Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-04-03 · Baudžiamoji byla Nr. T-34-972/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-03
Bylos Nr.
T-34-972/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Nuteistasis
R. I.
Advokatai
Marius Kairys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-34-972/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02009-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 2.5.16 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 3 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Sandrai Bendžiūtei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovei Astai Zuzevičienei,nuteistojo atstovui advokato padėjėjui Mariui Kairiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. I. skundą dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-623 dalies, kuria jam nebuvo suteiktas ilgalaikis leidimas išvykti į jo nurodytą gyvenamąją ir darbo vietą N. K., panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžiu, R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 2 punktą, 6 dalį, 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 80 MGL (3012,05 Eur) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistasis R. I. 2016-10-31, 2016-11-02 kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą su prašymais pakeisti individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytą resocializacijos priemonę – individualų darbą su probuojamuoju ir numatyti, kad jam į Probacijos tarnybą reikia atvykti ne rečiau kaip 1 kartą per du mėnesius, bei išduoti daugkartinį leidimą išvykti iš Klaipėdos miesto į Jessheim, Norvegijoje, prieš tai informuojant SMS žinute Probacijos tarnybą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016-11-29 sprendimu Nr. 1-623 nuteistojo prašymų netenkino, nurodydama, kad apsilankymų Klaipėdos apygardos probacijos tarnyboje intensyvumas jam nustatytas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos patvirtintas rekomendacijas, todėl jų mažinti nėra galimybės. Be to, nuteistajam nebuvo suteiktas ir ilgalaikis leidimas išvykti į jo nurodytą gyvenamąją ir darbo vietą Norvegijoje, nes Probacijos tarnyba neturi įgaliojimų leisti išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo R. I. skundas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-623. Skundu jis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimo dalį, kuria jam nebuvo suteiktas ilgalaikis leidimas išvykti į jo nurodytą gyvenamąją ir darbo vietą N. K., ir išduoti daugkartinį leidimą, pagal kurį jis turėtų teisę prieš tai SMS žinute informavęs Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą vykti iš Klaipėdos į Jessheim miestą Norvegijoje ir išvykti iš Jessheim miesto Norvegijoje į Klaipėdą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimas yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžiu jam nebuvo uždrausta išvykti už Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos ribų, teismas jį tik įpareigojo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Jis 2016-10-07 nuosprendžio priėmimo metu gyveno ir dirbo tiek Norvegijoje, tiek ir Lietuvoje. Pagal 2016-03-31 darbo sutartį jis dirba specialistu įmonėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Norway. Ši įmonė jam yra suteikusi gyvenamąjį plotą ir pagal Norvegijos teisės aktus jis registravęs savo gyvenamąją vietą Norvegijoje. Be to, jis nuo 2014-06-11 vykdo individualią veiklą Lietuvoje pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą ir jos vykdymo metu gyveno (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Atsižvelgiant į 2016-10-07 nuosprendžiu jam nustatytus įpareigojimus tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jis privalo tęsti darbą įmonėje (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą bei neišvykti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Norway, bei (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Kadangi jo darbas Lietuvoje dėl užsakymų trūkumo yra nenuolatinis, o pajamos iš jo gaunamos tik minimalios, jis didesnę dalį, tai yra dvi savaites, dirba ir gyvena Norvegijoje ir vieną savaitę grįžta į Lietuvą, todėl pagrindinė jo gyvenamoji ir darbo vieta, priešingai nei nusprendė Probacijos tarnyba, yra Norvegijoje. Atsižvelgdamas į visą tai, mano, kad Probacijos tarnybos sprendimas neišduoti ilgalaikio leidimo yra priimtas visiškai formaliu pagrindu, nesigilinant į visus svarbius situacijai faktus, pažeidžiant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, taikomus bausmės vykdymo laikotarpiu. Pažymi, kad Probacijos tarnyba, atmetusi jo prašymą dėl ilgalaikio leidimo išdavimo, netgi nesprendė klausimo dėl vienkartinio leidimo išvykti į Norvegiją išdavimo, nors toks prašymas Probacijos tarnybai buvo pateiktas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo atstovas advokato padėjėjas palaikė nuteistojo skundą, paaiškino, kad nuteistasis R. I. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Norvegijoje, jis tiek priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, tiek ir dabar dirba ir gyvena su savo šeima Norvegijoje. Pagal darbo sutartį jis dvi savaites dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ir vieną savaitę jam suteikiami laisvadieniai. Nuteistasis turi vaikų iš pirmos santuokos, kurie gyvena Lietuvoje, todėl laisvą nuo darbo savaitę jis grįžta į Lietuvą. Būdamas Lietuvoje, jis vykdo individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (remontuoja kompiuterius), tačiau šis darbas nėra pastovus, todėl Klaipėdos apygardos teismas, nuosprendžiu įpareigodamas R. I. tęsti darbą, įpareigojo tęsti darbą būtent Norvegijoje. R. I., gyvendamas ir dirbdamas pastovų darbą Norvegijoje, negalėdamas vykdyti individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytos resocializacijos priemonės – atvykti į Probacijos tarnybą vieną kartą per mėnesį, kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą su prašymu suteikti jam ilgalaikį leidimą išvykti dirbti į N. K. bei pakeisti minėtą resocializacijos priemonę, nurodant, kad jis į Probacijos tarnybą turi atvykti ne rečiau kaip 1 kartą per du mėnesius, tačiau šis jo prašymas buvo netenkintas. Nuteistasis, neturėdamas leidimo išvykti į Norvegiją, negali sugrįžti į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirbti savo pastovaus darbo, taip pat išlaikyti savo šeimą, kuri gyvena su juo Norvegijoje, todėl prašo panaikinti Probacijos tarnybos sprendimą ir leisti jam išvykti į jo nurodytą gyvenamąją ir darbo vietą Norvegijoje.

Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė prašė nuteistojo skundo netenkinti, nurodė, kad probacijos sąlygas sudaro ne tik teismo nustatyti įpareigojimai, bet ir Probacijos įstatyme numatytų bendrųjų probuojamojo pareigų, draudimų visuma. Pagal rekomendacijas pirmus tris probacijos mėnesius nuteistasis privalo apsilankyti Probacijos tarnyboje vieną kartą per mėnesį. Pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, buvo nustatyti du R. I. probacijos sąlygų pažeidimai, tai yra nuteistasis neatvyko į Probacijos tarnybą nustatytu laiku bei išvyko į Norvegiją apie tai neinformavęs Probacijos tarnybos, todėl mažinti individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytų apsilankymų Probacijos tarnyboje skaičiaus nėra galimybės. Probacijos tarnyba vykdo įsiteisėjusius nuosprendžius Lietuvos Respublikoje, perduoti Lietuvos Respublikoje priimtų nuosprendžių, kuriais paskirta probacija, vykdymą galima tik tam tikroms šalims, R. I. priimto nuosprendžio perduoti vykdyti N. K. nėra galimybės, nes Norvegija nėra ta šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos. Kadangi probuojamasis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir vykdo individualią veiklą Lietuvoje, nuosprendis turi būti vykdomas Lietuvos Respublikoje. Probacijos tarnyba ilgalaikį leidimą išvykti gali išduoti tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, vykstant iš vieno miesto (rajono) į kitą. Tada Probacijos tarnyba informuoja kito miesto Probacijos tarnybą, kad toks asmuo atvyksta, tuomet būtent ta Probacijos tarnyba vykdo laikiną nuteistojo kontrolę.

Prokurorė taip pat prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis R. I. buvo nurodęs savo darbo ir gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Klaipėdos apygardos teismui jokių duomenų apie gyvenamosios ar darbo vietos pasikeitimą nuteistasis nepateikė. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad jis turi šeimą, kuri gyvena su juo Norvegijoje. Nuosprendis yra priimtas Lietuvos Respublikos vardu, jis ir turi būti vykdomas Lietuvoje. Nuteistasis piktnaudžiauja savo teise.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nuteistajam R. I. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-15 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-07 nuosprendžiu, paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 2 metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas nuteistajam paskyrė du įpareigojimus – tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nagrinėjant bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nuteistasis nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Apie gyvenamosios ar darbo vietos pasikeitimą nuteistasis Klaipėdos apygardos teismui jokių duomenų nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad Gyventojų registro duomenimis, nuteistasis R. I. išvykimo iš Lietuvos Respublikos nedeklaravo, jo gyvenamoji vieta iki šiol deklaruota (duomenys neskelbtini). Apkaltinamasis nuosprendis R. I. įsiteisėjo 2016-10-07, 2016-10-18 jis buvo perduotas vykdymui pagal veiklos teritoriją Klaipėdos apygardos probacijos tarnybai. R. I. su 2016-10-31, 2016-11-02 prašymais kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą dėl individualiame probuojamojo priežiūros plane numatytos resocializacijos priemonės pakeitimo bei daugkartinio leidimo išvykti į N. K., kur, kaip jis nurodo, yra jo nuolatinė darbdavio suteikta darbo ir gyvenamoji vieta. Tačiau Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2016-11-29 sprendimu Nr. 1-623 tokio leidimo nesuteikė, motyvuodama tuo, kad Lietuvos probacijos tarnybų veiklos teritorija yra tik Lietuvos Respublikoje ir pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas Lietuvos probacijos tarnybos neturi įgaliojimų suteikti leidimus prižiūrimiesiems išvykti už Lietuvos Respublikos ribų.

Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – PĮ). PĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi šiuo atveju Probacijos tarnyba turėjo įvertinti, ar davus leidimą išvykti probuojamajam iš Lietuvos Respublikos, bus tinkamai vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. PĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-623, ji nuteistajam nesuteikė leidimo išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, atsižvelgdama į tai, kad asmeniui skyrus probaciją, šiuo metu savo nacionalinėje teisėje Lietuvos Respublika vadovaujasi 2014-11-13 įstatymu Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (įsigaliojo 2015-04-01), kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Tačiau N. K. nėra ES šalis. Kadangi, remiantis European Judicial Network (EJN) duomenimis, N. K. nėra ta šalis, kuri priima vykdyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimus dėl probacijos, Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba negali kreiptis į teismą su teikimu dėl nuosprendžio vykdymo perdavimo N. K..

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, teismas sutinka su tokiu Probacijos tarnybos sprendimu ir sprendžia, kad naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, jis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, Probacijos tarnyba turi įvertinti, ar davusi leidimą išvykti probuojamajam, ji galės tinkamai vykdyti jo priežiūrą, o šiuo atveju tokia priežiūra nebūtų užtikrinta ir pavesti tokią priežiūrą vykdyti kitos valstybės atitinkamai institucijai nėra galimybės. Taipogi pažymėtina, kad teismas neturi įgaliojimų išduoti ar neišduoti leidimo išvykti, tokią kompetenciją turi tik Probacijos tarnyba, o teismas tik vertina, ar toks sutikimas ar atsisakymas yra pagrįstas. Be to, nors nuteistojo atstovas teismo posėdžio metu prašė sumažinti numatytą nuteistojo apsilankymų Probacijos tarnyboje skaičių iki 1 karto per du mėnesius, šitos Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-623 dalies nuteistasis neskundė, dėl to teismas tokio prašymo nenagrinėja.

Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ji apriboja nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo R. I. skundo dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2016-11-29 sprendimo Nr. 1-623 dalies, kuria jam nebuvo suteiktas ilgalaikis leidimas išvykti į jo nurodytą gyvenamąją ir darbo vietą N. K., panaikinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė