Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. G., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Romualdui Briliui, nukentėjusiajam V. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. 2011-05-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad I. G. 2011-05-16 apie 14.15 val. Vilniuje, Jasinskio g. vairavo automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodama į kelią iš šalutinio kelio, nedavė kelio automobiliui Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. bei iš minėto eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d.

Iš 2011-05-23 rašyto paaiškinimo (b.l. 8) matyti, kad I. G. paaiškino, jog ji 2011-05-16 gal ir važiavo Jasinksio gatve, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad jis 2011-05-16, maždaug 14.10 val.važiavo iš Žvėryno į centrą per Liubarto tiltą. Prie troleibuso sustojimo jam iš dešinės pusės iš po tilpo buvo šalutinis kelias. Jam važiuojant antra juosta, abi juostos buvo tuščios. Dešinėje stovėjo troleibusas. Jis pastebėjo, kad iš šalutinės gatvės išvažiuoja nedidelė pilka mašina. Kai susilygino su troleibusu, jis pastebėjo, kad moteriškė važiuoja į jo juostą, nerodydama jokių ženklų ir tada jis suprato, kad jie susidurs. Tuomet jis paspaudė garso signalą. Paskui jis išgirdo smūgio garsą, bet nesuprato, iš kur tas smūgis, nes suko į kairę ir atsitrenkė į bordiūrą. Jis sustojo, įjungė avarinę signalizaciją, išlipo iš automobilio, apėjo, norėdamas pasižiūrėti, ar atsirado pažeidimų. Kitos mašinos vairuotoja taip pat sustojo truputėlį prieš jį. Kol jis apžiūrėjo automobilį, ponia ėmė ir išvažiavo. Jis tik spėjo pastebėti automobilio numerį. Kadangi įvykio vietoje jokių automobilio pažeidimų nepastebėjo, automobilis trukdė pravažiuoti kitiems automobiliams, jis nuvažiavo iš įvykio vietos. Paskui nuvykęs į darbą ir dar kartą gerai apžiūrėjęs automobilį, jis pastebėjo ant priekinių durelių dešinės pusės įbrėžimą, kurio anksčiau nebuvo ir įbrėžimą ant užpakalinio bamperio, kurių anksčiau taip pat nebuvo. Policijos pareigūnas, apžiūrėjęs jo automobilį, taip pat pastebėjo įbrėžimą ant veidrodėlio, kurio jis pats nepastebėjo. Po darbo, po 18 val. jis kreipėsi į policiją – nuvažiavo ir parodė automobilį. Jis paaiškinimą rašė pats, policijos pareigūnas jam tik pasakė, kad turi patikslinti, papildyti tam tikrus punktus, bet ką konkrečiai rašyti, pareigūnas jam nesakė. 2011-05-16 jis surašė paaiškinimą, o 2011-05-23 gavo kvietimą į policiją, kur buvo atvykusi ir I. G. ir jų automobiliai buvo sustatyti vienas šalia kito. Jo manymu, įvykio metu ji turėjo jį matyti, kadangi buvo garsinis signalas, ji sustojo. Jis įsidėmėjo valstybinius numerius, tik suklydo skaičius – 799. Tokiais skaičiais buvo BMV žalios spalvos ir jis pasakė, kad tai ne tas automobilis ir pasakė, kad gal tuomet numeris 779, ir tai buvo jo įvykio vietoje matytas automobilis. Jo supratimu, su priekiniu bamperiu užkabino dureles, o kai jį užmetė, su bamperiu galėjo kabinti jo automobilio galinį bamperį. Apie moldingą jis nieko nesakė. Jam atrodė, kad įbrėžimas buvo virš moldingo, bet automobilis nebuvo švarus ir ten buvo visokių brūkšnių. Įvykio metu buvo saulėta, matomumas geras, automobilių praktiškai nebuvo. I. G. išvažiavo iš apačios, o jis važiavo antra juosta. Paskui šoniniu regėjimu jis pastebėjo, kad ji jau važiuoja į jo juostą. Tada jis paspaudė garsinį signalą, pradėjo stabdyti, suko vairą į kairę ir atsitrenkė į bordiūrą. Jo automobilis atšoko ir čia pat sustojo. Jis negali garantuoti, iš kur buvo smūgis - ar dėl kontakto su kitu automobiliu, ar dėl kontakto su bordiūru. Smūgis buvo garsus, todėl jam pasirodė, kad buvo kontaktas.

Iš 2011-05-16 V. D. rašyto paaiškinimo (b.l. 6) matyti, kad jis paaiškino, jog 2011-05-16 apie 14.15 val. važiavo automobiliu Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Liubarto gatve centro link. Jis važiavo antrąja juosta, iš dešinės iš po tilto šalutine juosta važiavo kitos mašinos. Jis staiga pastebėjo, kad iš po tilto išvažiavusi mašina, vairuojama moters, tuoj į jį trenksis, todėl jis pradėjo stabdyti, įjungė garsinį signalą ir pasuko vairą į kairę. Jis išgirdo smūgį, bet ar smūgis buvo nuo bordiūro, ar nuo susidūrimo, jis nežino. Jis įjungė avarinį signalą ir išlipo. Moteris, ilgai negalvojusi, nuvažiavo toliau, o jis tik spėjo įsidėmėti automobilio numerį – (duomenys neskelbtini), šviesiai pilkos spalvos. Jis apžiūrėjo automobilį, apgadinimų nematė, todėl pagalvojo, kad smūgis buvo nuo bordiūro. Atvažiavęs į darbą ir atidžiau apžiūrėjęs automobilį, jis suprato, kad smūgis vis tik buvo, nes rado įbrėžimų ant moldingo, durelių ir galinio bamperio.

2011-05-23 rašytame papildomame paaiškinime (b.l. 7) nurodė, kad atvykęs į policiją susitikti su automobilio Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, jis nustatė, kad moteris yra ta pati ir kad ji neneigia, kad 2011-05-16 važiavo Jasinksio gatve ir kad įvykis dalyvaujant jo mašinai buvo. Vairuotoja aiškiai suprato, kad įvyko įvykis, nes sustojo kartu su juo.

Iš Vilniaus apskrities VPK KPV Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo postinio N. S. tarnybinio pranešimo (b.l. 4) matyti, kad 2011-05-16 20.30 val. į jų poskyrį kreipėsi V. D., kuris paaiškino, kad apie 14.15 val. jis, vairuodamas automobilį Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš įvykio vietos pasišalino.

Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l. 5) matyti, kad automobilių padėtis po eismo įvykio nebuvo užfiksuota, kadangi V. D. savo automobiliu pats atvyko į policiją. Schemoje užfiksuoti V. D. vairuoto automobilio Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai – įbrėžtos dešinės pusės priekinės durys ir galinis bamperis.

Automobiliams padaryti sugadinimai tyrimo metu buvo užfiksuoti ir fotonuotraukose (b.l. 9).

Iš Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ 2011-10-17 specialisto išvados MV 2011-58 (b.l. 28-35) matyti, kad nėra nustatyta automobilio Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) betarpiško kontakto požymių. Įbrėžimas ant automobilio Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių dešinių durelių skardos, taipogi - įbrėžimai ant abiejų dešinės pusės durelių dekoratyvinių juostelių ir ant užpakalinio bamperio dešinio šono, negalėjo susidaryti dėl sąlyčio su automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio kairiuoju šonu. Jei būtų įvykęs automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinio bamperio kairiojo šono sąlytis su automobilio Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės durelėmis ir jų dekoratyvinėmis juostelėmis ar užpakalinio bamperio dešiniuoju šonu, automobilio Honda sugadinimai būtų buvę kito pobūdžio.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas V. M. patvirtino duotą specialisto išvadą ir nurodė, kad ant automobilio Skoda durelių bei galinio bamperio esantys sugadinimai negalėjo būti padaryti kontakto su automobiliu Honda metu, kadangi abiejų automobilių apgadinimų pobūdis neatitinka vienas kito.

Pažymėtina, kad specialisto išvados 2.1. punkte buvo aprašytas ir nuotraukoje Nr. 2 užfiksuotas (b.l. 31) ant automobilio Honda galinio bamperio kairiojo šono/kampo esantis įbrėžimas su žalių dažų likučiais, tačiau šis sugadinimas nebuvo užfiksuotas policijos pareigūnų 2011-05-23 darytose fotonuotraukose (b.l. 9), todėl laikytina, kad šis įbrėžimas galėjo atsirasti ir vėliau nei 2011-05-16 ir dėl šios priežasties minėto įbrėžimo atsiradimo laiko ir mechanizmo teismas nenagrinėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad aukščiau aptartais įrodymais nėra įrodyta, kad I. G. vairuojamas automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su automobiliu Skoda Octavia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. D..

I. G. tiek tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad ji protokole nurodytu laiku galėjo važiuoti Jasinskio gatve, tačiau jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, su kitu automobiliu nesusidūrė, o ant jos automobilio esantys apgadinimai buvo atsiradę iš anksčiau, jie buvo dar jai įsigyjant automobilį.

Nukentėjusysis V. D. tiek apklaustas teismo posėdžio metu, tiek ir policijai rašytame paaiškinime negalėjo tiksliai patvirtinti, kad kontaktas tarp automobilių buvo, kadangi, kaip jis paaiškino, jis dėl I. G. automobilio staigaus manevro, turėjo staigiai sukti vairą į kairę ir atsitrenkė į bordiūrą. Jis tiksliai nesuprato, ar smūgio garsas buvo nuo automobilių susidūrimo, ar nuo jo automobilio atsitrenkimo į bordiūrą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kitų duomenų ar liudytojų, galinčių patvirtinti arba paneigti protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl galimai I. G. padarytų administracinių teisės pažeidimų, nebuvo nustatyta, todėl I. G. prašymu buvo pavesta specialistui atlikti eismo įvykio ir transporto trasologinį tyrimą.

Vadovaujantis teismui pateikta specialisto išvada, nustatyta, kad ant automobilio Skoda esantys sugadinimai negalėjo būti padaryti, automobiliui Honda kontaktuojant su automobiliu Skoda. Tokiu būdu teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad kontakto tarp automobilio Skoda ir Honda nebuvo, todėl I. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., sudėties ir šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nustačius, kad kontakto tarp automobilių nebuvo ir tokiu būdu nebuvo eismo įvykio, konstatuotina, kad I. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., sudėties, t.y. nėra pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 130 str. 1 d. I. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1p.).

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo paaiškinimus, kad I. G., nerodydama posūkio, suko į jo juostą ir jis, siekdamas išvengti susidūrimo, turėjo staigiai sukti į kairę ir atsitrenkė į bordiūrą, taip pat į tai, kad I. G. neneigė, jog protokole nurodytu laiku važiavo Jasinskio gatve, daro išvadą, kad I. G. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d. (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), sudėtis, todėl, nutarimui įsiteisėjus, bylos medžiaga perduotina Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai spręsti klausimą dėl I. G. atsakomybės pagal LR ATPK 124² str. 1 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsiant iki vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos.

I. G. teismui pateikė prašymą priteisti jai iš nukentėjusiojo jos turėtas išlaidas (500 Lt) už atstovo advokato suteiktas paslaugas bei pateikė Dr. V. M. įmonės „Impulsana“ išrašytą sąskaitą išankstiniam apmokėjimui dėl apmokėjimo už specialisto suteiktas paslaugas, dalyvaujant teismo posėdžiuose, apžiūrint automobilius bei surašant specialisto išvadą.

Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens - I. G. - administracinės atsakomybės klausimo nebuvo galima tiksliai išspręsti, nepašalinus prieštaravimų tarp I. G. ir nukentėjusiojo V. D. paaiškinimų, t.y. negavus specialisto išvados. Be to, gauta specialisto išvada patvirtino, jog I. G. vairuojamas automobilis nekontaktavo su nukentėjusiojo automobiliu ir I. G. nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad išlaidos, susijusios su I. G. iniciatyva paskirtos specialisto išvados atlikimu buvo būtinos teisingam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis LR ATPK 279 str. 3 d., teismui pateikta 2011-10-17 sąskaita išansktiniam apmokėjimui Nr. 12-2011 apmokėtina iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo lėšų.

Taip pat I. G. prašė priteisti iš nukentėjusiojo jos turėtas išlaidas atstovo advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti.

Asmens, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, atstovo suteiktoms paslaugoms apmokėti turėtų išlaidų atlyginimo klausimo LR ATPK nereglamentuoja, tačiau LR ATPK 249 str. 2 d. nustatyta, kad LR ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, vadovaujantis LR BPK nuostatomis, išteisintojo gynėjo paslaugoms turėtos išlaidos yra pripažįstamos proceso išlaidomis ir priklausomai nuo konkrečios situacijos yra priteisiamos iš valstybės arba iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas baudžiamasis procesas.

Sprendžiant klausimą dėl I. G. prašymo jai iš nukentėjusiojo V. D. priteisti 500 Lt jos turėtų išlaidų atstovo advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusysis V. D. turėjo pagrindą kreiptis į policijos įstaigą dėl, jo manymu, jo atžvilgiu padarytos neteisėtos veikos. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis būtų sąmoningai pateikęs melagingus duomenis, be to, I. G. veikoje galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124² str. 1 d., sudėtis, todėl nėra jokio teisinio pagrindo I. G. atstovo paslaugoms apmokėti turėtas išlaidas priteisti iš nukentėjusiojo.

Nagrinėjamu atveju I. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. yra nutraukiama, tačiau teismas nustatė, kad jos veiksmuose galimai yra kito administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl šioje proceso stadijoje, galutinai nenustačius, ar I. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, nenustačius, kad jos padėtis gali būti prilyginta išteisintojo baudžiamajame procese padėčiai, klausimas dėl I. G. advokato paslaugoms apmokėti turėtų išlaidų priteisimo iš valstybės, paliktinas nenagrinėtas.

Kompaktinis diskas su automobilių apžiūros vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 127 str. 2 d. I. G. atžvilgiu nutraukti, jos veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. I. G. atžvilgiu nutraukti, jos veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, nutarimui įsiteisėjus, perduoti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai spręsti klausimą dėl I. G. atsakomybės pagal LR ATPK 124² str. 1 d.

Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos.

Dr.V. M. įmonės „Impulsana“ 2011-10-17 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 12-2011, nutarimui įsiteisėjus, apmokėti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo lėšų.

I. G. prašymą dėl išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo dalyje dėl išlaidų priteisimo iš nukentėjusiojo atmesti, o prašymą dalyje dėl išlaidų priteisimo iš valstybės palikti nenagrinėtą.

Kompaktinį diską su automobilių apžiūros vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.