų subjektas, neturintis teisės to daryti. Be to, nepagrįstai konkurso nugalėtoja paskelbta UAB „Nordic Entertaiment“, vykdydama veiklą, neteisėtai gautų iš jos pajamas.
4. Teismui konstatavus, jog konkurso nugalėtoju turėjo būti paskelbtas ieškovas, sumokėta į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą vietinė rinkliava ir parama socialinės infrastruktūros plėtrai būtų laikoma be teisinio pagrindo savivaldybės gauta pinigų suma.
5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių žala būtų didesnė, nes, neteisėtai vykdant prekybinę veiklą minėtame skvere, būtų pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai, tuo tarpu Vilniaus miesto gyventojai gali lankytis daugybėje kitų lauko kavinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Vadinasi, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis turi būti parenkama ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus konkretaus ieškinio dalyko (reikalavimų) pobūdį ir aplinkybes, keliančias grėsmę būsimam galimai tenkintinų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Įstatymo leidėjas, CK 1.138 straipsnyje įtvirtinęs įvairius civilinių teisių gynimo būdus teismine tvarka, atitinkamai CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtino ir įvairias taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis. Minėto straipsnio 1 dalies 13 punkte yra įtvirtinta galimybė taikyti ir kituose įstatymuose numatytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas iš viešo konkurso teisinių santykių, reglamentuojamų CK 6.947 - 6.952 straipsnių, todėl sutiktina su apeliantu, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, papildomai CPK XXI1 skyriaus „Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumai“ nuostatos netaikytinos. Tačiau vien tik materialiųjų ar procesinių teisės normų netinkamas pritaikymas per se nėra pagrindas visais atvejais naikinti sprendimą (nutartį) (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kita vertus, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti savarankišką pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- pirkimo procedūrų sustabdymą, uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį. Tokia išvada grindžiama byloje nustatytomis toliau nurodomomis aplinkybėmis, kurių apeliantas iš esmės neginčija.
Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdė 2014 - 2016 metų Vasaros lauko kavinių įrengimo ir eksploatavimo konkursą, skvere tarp Gedimino prospekto, Šventaragio ir Odminių gatvių sankirtos (A dalis), kuris yra pasibaigęs, atsakovui 2014 m. kovo 20 d. patvirtinus konkurso laimėtoją ir 2014 m. balandžio 8 d. sudarius su juo Vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksplotavimo sutartį Nr. 29-137(1.2.16-AD4) (CK 6.947 str. 1 d.) (b. l. 10, 30-31). Laikinosios apsaugos priemonės - minėto konkurso procedūrų sustabdymas, uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, taikytos 2014 m. balandžio 28 d., neįvertinus (ir galimai teismui nežinant) minėtų aplinkybių. Paskelbus viešo konkurso laimėtoją ir sudarius su juo sutartį, nebeteko prasmės draudimas ją sudaryti, nes tokia laikinoji apsaugos priemonė niekaip neužtikrina byloje pareikštų galimai ieškovo pagrįstų reikalavimų įgyvendinimą. Tokiu atveju atsakovo vykdyto konkurso pabaiga sudaro savarankišką pagrindą šioje byloje konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo nebuvimą, kadangi, esant minėtoms aplinkybėms, jos neatliktų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio tenkinimo atveju.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą iš esmės nekvestionavo skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių netikslingumo, tačiau jame formuluoja naują prašymą - pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti į CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta laikinąją apsaugos priemone - įpareigoti apeliantą stabdyti atitinkamos sutarties su viešo konkurso nugalėtoju trečiuoju asmeniu UAB „Nordic Entertaiment“ pasirašymą arba stabdyti jau pasirašytos sutarties tarp apelianto ir UAB „Nordic Enetertaiment“ vykdymą. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), todėl jos negali varžyti atsakovo teisėtų interesų akivaizdžiai labiau negu tai objektyviai būtina. Ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė- stabdyti atitinkamos sutarties su viešo konkurso nugalėtoju trečiuoju asmeniu UAB „Nordic Entertaiment“ pasirašymą, kaip minėta, nebeteko prasmės, nes ši sutartis jau yra pasirašyta. Tuo tarpu prašymas stabdyti minėtos sutarties vykdymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo principus bei neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto tikslų. Minėta kad, nagrinėjamu atveju buvo organizuojamas 2014-2016 metų Vasaros lauko kavinių įrengimo ir eksplotavimo konkursas, kurį laimėjęs subjektas įgijo teisę už atitinkamą užmokestį atitinkama tvarka įrengti ir eksploatuoti vieną vasaros lauko kavinę trejus metus (2014 m., 2015 m., 2016 m.). Šiuo atveju jau yra paskelbtas konkurso laimėtojas, su juo 2014 m. balandžio 8 d. sudaryta Vasaros lauko kavinės įrengimo ir eksplotavimo sutartis Nr. 29-137(1.2.16-AD4), laimėtojas jau yra sumokėjęs pasiūlytą mokėti paramos socialinei infrastruktūros plėtrai dydį (kuris yra vienas iš konkurso vertinimo kriterijų) vienam vasaros sezonui, t.y. 50 008 Lt ir 7 098 Lt vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose (b. l. 60-65). Kaip matyti iš sutarties turinio, konkurso laimėtojui suteikta teisė eksploatuoti lauko kavinę pagal nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą vasaros lauko kavinės įrengimo projektą 2014 - 2016 metais nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. (b. l. 60). Taigi, vykdoma veikla lauko kavinėse yra sezoninė, trunkanti vos keletą mėnesių per metus, šiuo metu šis sezonas jau yra beveik įpusėjęs. Tokiu atveju, uždraudus minėtos pasirašytos sutarties vykdymą, konkurso laimėtojas prarastų galimybę eksploatuoti kavinę, netektų pajamų, tačiau ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai (kurių esminis tikslas yra būtent tai, kad ieškovas būtų pripažintas konkurso laimėtoju) tokiu būdu niekaip nebūtų užtikrinti, nes galimybė eksploatuoti kavinę ir gauti pajamas retrospektyviniu būdu nėra įmanoma. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neapibrėžtumo situaciją, kuri nenaudinga apeliantui, konkurso laimėtojui, kurio atžvilgiu ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeistų jo interesus, o svarbiausia - iš esmės ieškovo interesų vis tiek pakankamai neapsaugotų.
Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neatitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principų bei neužtikrintų ieškovo pareikštų reikalavimų, be to, viešas konkursas jau yra pasibaigęs, paskelbtas nugalėtojas ir su juo sudaryta sutartis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, o ne keičiamos ieškovo nurodomu būdu. Todėl apelianto atskirasis skundas tenkinamas - skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, netenkinant pateikto šioje byloje prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų pakeitimo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nebereikšmingi, todėl dėl jų nebepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Šventaragio slėnis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.