- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- I-9444-535/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03984-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- D. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui D. E., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. E. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK), po 1 500 Eur už kiekvieną pažeistą parą neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2004-12-04 iki 2008-12-31 periodiškai buvo kalinamas Vilniaus aps. VPK (iki 2009-02-20 Vilniaus aps. VPK Ukmergės rajono policijos komisariatas (toliau – Ukmergės r. PK)) žiauriomis ir žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis, kas prilygo kankinimui. Buvo pažeidinėjama jo garbė ir orumas, atimta teisė į privatumą, teko kęsti badą. Kamerose nebuvo miegamųjų lovų, todėl teko miegoti ant grindų. Išduodavo tik antklodę ir paklodę, pagalvės neduodavo. Patekus į areštinę 2 paroms (48 valandoms) patalynės neišduodavo. 6 m² kamerose buvo kalinami 3-5 asmenys, taigi nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti, vienam asmeniui. Kamerose nebuvo dienos šviesai pralaidžių langų. Langai buvo sumūryti iš stiklinių blokelių, į kameras nepatekdavo grynas oras, kameros nesivėdino, todėl teko kęsti nemalonų kvapą, nuo kurio skaudėdavo galvą. Kamerose nebuvo įrengti sanitariniai mazgai ir praustuvės, vietoj tualeto buvo pastatytas kibiras. Būnant areštinėje teko kęsti alkį, nes tik vieną kartą per dieną gaudavo lėkštę sriubos ir riekę duonos. Kamerose buvo drėgna, veisėsi grybelis, buvo graužikų ir parazitų. Būdamas areštinėje neturėjo galimybės išsiskalbti rūbų. Kamerose nebuvo įrengtas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Areštinėje nebuvo pasivaikščiojimo kiemelių. Kalinimas minėtomis sąlygomis prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatoms. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.
Teigia, kad jo reikalavimui nėra ir negali būti taikomas senaties terminas, kadangi to nenumato Europos Žmogaus Teisių Konvencija (toliau — EŽTK). Paaiškina, kad į teismą jis negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi EŽTK nėra išversta į lietuvių kalbą, todėl jis ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus aps. VPK su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 6-8) paaiškina, kad atsižvelgiant į dokumentų saugojimo terminus bei į tai, kad nuo Ukmergės r. PK areštinės likvidavimo yra praėję daugiau nei treji metai, atsakovės atstovas Vilniaus aps. VPK negali nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo teiginio, jog minėtu laikotarpiu jis buvo laikomas Ukmergės r. PK areštinėje, ir juo labiau negali patikslinti pareiškėjo nurodyto, akivaizdžiai neprotingo, jo buvimo areštinėje laiko. Vilniaus aps. VPK mano, kad pareiškėjo kreipimasis praėjus dešimtmečiui nuo tariamo jo teisių pažeidimo yra piktnaudžiavimas procesine teise, todėl gerbiamo teismo prašo taikyti ieškinio senatį.
Pareiškėjas be pagrindo tapatina EŽTK įtvirtintas ir saugomas absoliučias žmogaus teises su teise kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl jų pažeidimų. Europos Žmogaus teisių Teismas (toliau - EŽTT) yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, bei pripažinęs, jog nacionalinėje teisėje įtvirtinta senatis nepažeidžia EŽTK saugomos (tačiau neabsoliučios) teisės kreiptis į teismą. Be to, EŽTT yra pasisakęs, kad senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
Prieštarauja pareiškėjo teiginiui, kad į teismą jis negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi EŽTK nėra išversta į lietuvių kalbą, todėl jis ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Asmens suvokimas apie patiriamą subjektinę neturtinę žalą negali priklausyti nuo teisės aktų išmanymo ir juo labiau negali kilti iš svetimos patirties, kadangi tai yra objektyviai egzistuojantys asmeniniai dvasiniai išgyvenimai, kurie, be kita ko, turi būti pakankamai intensyvūs ir realūs, kad galėtų būti įvertinti pinigine išraiška. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą įvertino net 1 500 Eur už kiekvieną areštinėje praleistą dieną, mano, kad pareiškėjas laikymo sąlygas areštinėje vertina kaip itin sunkiai pažeidusias jo teises, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą bei kreiptis teisminės gynybos laiku. Faktas, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik dešimtmečiui, rodo, kad pareiškėjas nėra pakankamai sąžiningas reikalaudamas žalos atlyginimo už savo tariamai patiltus dvasinius išgyvenimus, kurių, kaip pripažįsta pats pareiškėjas, jis net nesuprato. Taigi, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą senaties terminą nėra.
Atkreipia dėmesį, kad įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia tiek užtikrinti subjektinės teisės realumą, tiek ir sukurti stabilius teisinius santykius. Pareiškėjo gi delsimas kreiptis teisminės gynybos paneigia šiuos įstatymo siekius bei atima iš atsakovo teisę į tinkamą atstovavimą ir gynybą, kadangi praėjus tokiam ilgam laiko tarpui įrodinėjimo (įrodymų rinkimo) našta žymiai pasunkėja arba tampa neįmanoma (bylos nagrinėjimui reikšmingi dokumentai nėra išlikę).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas beveik penkeriais metais praleido reikalavimo priteisti neturtinę žalą pareiškimo senaties terminą, taip pat į tai, kad savo teisę į teisminę gynybą jis įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai bei nenurodė jokių objektyvių, pateisinamų priežasčių, sutrukdžiusių reikalavimą pareikšti laiku, prašo, vadovaujantis bendraisiais teisės principais, pripažinti, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą.
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus aps. VPK, t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu ir kamerų neatitikimo Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 reikalavimams.
Atsakovės atstovas atsiliepime pateikė prašymą pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovės atstovo veiksmus laikotarpiu nuo 2004-12-04 iki 2008-12-31, skundą teismui pareiškėjas paštu išsiuntė 2016-10-05 – praleidęs ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2014-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-388-14; 2013-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1860-13; 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).
Akcentuotina, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2013-10-05, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo D. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.