Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2011-08-01 · Administracinė byla Nr. A-146-2287-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-08-01
Bylos Nr.
A-146-2287-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00602-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
Pareiškėjas
A. I.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-2287/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00602-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir Sprendimas Nr. SPR-9272).

Pareiškėjas paaiškino, kad jis nebuvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui (toliau – ir Fondas), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) Sprendimu Nr. SPR-9272 nepagrįstai nusprendė iš jo priverstine tvarka išieškoti 216,73 Lt.

Sprendimas Nr. SPR-9272 yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 28 punktą asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, pajamų metinę sumą sudaro skirtumas tarp Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2009 m. gruodžio 30 d. informaciniame pranešime yra išaiškinusi, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro gyventojų pajamų mokesčio bazė, sumažinta nuo jos apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčiu, todėl 2010 m. gegužės 3 d. jis apskaičiavo ir sumokėjo 4 710 litų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 31-33) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VSDFV teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas gali išieškoti priverstine tvarka, duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitos kredito įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka. VSDFV direktoriaus 2009 m, sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių Nr. 11-436 17 punkte nustatyta, kad kai skolininkas – asmuo, kuris nesumokėjo priskaičiuotų įmokų iki teisės aktų nustatytos sumokėjimo termino paskutinės dienos, turi sąskaitą (-as) kredito įstaigoje (-ose), VSDFV teritorinis skyrius nuo skolos, didesnės negu dešimt litų, atsiradimo momento per septynias dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito įstaigai (-oms), kurioje (-se) skolininkas turi sąskaitą (-as). VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatų – asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – ir GPM įstatymas), – pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – VSD biudžeto sudarymo taisyklės) 30 punkte nustatyta, kad pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (toliau – ir VSDF biudžeto 2009 m. įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, savarankiškai dirbantiems asmenims 2009 metams patvirtintas sumažintas 10 procentų dydžio socialinio draudimo įmokų tarifas. VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. VSD biudžeto sudarymo taisyklių 39 punkte nustatyta, kad VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, teikia VMI.

Pareiškėjo pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje, priede „Individualios veiklos pajamos“ nurodyta, kad pareiškėjas už 2009 metus deklaravo 67 830 Lt pajamų, V7 eilutėje nurodyta 9 889,77 Lt leidžiamų atskaitymų suma. VMI informaciniame pranešime išaiškinta, kad apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų sumą sudaro per metus uždirbtų pajamų sumos ir sumažintų leidžiamų atskaitymų sumos skirtumas. Vadovaujantis šia nuostata, už 2009 metus pareiškėjas turėjo sumokėti 4 924,92 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau sumokėjo 4 710 Lt ir liko skolingas 214,92 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 1,81 Lt delspinigių.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepimas į pareiškėjo skundą (b. l. 43-44) iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kokie yra pateikti atsakovo atsiliepime į skundą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas, nes skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo įmokų pajamų metinę sumą nepagrįstai atimamos metinės gyventojų mokesčio deklaracijos priede (GPM308L) nurodytos gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos. Pažymėjo, jog šios išlaidos yra atimamos skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, tačiau ne valstybinio socialinio draudimo įmokas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu (b. l. 62-64) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad VSD įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPM įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokų) suma. To paties įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Pareiškėjas deklaravo, kad per 2009 metus iš individualios veiklos jis gavo 67 830 Lt pajamų, todėl 67 830 Lt suma yra socialinio draudimo įmokų bazė. Deklaracijos (forma GPM308V) V7 eilutėje nurodyta, kad leidžiamų atskaitymų sumą sudaro 9 889,77 Lt. Todėl apmokestinamųjų pajamų suma, nuo kurios turėjo būti sumokėta 8 691,03 Lt pajamų mokesčio suma (57 940,23 Lt x 15 proc.) yra deklaracijos (forma GPM308V) S3 eilutėje nurodyta 57 940,23 Lt suma.

Rėmėsi VSDF biudžeto 2009 m. įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas savarankiškai dirbantiems asmenims patvirtintas 10 procentų dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas. Pagal VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią 2009 metais, advokatų, kaip asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta GPM įstatyme, pajamų metinę sumą, nuo kurios yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių pajamų individualios veiklos pajamų mokesčio skirtumas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas įstatymų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad valstybinio socialinio draudimo įmokos sudaro 10 procentų nuo per metus gautų apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų, jau atėmus gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai pareiškėjo deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų suma sudarė 57 940,23 Lt, todėl iš šios sumos turėjo būti atimama apskaičiuota 8 691,03 Lt iš individualios veiklos gauta pajamų mokesčio suma (57 940,23 Lt x 15 proc.). Teismas nusprendė, kad pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėjas iki 2010 m. gegužės 3 d. turėjo sumokėti 4 924,92 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 metus (49 249,20 Lt x 10 proc.).

GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog apskaičiuojant gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka atimamos neapmokestinamosios pajamos, kuriomis laikytinos ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis (GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi išmokomis pagal gyvybės draudimo sutartis yra mažinamos apmokestinamosios pajamos, teismas laikė nepagrįstu skundo motyvą, kad jomis turėtų būti mažinama ir mokėtina socialinio draudimo įmokų suma.

III.

Pareiškėjas A. I. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66), kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

Apeliantas remiasi VSD biudžeto sudarymo taisyklių 28 punktu, VMI 2009 m. gruodžio 30 d. informaciniame pranešime Nr. (18.16-31-1)-R-12617 pateiktu išaiškinimu, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų bazę sudaro gyventojų pajamų mokesčio bazė, sumažinta nuo jos apskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu. Nurodo, kad VSDF biudžetui jis neskolingas.

Pareiškėjo įsitikinimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas netinkamai išaiškino VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-93 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, bei 6 punktas nustato, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, šio Įstatymo nustatyta tvarka atimamos nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka. GPM įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.

Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas vertina įrodymus, tačiau akivaizdu, kad teismas administracinės bylos nagrinėjimo metu negali sukurti duomenų, kurių nėra pareiškėjo deklaracijoje, ir šiais duomenimis pagrįsti priimamą sprendimą. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas deklaravo 57 940,23 Lt individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų, iš kurių turėjo būti atimama apskaičiuota 8 691,03 Lt individualios veiklos gauta pajamų mokesčio suma, ir tokiu būdu apskaičiuota 4 924,92 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, yra neteisingos ir grindžiamos tikrovėje neegzistuojančiais duomenimis, nes administracinėje byloje esančioje pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio deklaracijoje 8 691,03 Lt pajamų mokesčio suma nėra deklaruota.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu (b. l. 75-78) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo įsitikinimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir pritaikė materialinės teisės normas.

Nurodo, kad A. I. 2009 m. gyventojų metinės pajamų deklaracijos (forma GPM308), pateiktos Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui, priede (forma GPM308V) deklaruotos „Individualios veiklos pajamos“, t. y. priedo V10 eilutėje nurodyta, jog deklaruotos individualios veiklos apmokestinamosios pajamos yra 57 940,23 Lt suma. Pagal minėtą deklaraciją pareiškėjui yra apskaičiuota 8 691,03 Lt gyventojų pajamų mokesčio suma, taigi pajamų suma, nuo kurios VSDF biudžetui turėjo būti sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, yra 49 249,20 Lt (57940,23 Lt-8691,03 Lt).

Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai prašo savo Metinės gyventojų mokesčio deklaracijos priede (GPM308L) nurodytas ,,Gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančias išlaidas“ atimti skaičiuojant valstybinio socialinio draudimo įmokų pajamų metinę sumą, kuri apskaičiuojama nuo individualios veikos deklaruotų apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumo. Paaiškina, jog gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančios išlaidos yra atimamos skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį, tačiau ne valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde remiasi GPM įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, tačiau ne valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo tvarką.

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 29 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, jog GPM įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog apskaičiuojant gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka atimamos neapmokestinamosios pajamos, kuriomis laikytinas ir išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 8 p.), tačiau nepagrįstas skundo motyvas, kad išmokomis pagal gyvybės draudimo sutartis turėtų būti mažinama ir mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma.

VSD biudžeto sudarymo taisyklių 39 punkte nustatyta, jog VSDFV informaciją apie savarankiškai dirbančių asmenų gautas pajamų metines sumas, nuo kurių turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, teikia VMI. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, pareiškėjo deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos yra 49 249,20 Lt. Vadovaujantis VSDF biudžeto 2009 m. įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, savarankiškai dirbantiems asmenims 2009 metams patvirtintas sumažintas 10 procentų dydžio socialinio draudimo įmokų tarifas, todėl pareiškėjui mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų suma už 2009 metus yra 4 924,92 Lt. VSD įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi nustatyta, kad socialinio draudimo įmokos, kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas iki 2010 m. gegužės 3 d. privalėjo sumokėti 4 924,92 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 metus. Vadovaudamiesi VSD įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VSDFV teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas gali išieškoti priverstine tvarka.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 79-80) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-82) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikiami iš esmės tokie patys argumentai kaip ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimuose į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kuriuo atsakovas nusprendė išieškoti iš advokato A. I. priverstine tvarka 216,73 Lt skolą Fondo biudžetui (214,95 Lt įmokų ir 1,81 Lt delspinigių), susidariusią iki 2010 m.birželio 4 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Įstatymų leidėjas (VSDĮ 17 str.) suteikė VSDFV teritoriniams skyriams įgaliojimus išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas priverstine tvarka VSD įstatymo 17 straipsnyje numatytais būdais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). VSDFV teritoriniais skyriai, atlikdami įstatymų leidėjo jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Mokesčių administratorių priimamų sprendimų dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka turiniui keliami tokie patys reikalavimai, kuriuos nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis.

Nagrinėjamoje byloje apskųstas VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SPR-9272 neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime nenurodyta kokių būtent objektyvių duomenų (faktų) pagrindu buvo nustatyta, jog pareiškėjas yra skolingas Fondo biudžetui, o tik išvardyti VSD įstatymo atitinkami straipsniai ir VSD biudžeto sudarymo taisyklių atitinkami punktai, nenurodyta kokiais dokumentais ir duomenimis remiantis apskaičiuota skola ir delspinigiai, už kokį laikotarpį jie apskaičiuoti, nepagrįsti apskaičiuotų sumų dydžiai. Teisės aktų straipsnių (punktų) išvardijimas be nuorodų į konkrečias teisės normas ir atitinkamas jų nuostatas, negali būti laikomas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimą pagrįsti individualų administracinį aktą teisės aktų normomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (ABTĮ 13 str.) ne kartą yra išaiškinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr.LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus nagrinėjamu atveju neteisingai taikė procesinės teisės normas (ABTĮ 57 str.) ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str.1 d.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundas tenkinamas, VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. SPR-9272 naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo A. I. apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. I. skundą patenkinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. SPR-9272 „Dėl advokato I. A. skolos išieškojimo priverstine tvarka“ panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėIrmantas Jarukaitis